TALKA

Akad. Eugenijus Jovaiša. Kompromisų dėl kalbos būti negali

Tiesos.lt redakcija   2015 m. spalio 21 d. 15:51

5     

    

Akad. Eugenijus Jovaiša. Kompromisų dėl kalbos būti negali

Jau daugybę metų Lietuvoje tai stipriau, tai silpniau sklando tariama problema dėl asmenvardžių rašymo. Manau, ši problema iškilo maždaug prieš septynerius metus, o šios Seimo kadencijos metu itin stipriai įsisiūbavo siekiant priimti Irenos Šiaulienės ir Gedimino Kirkilo pasiūlytą Vardų ir pavardžių rašymo įstatymo projektą. Šiuo projektu pasiūlyta to norintiems Lietuvos piliečiams leisti asmenvardžius savo asmens dokumentuose rašyti ne valstybine, o kita norima kalba.

Lietuvos visuomenė negali likti abejinga. Kaip labai aiškiai pasakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kalba neturi tapti derybų objektu. Turėtų būti savaime aišku: jeigu mes esame Lietuvos piliečiai, tai mums rūpi lietuvių kalba. Mums rūpi tai, ką mūsų didieji literatai ir kalbininkai padarė prieš šimtą metų. Dar daugiau, mums rūpi, kad lietuvių kalba, o su ja ir lietuvių tauta nebūtų grąžinama į XVIII–XIX amžių, kuomet iš tiesų kalboje turėjome sz, cz, w ir kitus šiandien svetimus užrašus. Ko gero visų tautų kalbos turėjo įvairių dalykų, kol neišgrynino savųjų kalbų ir nepavertė jų literatūrinėmis. Mūsų kalbininkai tai padarė XX a. pradžioje ir jų dėka dabar turime savo bendrinę lietuvių kalbą, kuria didžiuojamės, kuri kaip daina skamba ne tik lietuvio ausiai ir kurios unikalumą savo laiku gyrė didžiausi pasaulio protai. Mano giliu įsitikinimu, lietuvių kalbą sunorminę kalbininkai padarė tikrai gerą darbą, kurio vaisių negalime išmesti.

Būtent neabejingumas mūsų kalbai paskatino gausybę žmonių palaikyti pilietinę iniciatyvą už valstybinės kalbos išsaugojimą, sukurti iniciatyvinę grupę ir pasirašyti kreipimąsi į Lietuvos žmones ir į Lietuvą vairuojančius piliečius – Seimo nariai irgi piliečiai – kuriuo kviečiama susimąstyti apie tai, kokių pasekmių tautai ir valstybei gali turėti, kaip mėgstama sakyti, neva tik trijų raidelių įtraukimas į lietuvių kalbos rašybą.

Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotojai ir kiti kalbininkai puikiai supranta ir viešai kalba apie tai, kokią žalą galime sukelti naujomis abėcėlėje įteisinamomis raidėmis. Galime būti tikri, kad trimis raidėmis einant šiuo keliu tikrai nebus apsiribota. Tai tik ledkalnio viršūnė. Iš trijų raidžių, jų garsiausiai reikalaujančiam kaimynui dvi net nėra reikalingos, nes X ir Q nėra lenkų kalboje. Norint leisti iš tiesų autentiškai užsirašyti kitataučio pavardę, reikia nepalyginamai daugiau svetimų rašybos ženklų. Tačiau ką kalbos požiūriu reiškia į valstybinę kalbą įvesti naujus simbolius? Tai reiškia pakeisti gramatiką, pakeisti abėcėlę, pakeisti pačią kalbos logiką, kirčiavimą, žodžių kėlimą.

Ką visa tai reiškia valstybės mastu? Didžiules, milijonines ir visiškai nepagrįstas finansines išlaidas. Jų būtinai reikėtų norint visą Lietuvos visuomenė išmokti naujos valstybinės kalbos, naujų jos rašybos ir tarimo taisyklių. Visiškai „neperdadame“ sakydami, kad tai būtų nauja valstybinė kalba ir abėcėlė. De facto būtent taip ir atsitiktų, nes nauju raidynu ir naujomis taisyklėmis reikėtų naudotis valstybės duomenų bazėse ir tą turėtų privalomai mokėti visi Lietuvos piliečiai ar bent valstybės tarnautojai. O Kalba, kurią privalo mokėti šalies piliečiai, pagal apibrėžimą yra tos šalies valstybinė kalba. Ir jos mokyti reikėtų pradedant jau nuo mokyklų. Juk neužteks, kaip planuoja I. Šiaulienė, žmones apmokyti rašyti tomis „trimis raidėmis“ įsisavinus keletą projektų. Susidursime su problema, vadinama valstybinės kalbos permokinimu.

