Savivalda

Aida Valinskienė. Lietuvos didmiesčiai – liberalūs, bet labai skirtingi

Tiesos.lt siūlo   2019 m. rugsėjo 22 d. 20:03

3     

    

Aida Valinskienė. Lietuvos didmiesčiai – liberalūs, bet labai skirtingi

diena.lt

Tris didžiausius Lietuvos miestus valdo merai, kovojantys su įvairiausiais suvaržymais, galima sakyti, liberalių pažiūrų asmenybės. Tačiau Vilniaus laisvės siekiai nesulyginami nei su Kauno, nei su Klaipėdos.

“Vertybių požiūriu miestai gali išsirinkti visiškai skirtingus politikus į Seimą ir į savivaldą, svarbu, kad tas žmogus savivaldai būtų ūkiškas ir tvarkytų “arti namų” kylančias problemas”, – sakė politologas Vytautas Sinica.

Ar tai reiškia, kad liberalizmas gali būti visoks?

Reikia skirti liberalizmo teorines ir praktines atmainas. Teorinės – įvairios srovės, mąstymo tradicijos. Praktinės – įvairios partijos, pasivadinančios liberalų vardu.

Lietuvoje liberalizmas tapo vardu, kurį ėmė, kas tik netingėjo, jis buvo tarsi įgrisusio sovietinio komunizmo priešingybė, išsvajotos laisvės sinonimas. Liberalų partijos jungėsi ir skyrėsi, steigėsi ir žlugo. Taip priėjome tašką, kai Lietuvoje šiandien yra bent trys liberalų partijos ir dar viena – pirmaujanti reitinguose TS-LKD, kuri liberalia nesivadina, bet tokia yra savo faktiniais veiksmais.

Taigi Lietuvoje pilna liberalų partijų. Taip pat ir partijų viduje tvyro didelė įvairovė. Ypač Lietuvos liberalų sąjūdis, dar iki pernykščio skilimo, buvo daugiau ne liberalų ideologijos, o tiesiog intereso draugėn suvestų žmonių sambūris. Tokiai partijai buvo visiškai natūralu skirtingai elgtis Vilniuje, Klaipėdoje ar provincijoje. Kol liberalai Vilniuje sveikino gėjų eitynes, liberalas Klaipėdos meras organizavo tradicinių šeimų eitynes savo mieste.

Kai pagrindinis siekis – ne partijos principai, o išlikimas, partija visiškai prisitaiko prie aplinkybių. Neatsitiktinai Seime turime porą formaliai “liberalų” Seimo narių, kurie išrinkti kaimiškose vienmandatėse ir balsuoja gerokai konservatyviau nei konservatorių pirmininkas.

Tiek apie faktinę liberalizmo įvairovę Lietuvoje.

Tačiau ir principų lygmeniu liberalizmas yra lengvai mutuojanti ideologija. Liberalizmui rūpi laisvė, tačiau jis neturi, kokį turinį pasiūlyti. Kovodamas su įvairiausiais suvaržymais, jis laimi laisvę daryti, ką nori, tačiau negali pasakyti, ką daryti ir kokiais būti būtų siektina, teisinga ir laiminga.

Liberalizmas sako, kad tai turi nuspręsti patys žmonės individualiai. Deja, realiame žmonių gyvenime visuomenėms reikia telkiančio tikslo ir krypties, reikia vizijos. Liberalizmas siūlo priešingybę – kiekvienam po savo viziją ir tegu jos konkuruoja lyg rinkoje. Žmogus yra kolektyvinė būtybė ir taip susiskaldęs gyventi nenori.

Pastaraisiais dešimtmečiais toks klasikinio liberalizmo idealas buvo išduotas. Liberalizmas pradėjo kovoti su bet kokiomis tradicinėmis moralės, krikščionybės, tautinių tradicijų ir bet kokių kitų kolektyvinių autoritetų apraiškomis visuomenėje. Tai nebėra liberalizmas, nors mes iš įpratimo jį taip vadiname. Tai neomarksizmas arba šnekamąja kalba – leftizmas.

Paprasčiausia leftizmą nuo liberalizmo atskirti pagal šį principą: ar kovojama su valstybės kišimusi į piliečių gyvenimus, ar už tai, kad būtų kišamasi “laisvės vardan”. Tarkime, nuoseklus liberalas visada bus už tai, kad valstybė nesikištų į žmonių tarpusavio santykius tiek rinkoje, tiek kitose gyvenimo srityse. Jam būtų nesuprantama bausti už pasisakymus, už “neapykantos kalbą”, nes liberali valstybė negali aiškinti žmonėms, ką mėgti ir ko nemėgti, ką gerbti ir ko ne. Liberalas pasakytų, kad kol tavo veiksmai nedaro žalos kito laisvei, tu gali jo nemėgti, ir to kaina bus tavo paties statusas ir pagarba visuomenėje, tačiau valstybė neturėtų kištis.

