Įžvalgos

Advokatas Saulius Dambrauskas Kauno merui V. Matijošaičiui: Išsaugokime unksmingąją seno miesto dvasią (papildyta)

Tiesos.lt redakcija   2017 m. rugpjūčio 14 d. 22:31

9     

    

Advokatas Saulius Dambrauskas Kauno merui V. Matijošaičiui: Išsaugokime unksmingąją seno miesto dvasią (papildyta)

Sprendžiant iš to, kuo šiomis dienomis socialiniuose tinkluose dalijasi Kauno gyventojai, susižavėjimą naujojo mero pradėtais Kauno gatvių tvarkymo planais keičia nusivylimas – barbarybė, kuri pasimatė darbininkams pradėjus kirsti tvarkomose gatvėse sveikus medžius, sukrečianti. Tai regint širdys plyšta ir vilniečiams, vis dar negalintiems susitaikyti su sudarkytais Vilniaus žaliaisiais plotais, kai iškirtus sveikus visaverčius medžius „geriausiu atveju“ buvo pasodinami „pudeliniai medžiai“ – išsiskiriantys savo dekoratyvumu, neteikiantys pavėsio, užuot saugoję nuo taršos, patys nuo jos po kelių metų sunykstantys.

Solidarizuodamiesi su kauniečiais skelbiame laišką, skirtą miesto merui Visvaldui Matijošaičiui. Šį kreipimąsi rugpjūčio 9-ąją parašęs advokatas Saulius Dambrauskas, ketvirtos kartos kaunietis, Tiesos.lt skaitytojams pažįstamas nuo vadinamosios „kreidučių bylos“ – tada jis gynė Kauno miesto valdžios persekiojamus vaikus, Nemuno krantinėje kreidute rašiusius „Tie-SOS!“. O dabar, kaip skelbia ir portalas „Kas vyksta Kaune“, savo teisinį išmanymą advokatas panaudos stabdydamas barbarišką medžių kirtimą.

Kviečiame susipažinti ir su Kauno piliečių peticija (ČIA), kuria protestuojama ne tik prieš beatodairišką sveikų ir dar nesenų medžių masinį kirtimą Kauno gatvėse, bet ir dėl naikinamo paveldo.

* * *

Gerbiamas Mere, gerbiamas Administratoriau,

Jūsų vykdomos ūkinės pertvarkos Kaune žavi daugelį miestiečių, tačiau daliai, ypač prigimtinių kauniečių, objektyviai kelia ir tam tikrą nerimą. Žinoma, kad „greitas darbas dažnai yra velnio genamas“, tad norėtųsi, kad Jūsų vykdomos greitos permainos keičiant miesto veidą patirtų kuo mažiau klaidų, kurias vėliau būtų sunku ištaisyti.

Pastebimai rimtai užsimota pakeisti senuosius Kauno gatvių medžius. Vytauto prospekte, Miško gatvėje ir, turbūt, kitose vietose medžiai tiesiog ištisai išpjauti juos deklaruojant pakeisti naujais, paūgėjusiais, „labiau miestui pritaikytais“ egzemplioriais. Tą patį numatyta artimiausiu metu padaryti A.Smetonos alėjoje ir K.Donelaičio gatvėje.

Būdinga, kad priimant sprendimus dėl ištisinio medžių šalinimo, dažniausiai remiamasi anoniminių „specialistų rekomendacijomis“, esą medžiai yra tiek pažeisti, kad juos pakeisti yra tiesiog būtina. Įdomi detalė – dešimtys ir šimtai medžių, kurie daugybę metų sėkmingai augo, staiga per vienus metus ir, svarbiausia, visi vienu metu tapo tiek pažeisti, kad juos VISUS būtina pakeisti? Šiuo atveju nei anoniminės botanikos sodo specialistų rekomendacijos, nei miesto administracijos priklausomybėje esančių specialistų išvados nebeįtikina.

Svarbi yra ne bendrinė išvada, kuri galimai paremta atskirų pažeistų egzempliorių pavyzdžiais, bet realus kiekvieno medžio būklės įvertinimas (objektyvų įvertinimą puikiausiai galėtų duoti A.Stulginskio universiteto dendrologai ir kiti Miškų fakulteto specialistai).