Argi gali Lietuvos visuomenė ramiai žiūrėti į tai, kas mėginama padaryti? Negali. Šito liudijimas yra mūsų iniciatyvinė grupė – „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“. Tą patį dar aiškiau liudija parašai, kuriuos surinkome po TALKAI viešą paramą reiškiančiu šalies inteligentijos kreipimusi. Daugiau nei 150 parašų, tarp kurių yra pačių iškiliausių Lietuvos mokslo ir kultūros pasaulio atstovų, rezistentų ir sąjūdiečių pavardės, nepadarė įspūdžio šalies žiniasklaidai ir liko sąmoningai nuslėpti nuo visuomenės. Tačiau pasirašiusieji puikiausiai suprato, kodėl pasirašo. Manau, kad vien šių sąmoningų parašų ir jų slėpimo faktas turėtų sugluminti oponentus ir telkti visuomenę.

Girdžiu ir skaitau įvairiausių dalykų apie mūsų iniciatyvą. Kartais ji susiduria su nuoširdžiu patriotiškų piliečių pasipriešinimu. Žmonės klausia, kodėl darome kažkokią išlygą ar nuolaidą. „Kodėl leidžiate rašyti antrame lape, kitų įrašų skyriuje?“. Toks priekaištas nepalyginamai dažnesnis už pastabas, kad siūlymas nepakankamai liberalus. Tačiau ši pastaba nepelnyta – jokių nuolaidų dėl valstybinės kalbos statuso ar abėcėlės mes nedarome ir nesiūlome.

Kai kurie žmonės mano, kad TALKOS pozicija per liberali, tačiau mes taip nemanome. TALKA yra už valstybinę lietuvių kalbą ir nedaro jokių išlygų valstybinės kalbos sąskaita. Absoliučiai jokių. Jokio abėcėlės keitimo ir jokio valstybinės kalbos statuso keitimo negali būti ir tikrai nebus TALKOS iniciatyva. Galutinis sprendimas bus nulemtas Seimo narių valia, tačiau tikiuosi, kad gyvename demokratinėje valstybėje ir į mūsų sutelktą tautos balsą bus atsižvelgta.

Kita vertus, netgi mums palankūs žmonės klausia, ar nebus tai Trojos arklys. Ar mes, leisdami paso kitų įrašų skyriuje ir antroje tapatybės kortelės pusėje rašyti nelietuviškomis lotyniško pagrindo raidėmis, neatversime kelio didžiulei invazijai į valstybinę kalbą? Tačiau ir vėl turime skirti šiuos dalykus: valstybinę kalbą, kuri yra visų duomenų bazių ir registrų, Lietuvos valstybės, kaip idėjos ir kaip valdymo aparato kalba, nuo to, kad visi esame įvairių tautybių Lietuvos piliečiai.

Norėtume, kad kitakalbiai Lietuvos piliečiai jaustųsi komfortiškai ir galėtų, kiek įmanoma ir kai to norima, matyti savo vardus ir pavardes užrašytus gimtąja kalba. Tokia galimybė išspręstų ir teisinius aspektus. Tenka girdėti nemažai kalbų apie svetur ištekėjusias moteris, kurių dokumentų su vien tik lietuvišku įrašu nepriima ir nepripažįsta kitų šalių pareigūnai.

Tačiau valstybės pasas yra oficialus valstybės dokumentas ir kiekvienas ten esantis įrašas yra pasvertas, o valstybė už jį atsako savo autoritetu. Tai reiškia, kad antrame paso puslapyje radęs užrašytą pavardę savo šalies kalba, Norvegijos ar kitos valstybės pareigūnas be teismų ar papildomų aiškinimų tikės, kad tai yra tas pats asmuo, kurio pavardė kiek kitaip nurodyta pagrindiniame to paties paso puslapyje. Tai pritaikyta ir veikia Latvijoje, tad būtų didelė pagalba ir mūsų piliečiams.

Suprantama, kad gyvenimas vystosi, o su juo keičiasi ir mūsų kalba. Tačiau klausimas yra, ar mūsų kalba yra tokia bejėgė ir bevaisė, kad negali vystytis iš savo gelmių, iš to ką turi? Juk turime tūkstantmečius prieš mūsų erą siekiantį kalbinį klodą – giliausią, kokį galima surasti. Mūsų kalba yra graži ir ne bevaisė. Nesusipratimas yra sakyti, kad joje trūksta epitetų, vaizdingų posakių, raidžių ar kitų dalykų. Deja, tai tenka vis dažniau girdėti apie mūsų valstybinę kalbą. Turėtume ne gėdytis, o didžiuotis savo kalba ir leisti jai pačiai ir iš savęs tobulėti be dirbtinai įtraukiamų svetimybių.