Šiandien visur Vakaruose, bet jau ir Lietuvoje, išryškėjo požiūris, kad valstybė privalo kištis ir priversti piliečius elgtis liberaliai, kad liberalizmas turi būti vienintelis privalomas. Taip atsiranda kova su diskriminacija, homofobija, ksenofobija ir kitais išgalvotais dalykais, lyčių kvotos įmonių tarybose ir kitose vietose, įvairios cenzūros formos. Tą darantieji vadina save liberalais, tačiau tai gryniausias leftizmas. Lietuvoje šią mintį įkūnija Aušrinės Armonaitės Laisvės partija. Štai tokia įvairovė.

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

G.P.       2019-09-23 14:41

Tiem, kurie skelbia “Vejam šimašių”.

Gaila, bet turiu pasikartoti: tas portalas peticijos.lt yra niekinis tuščias laiko gaišimas. Matyt ir sugalvotas tik tam, kad žmogeliams būtų proga “nuleisti pyktį”. Neturi tos peticijos jokios nei praktinės, nei juridinės galios. Štai taip. Taigi atsimerkim ir žiūrėkim į realybę, o ne į iliuziją.

O Šimašių tikrai reikia VYTI LAUK. Bet tas procesas yra ir paprastas, ir tuo pat metu sudėtingas. O būtent - reikia eiti į gatves. Ir reikia, kad einančiųjų kiekis būtų reikšmingas.

taip, skirtingi       2019-09-23 10:37

Klaipėdoje vadovauja KGB
Kaune vadovauja GRU
Vilniuje vadovauja Komunistų nomenklatūra
——
todėl ir biski skirtingi tie “liberalai”

Vejam šimašių!       2019-09-23 10:22

Rekomenduojame

Alvydas Medalinskas. Istorinė diena

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (VIII)

Karas Ukrainoje. Šimtas septyniasdešimtoji (rugpjūčio 12 diena)

Išskirtinis interviu: „ES sėja savo naikinimo sėklas“, - sako Lenkijos Seimo narys Ryszard Legutko dėl ES institucijų požiūrį

Vytautas Sinica. Šiandien Vilniuje veikia nepaaiškinamas dalykas - Venclovos namai muziejus

Kastytis Braziulis. Jaučiasi, kad artėja paskutinis žingsnis – teritorijos atsiėmimas iš priešo

Robertas Grigas. Apie karą ir leksiką

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt devintoji (rugpjūčio 11 diena)

Estija prisijungia prie šalių, reikalaujančių, kad ES ir Šengeno šalys kartu uždraustų Rusijos turistams keliauti į Europą

Von der Leyen nutraukė susitarimą, dabar mes neturime kur trauktis, ir turime imtis veiksmų, sako Kačinskis

Almantas Stankūnas. Opozicija, jeigu nutarėte kalbėti apie energetiką, tai nekalbėkite nesąmonių arba banalybių!

Vytautas Sinica. Norėčiau sužinoti, kuo naudingas ir reikalingas Lietuvos vartotojams buvo elektros rinkos liberalizavimas?

Vienus trėmė, kiti gerino savo gyvenimo sąlygas

Almantas Stankūnas. Gera žinia iš dalies privataus kapitalo valdomai įmonei Ignitis, tik ar taps ji gera žinia ir vilniečiams?

Jan Rokita: ES sankcijos Lenkijai yra didesnės, nei sankcijos Rusijai

Kastytis Braziulis. Neužkibkite ant rašistų kabliuko. Neleiskite sau suabejoti Ukraina

Lenkija verčiama prisijungti prie euro zonos?

Dominykas Vanhara. Surimtėkime ir pakalbėkime apie tai, kas vakar įvyko Kryme

JAV Floridos valstija uždraudė lyties keitimo procedūras vaikams

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt aštuntoji (rugpjūčio 10 diena)

Areštuotas už memo, kritiško LGBT atžvilgiu, pasidalinimą. Minčių policija jau realybė

Nacionalinis susivienijimas. Dėl „Amnesty International“ šališkumo ir nepasitikėjimo šia organizacija

Simonas Streikus. Masinės migracijos Švedijoje padariniai: ar ją dar galima laikyti gerovės valstybe? (I)

Kai LRT neleidžia, gelbsti Lenkijos televizija. Apie Vakarų laikyseną Rusijos atžvilgiu

Almantas Stankūnas. Didinate piktų ir valstybei nelojalių piliečių skaičių

Ondrej Šmigol. Prasidėjo kontrrevoliucija prieš translytiškumą

Marek Jurek. Metas sudaryti tarptautinę konvenciją dėl šeimos teisių, kaip alternatyvą Stambulo konvencijai

Susipažinkite su paroda, kurią rengia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt septintoji (rugpjūčio 9 diena)

Vienos iš Vokietijos žemių vyriausybė steigia centrus, kuriuose bus galima apskųsti „anti – queer ir rasistinius incidentus“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.