Nerimtas yra ir motyvas apie šaligatvio plyteles iškilojusią šaknų problemą, kurios kitaip nesugebama išspręsti tik pašalinant senus medžius. Visur gatvės medžiai sudaro šią problemą ir su ja iki šiol puikiausiai buvo susidorojama atsakingai ir atsargiai pašalinant paviršines grindiniui trukdančias šaknis. Taip pat su medžių ligomis puikiausiai susidoroja mūsų Lietuvos fitopatologai, o su kenkėjais – entomologai. Juk ir mūsų Kauno Ąžuolynas ne kartą turėjo didžiulių panašių problemų, tačiau net sovietiniai miesto vadovai nepavertė jo nauju atsparesnių liepų parku.

Tuo tarpu akivaizdu, kad daug senų Kauno gatvių medžių yra pažeistų. Galima sutikti ir su tuo, kad miesto apželdinimo priežiūra (kaip ir daugelis kitų miesto ūkio sričių) ankstesnių miesto vadovų buvo apleista. Tačiau kviečiu Jus susiturėti ir neskubėti su pačia drastiškiausia priemone. Liaudies išmintis teigia – „ką skubini, tą subini“ (suprask: negerai išeina…).

Kiekvienas senas medis mena ryšį su praeitimi ir byloja apie jį prižiūrinčių ir globojančių asmenų (ar tai būtų žmogus, miestas ar ištisa valstybė) tam tikrą dvasinę kultūrą. Seną medį, kuris trukdo naujai statomai tvorai ar kitam statiniui pašalinti, daug išminties nereikia, o sugebėti tokį palikimą išsaugoti, kol tai nereikalauja neadekvačių pastangų, kartais išties reikalauja daug inžinerinio sumanumo ir kūrybinių pastangų.

Tačiau būtent kiekviena miesto vieta, kurioje architektų talentas ir savininkų išmonė sukuria seno ir naujo sugyvenimą, demonstruoja mūsų miesto kultūrą ir tampa miesto įvaizdžio pyrago „razina“. Tai – tvora, „aplenkianti“ seną medį; tai – pastatas, kuris taikiai „glaudžiasi“ prie seno ąžuolo ir kurio statytojai sugebėjo išsaugoti jo gyvybingą šaknyną; tai – šimtametė alyva, „perskrodžianti“ pastoginę; tai – senutė ilgametė gudobelė, sudaranti unksmingą pastogę kavinės lankytojams, arba apsamanojusi kriaušė, po kuria gali žaisti vaikai smėlio dėžėje Ramybės parke. Taip pat tai, ir nors pavienė, tačiau išsaugota šimtametė gatvės liepa, sudaranti realią unksmę troleibusų stotelės pakeleiviams ar ant suolelio prisėdusiai senai kauniečių porai. Urbanistams dar reikėtų gerai pasverti, ar maksimaliai išsaugojus senus nepažeistus medžius atliekant pilnutinę gatvės ir šaligatvių rekonstrukciją apskritai verta pašalintus pavienius egzempliorius atsodinti naujais, jeigu atsodintini medžiai nesudaro atskiro želdinių masyvo.

Svarbiausias Kauno įvaizdis yra jo ryšys su realia praeitimi. Miestiečiai nėra nusiteikę prieš tai, kas daroma naujai, tačiau juk ir Romos griuvėsių niekas „neišvalo“ ir nebando paversti jų patraukliais kvartalais. Taip pat ir ten augančių senų medžių niekas nekeičia naujais – juos bando puoselėti, kol tai įmanoma. Būtų sunku atrasti garbingą praeitį ir vardą turinčių miestų, kurie savo senus gatvių medžius būtų užsimoję pakeisti naujais vien dėl to, kad jie seni. Juk seni Kauno gatvių medžiai, sudarantys jo „žaliąjį veidą“ (kuo taip viešai siekiame didžiuotis), ir yra vienas Kauno savitumo bruožų bei miesto vertybių.

Susidaro įspūdis, kad masiniu senų želdinių naikinimu siekiama išspręsti kitas problemas, pavyzdžiui, didesnį architektūros objektų atidengimą ar sumažinti per didelį unksmingumą atskiriems pastatams. Tačiau šią problemą galima spręsti kitais būdais. Medžius galima genėti ne tik formuojant jų „uždaras“ lajas (kaip įprasta Kaune gatvės želdinius apkarpant ištisu gatvės perimetru). Senam medžiui nuo kamieno ir pagrindinių šakų pašalinus smulkesnes šakas bei ūglius atsidengia medžio šakų skeletas, kuris dažnai atskleidžia kiekvieno medžio originalią šakų struktūrinę kompoziciją, formuojančią viešąją erdvę. Tuo tarpu tiesiog pašalinus apatines šakas ir sukėlus medžių lajas aukštyn yra ne tik ženkliai pagerinamas apatinės erdvės apšvietimas, bet ir išsaugoma unksminga seno miesto dvasia.