Daugybė paliestų aspektų kaip upeliai subėga į vieną didelę upę, kuria teka mūsų kalba. Kad ši nuostabi kalbos upė toliau tekėtų stipri ir srauni, ja pasirūpinti turime mes, jos kūrėjų vaikai.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+
Kėslai prieš valstybinę kalbą

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Gal nebegrįžkime į rusų laikus       2015-10-30 14:47

Manau, kad beprasmiškai keliama audra stiklinėje.Kodėl norima mus sugrąžinti į rusų okupacijos laikus, kai visa informacija iš Vakarų ateidavo tik po Maskvos filtro? Puikiai prisimenu, kaip anuometinėje marionetinės LSSR spaudoje visos vakarietiškos lotyniško raidyno pagrindu sudarytos pavardės būdavo transkribuojamos iš rusiškų variantų.
Iš visų SSSR okupuotų tautų ik Baltijos broliai estai buvo užsispyrę ir užsienietiškų nerusiškų pavardžių į savo kalbą „ nevertė“. Beje, ir prieškario Lietuvoje dviratis nebuvo išradinėjimas ir lotyniško raidyno pagrindu sudarytos pavardės į lietuvių kalbą nebuvo „verčiamos“.
Privalome gerbti kitas tautas, tuo pačiu bus lengviau reikalauti, kad ir mus gerbtų. Visai nenorėčiau, kad kitataučiai (vartojantys lotynišką raidyną) rašytų Zhemaitis, Yanavitchus, Martcheulenis, Shimkus… Neturi Š, Ž? Nedidelė bėda - šimtą kartų geriau JovaiSa negu Yovaisha…
Ir dar:labai dažnai pavardžių „vertimo“ iniciatoriai sąmoningai klaidina visuomenę - „ pamiršta “, kad neiškraipomos TIK LOTYNIŠKO RAIDYNO pavardės, gąsdinama kad neva reikės dokumentuose rašyti originalias kiniškas, arabiškas, japoniškas, rusiškas pavardes.

Niekur pasaulyje       2015-10-22 0:19

kalbos dalyku nereguliuoja partiniu mokyklu politikieriai, kaip Lietuvos Siauliene ir kirkilas. Geda uz juos, geda, kad jie vis dar Seime. Del papildomo puslapio, irasyti originalo kalba pavarde, sakyciau, dilema - juk tuoj pasipils hieroglifu, abdžadu ar samarieciu rastai ir t.t. Kur dar kirkilo is Siaulienes mylimi rusu kalbos shipiashchije ir t.t.?! Lietuvos tragedija ne tik is isores, bet diduma is vidaus, kai neivykdyta liustracija, o buve partiniai nomenklaturscikai tapo Nepriklausomybe iskovojusios valstybes valdytojai-kirminai, griauzantys trapia Laisves kaina.

Jau teko komentuoti       2015-10-21 17:24

Gyveni Lietuvoje, esi Lietuvos pilietis tai ir įrašai dokumentuose turi būti lietuviški. Kam nepatinka Lietuvos sienos atviros ir skatertju doroga. Nori lenkų kalbos yra Lenkija, nori kitos kalbos yra kitų kalbų šalis, kuriose rašys taip kaip nori. Taip kad jokių kitų lapų, puslapių, pusių, šonų ir t.t.

klausimėlis       2015-10-21 16:49

Kompromisų būti negali, bet paties Jovaišos vedamas aklų inteligentų būrelis jį siūlo? Tai kas rodo kryptį tiems kušliems Trojos arklio vadeliotojams?

katinas bazilijus       2015-10-21 16:30

durnių šalies stebuklų laukuose nėra neįmanomų dalykų. “būti negali”?
bus. iš ko lažinamės?


Rekomenduojame

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Ar egzistuoja laisva valia? Vytauto Sinicos atsakymas

Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“

Liudvikas Jakimavičius. Gražus rudenėlis ir rinkimų aritmetika

Ramūnas Aušrotas. Istorinės savimonės pabaiga

Neredaguota.lt. Vytautas Sinica: Kova dėl istorijos

Vytautas Radžvilas. Baltarusija: į laisvę ir demokratiją Putino glėbyje?

JT Orhuso konvencijos priežiūros komitetas pripažino: Lietuvos Respublika pažeidė Orhuso konvenciją

Mokytojai iš Kvetkų, Pandėlio, Papilio premjerui Sauliui Skverneliui: Pagal galimybes ištaisykite padarinius savo didžiosios klaidos

Spalio 6 dieną bus atidengtas antkapinis paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui

Vygantas Malinauskas. Krikščioniškas pasirinkimas

Geroji Naujiena: Kad ir mes duotume vaisių

Andrius Švarplys. Cukrus, Linai

Algimantas Rusteika. Susipažinkime – naujoji, modernioji, nuostabioji, jaunoji LSDP karta

Gediminas Kulikauskas. Istorikas: „Dešimt kautynių“ – kitokia knyga apie partizanus

Algimantas Rusteika. Apie kritinę masę

Rasa Čepaitienė. Rentininkų partija

Ramūnas Aušrotas. JK valdžia po truputį pradeda „veržti kranelius“ gender ideologijos sklaidai tarp jaunimo

Mirštanti Europa (ir tai nėra vien tiktai senėjimas) kviečiasi „šviežio kraujo“...

Algimantas Rusteika. Apie teisingumą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.