Kreipiuosi į Jūsų išmintingumą ir prašau didesnio atidumo numatytuose darbuose.

Pagarbiai.

Saulius Dambrauskas
(advokatas, ketvirtos kartos kaunietis)
2017-08-09“

 

* * *

Rugpjūčio 14 d. Kauno miesto merui, savivaldybės administracijai bei savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriui advokatas S. Dambrauskas kartu su kitais neabejingais kauniečiais nusiuntė prašymą-pretenziją, kurioje reikalaujama:

1. Nedelsiant sustabdyti Kauno mieste vykdomus medžių šalinimo darbus.
2. Atlikti numatytų pašalinti želdinių būklės ekspertizę.
3. Sudaryti sąlygas į Komisijos darbą įtraukti kompetentingus dendrologijos ir apželdinimo specialistus, kurių kandidatūras deleguotų suinteresuota visuomenė.
4. Pateikti visus su miesto medžių šalinimu susijusius duomenis ir juos pagrindžiančių dokumentų kopijas.

O iš įmonės „Kauno gatvių apšvietimas“ pareikalauta nutraukti neteisėtai vykdomus darbus.

1. Atskirose Kauno gatvėse šiuo metu masiškai šalinami miesto gatvių medžiai. Mūsų turimais duomenimis šiuos darbus vykdo Jūsų įmonė.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintu Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašu šie šalinami medžiai priskirti saugotiniems želdiniams.

3. Remiantis Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatomis medžių ir krūmų persodinti negalima medžių vegetacijos metu (8.5 punktas). Vadovaujantis Kauno miesto želdinių ir želdinių apsaugos taisyklių 43.2. punktu draudžiama vykdyti želdinių kirtimą ar kitokį pašalinimą, persodinimą jų vegetacijos metu, išskyrus atvejus, kai želdiniai yra avarinės būklės ir kelia grėsmę žmonėms, statiniams ar eismui. Taip pat pagal Aprašo 6.2 punktą saugotinų medžių ir krūmų persodinimo darbai vykdomi pagal nustatytąja tvarka parengtą ir patvirtintą želdinių pertvarkymo projektą ar schemą.

4. Tokiu būdu pranešame, kad šalindami miesto medžius vegetacijos metu, taip pat neturėdami patvirtinto želdinių pertvarkymo projekto ar schemos, Jūs atliekate neteisėtus veiksmus, už kuriuos Jums ir Jūsų įmonei kils neigiami teisiniai padariniai net ir tuo atveju, jeigu reikiami leidimai medžių šalinimui yra išduoti. Tokiais veiksmais gali būti padaryta didelė žala, kuri bus priteista iš įmonės ir/arba įmonės vadovo, jeigu atitinkami Savivaldybės veiksmai išduodant tokius leidimus bus pripažinti neteisėtais.

5. Atitinkamai šiuo dokumentu teikiu Jums formalų reikalavimą sustabdyti medžių pjovimo darbus Kauno mieste medžių vegetacijos laikotarpiu ir informuoju, kad dalis kauniečių yra pasirengę realiai neleisti vykdyti neteisėtą medžių pjovimą.

6. Jums taip pat žinotina, kad šiuo metu yra inicijuojamas teisminis procesas dėl Kauno miesto medžių šalinimo teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat suinteresuotų asmenų grupė, įgyvendindama teisės aktų jai suteiktas teises, yra pateikusi prašymą Kauno miesto savivaldybei dėl numatomų šalinti želdinių būklės ekspertizės atlikimo, kurios išvados privalės būti pateiktos visiems suinteresuotiems subjektams prieš šalinant minėtus miesto medžius. Todėl skuboti Jūsų veiksmai gali tik sukurti papildomas prielaidas neigiamiems teisiniams padariniams atsirasti.“

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Rasa       2017-08-17 10:13

ACIU LABAI

Prašalaitis       2017-08-16 21:26

Kad dabartinį ir buvusį merus miesto valdyme skiria praraja matoma plika akimi, tačiau yra abejonė ar su Kaunu neatsitiks taip kaip su Zuoko valdytu ir praskolintu Vilniumi. Mano galva per daug vienu metu apžiota, kokybė lieka abejotina, bene svarbiausioji techninė priežiūra lieka tokia pati apgilėtina. Kai kurių nuošalesnių gatvių “rekonstrukcijos” yra akivaizdus pinigų plovimas, nes niekas neplatinama, o tik išardomi seni šaligatvių borteliai galėję tarnauti dar daugelį metų, sudedami nauji, nugremžiama dar pakankamos kokybės danga ir ne itin kokybiškai užliejama nauja. Vytauto prospekto, Panemunės prietilčio, Maironio gatvės, Smetonos alėjos ir t.t. nuniokojimas liudija,kad valdžiagyviai po senovei su visuomene tartis nenusiteikę. Jei manęs kas paklaustų aš geriau apsieičiau be šaligatvio nei sutikčiau kirsti sveikus kaip sviestas keliasdešimties metų amžiaus medžius.

Visa       2017-08-16 15:03

tai puiku ir nuostabu, bet gal autorius ir jam prijaučiantys piliečiai galėtų išspręsti kitą problemą, kuri neatsiejama nuo senų medžių išsaugojimo - atsakomybės turto sugadinimo, žmonių sužalojimo ar žuties atveju. Nes dabar vieni reikalauja, o kiti atsako.  Nežinau, ką ten planuoja savivaldybė, bet visų LT miestų želdinių būklė yra prasta, nes beveik visiems šalia ir po infrastruktūra esantiems medžiams yra genėtos viršūnės, o tai - 100 % puvinys. Laikas nuo laiko seni medžiai ką nors užvirsta, bet tada liepsningų komentarų autorių ko tais nesigirdi. Siūlau pradėti aiškiai skirti miesto želdinius į medžių grupes (parkai, skverai), bei medžius, augančius alėjomis šalia gatvių. Jiems turėtų būti taikomi skirtingi reikalavimai, tame tarpe amžiui ir būklei.

Pagarba       2017-08-16 13:19

Dambrauskui.Aciu !

Gediminas       2017-08-16 13:17

Primena sovietinį posakį atėjusį dar nuo caro laikų,,Načalsvo lučše znajet” Netoli tenuėjom.

Kad       2017-08-16 13:01

10-20 metrų nuo miesto avivaldybės atstumu “specialistai"ant pastato stiklinį anstatą užkėlė,visuomenėje dar vadinamą stiklainiu.Nei estetinio grožio,nei paveldui pagarbos lyg nesimato?Taip ,kad tie"specialistai” kartais gal kad ant miesto gruzo užaugę,neturintys ryšio su gamta,gal be jos pajautos ,gal gali ir bedvasius pastatus lipdyti?Kokia išliekamoji vertė yra to gargaro prie muzikinio teatro iš stiklo ir gelžbetonio šalia mažosios architektūros unikalių pastatų?Kauniečius žvelgiant į tokius sprendimus skausmas širdyje tik palieka.

gerbiamo advokato, taip pat ir visų dėmesiui       2017-08-16 0:24

kauniečiai apakę nesupranta kam nupjauti didžiuliai senoliams pavėsį teikę medžiai Eiguliuose esančios kariūnų mokyklos stadiono prieigose. Tai mūsų mažo Kauno mikrorajono infrastruktūros dalis, senolių, jaunimo, vaikų su seneliais, pagaliau visų gyventojų rekreacijos zonos dalis. Per kelias dienas nupjovus medžius ir išrovus kelmus liko plynas laukas su jo vidury esančia asfaltuota aikšte. Kam maišė medžiai? Kariūnams? Saugosis jie, apsitvėrę tvoromis, ir tam būtina pjauti suaugusius medžius? O mūsų, gyventojų, kas nors klausė? Ar mes čia “ne prie ko”? O gal mes “prie ko”, gal mes vaikštinėdami po MŪSŲ stadioną, labai trukdėm kariūnams? Mere, atsakykit į šiuos klausimus

Daiva       2017-08-15 14:49

Kai šią vasarą pastebėjau pjovimui sužymėtus sveikus medžius apie Lukiškių aikštės aptvertąją teritoriją, parašiau savivaldybės darbuotojai, atsakingai už apželdinimą ar pan., klausdama, kodėl bus pjaunami sveiki medžiai. Gavau jos laišką, kad gausiu asmeninį pakvietimą į svarstymą dėl tos teritorijos tvarkymo. Jo tebelaukiu. Už kelių savaičių medžių nebeliko. Rašiau skundą Aplinkos ministerijai dėl sveikų medžių išpjovimo aplink Lukiškių aikštę Tumo Vaižganto gatvėje. Pridėjau medžių amžių įrodančių kelmų nuotraukas. Gavau automatinį atsakymą: Jūsų laišką gavome. Kiek žinau, valdininkai į skundus turi atsakyti per 20 darbo dienų. Atsakymo laukiu iki šiol. Tik po skundo per mažiau nei savaitę buvo išrausti ir mano fotografuoti kelmai, kad būtų galima spekuliuoti dėl nuotraukų autentiškumo.

liberastų eilinė akcija       2017-08-15 6:53

ankstesnės akcijos: gatvių dangos keitimas (į nekokybiškesnę)
per tą akciją VISUOSE miestuose liberastai susikrovė milijonus.
dabar liberastai kraunasi VISUOSE miestuose sinchroniškai kerta medžius, sodina kitus - vėl milijonai nuguls į liberastų kišenę.
———
kadangi daug metų liberastai KENKSMINGOMIS akcijomis daug metų apvaginėja mus,
tai aišku: dalinasi su teisėsauga, ypač prokurorčikais.


Rekomenduojame

Nigelas Farage’as Europos Komisijos pirmininkui J.-C. Junckeriui: „Jūs nieko nepasimokėte!“

J.-Cl. Junckeris: „Pernai teturėjom dvi galimybes: drauge parengti konstruktyvią Europos darbotvarkę arba išsiskirstyti. Aš pasirinkau vienybę“

Vengrijos vyskupas: popiežius yra neteisus dėl pabėgėlių, tai invazija

Scott Yenor. Biologinė ir socialinė lytis bei kultūrinių karų kilmė (I dalis)

Vytautas Sinica. Traukis, Radžvilai!

Algimantas Rusteika. Iš struktūrinių frontų

Skandalas. Norvegijos tarnybos „Barnevernet“ užkulisiai: pelnas didesnis net už naftos įmonių

Jonas Grigas. Akademinė „skelbk arba žūk“ kultūra vertina tik mokslo publikacijas

Kęstutis Navakas. Ąžuolyną pavers disneilendu?

„NE Stambulo konvencijai!“: paraginkime laišku Europos Parlamento narius ryžtingai atmesti Stambulo konvenciją

Naujienos iš propagandos frontų: manevrai „Rinkimai“ prasideda. Pirmieji Algimanto Rusteikos komentarai iš užfrontės

Kodėl tauta negali atleisti Vytautui Landsbergiui „už kolūkius“?

Vytautas Sinica. Apie politikų dviveidystę, arba „Kieno gyvybė brangesnė“?

Romas Lazutka apie tuščias kalbas be faktų: „Jei sovietmetis yra lygiava, Lietuvą tektų pripažinti labiausiai sovietine“

Algimantas Zolubas. LR Seimo kėslas Lietuvoje statyti babelio bokštą

Audrius Bačiulis. Kaip gaminamos Fake News: „Deutsche Welle“ ir „Redaktionsnetzwerk Deutschland“ atvejis

Geroji Naujiena: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu …“, arba Kaip nepralaimėti brolio

Norvegiškasis vaiko teisių apsaugos modelis Lietuvoje jau pareikalavo pirmos aukos – kas dabar prisiims atsakomybę?

Pigių dujų mitas

Algimantas Rusteika. Kalno „darkytojų“ melas ekspertų akimis

Politinis teismų procesas tęsiasi: Kauno apygardos teismas toliau tirs Garliavos šturmo liudytojų bylos įrodymus

Kūdikių kūno dalių pardavimą užfiksavęs aktyvistas laimėjo kovą teisme

Lietuvos vyskupai kviečia melstis už taiką: „Su pasitikėjimu ir viltimi kreipkimės į mūsų Motiną, Lietuvos Globėją ir Taikos Karalienę“

Marius Markuckas. Radžviliada, arba Kas liko iš politikos mokslų Lietuvoje?

Ąžuolyno rododendrizacija (2). Danguolė Liagienė: Dendrologinė klaida būtų fatališka

Ąžuolyno „kraštovaizdiniai kirtimai“: Kauno savivaldybė keičia taktiką?

JK premjerė Theresa May raginama atskleisti nuslėptą tiesą apie imigracijos poveikį atlyginimams

Vengrija: „ES „žagina“ savo pačios įstatymus ir vertybes“

Tomas Baranauskas. Gedimino kalno papėdėje įvykdytas baisus nusikaltimas

Vytautas Vyšniauskas. Vilniaus universiteto naujovės iš filosofijos studijų perspektyvos

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.