Demokratija ir valdymas

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

Tiesos.lt redakcija   2019 m. lapkričio 24 d. 16:31

15     

    

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

pozicija.org

Perskaičius Aldonos Meilutytės knygą ,,Išsigimę teismai, sužlugdyta valstybė’’, kuri aprėpia atkurtos nepriklausomos Lietuvos teismų veiklos faktografiją iki 2019 metų pradžios, kilo mintis konceptualiai panagrinėti, ar šiandieninė Lietuva turi pagrindinius teisinės valstybės požymius. Jeigu neturi, ar turi tik jų pradmenis, tai kokios to priežastys?

Bandant atsakyti į šiuos klausimus, reikėtų pagrįsti, kokiais požymiais apibūdintina teisinė valstybė.

Įprastinėje vartosenoje teisine pripažįstama tokia valstybė, kurios sisteminiai sektoriai ir jų funkcinės institucijos veikia pagal teisės (įstatymo) viršenybės principą. Jeigu priimant valstybinių institucijų (pareigūnų) sprendimus dominuoja militarinės, ekonominės ar pseudomokslinės, o ne teisinės galios, tokia valstybė neturėtų būti pripažinta teisine valstybe. Nagrinėjamu atveju, vertindami Lietuvos atitiktį teisinės valstybės sampratai, apsiribosime valstybės vidaus gyvenimo reiškiniais, nesiplėsdami į tarptautinių santykių sritį.

Pažymėtina ir tai, kad šalies priskyrimas teisinei valstybei negali būti grindžiamas vien deklaratyviomis prielaidomis konstitucinėse normose, jeigu valstybingumo praktikoje tų normų nesilaikoma. Kita vertus, ar visų konstitucinių nuostatų apskritai galima nuosekliai laikytis, jeigu jos neturi sisteminio vientisumo bei loginio pagrįstumo ir sudaro plačias galimybes dvejopiems standartams jas taikant. Toleruoti dvejopų standartų praktiką valstybės gyvenime taip pat nevalia, jeigu institucinė savivalė dar nėra galutinai tapusi šalies gyvenimo norma.

Laikydamiesi nuostatos, kad teisingumas yra vertybinė, o ne procedūrinė kategorija ir jis suprantamas kaip priderama tiesos dorovinė išraiška, o ne teisminė procedūra, kaip teigiama LR Konstitucijoje (109 str.), ypač jei teisminio proceso išdavoje priimamas su tiesa prasilenkiantis teismo verdiktas (vykdyti teisingumą – tai atlikti pareigą tiesai, o ne priimti ir paskelbti bet kokį teismo aktą), turime galimybę kritiškai įvertinti kai kurių Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) normų redakciją.

Štai Konstitucijos 29 straipsnis, iš dalies perteikiantis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos dvasią, kalba apie siekį įtvirtinti asmenų lygybę įstatymui bei neleistinumą varžyti žmogaus teises ar teikti jam privilegijų.

Tuo tarpu Konstitucijos 5 straipsnis žmones skirsto į valdžią, kurios galios, kiek jų neriboja Konstitucija, yra nevaržomos, ir kitus žmones, kurių galios įrėmintos begalėje pokonstitucinių aktų. Tie kiti žmonės pagal Konstituciją neturi teisės gintis įstatymo nežinojimu net ir tuo atveju, kai įstatymas savo turiniu ir esme yra antikonstitucinis.

Tai kur čia tas Konstitucijos 29-ąjame straipsnyje deklaruojamas privilegijų neleistinumas, jeigu vienų (konstituciškai vadinamų valdžia) dalis teisių be pareigų, o kitų (konstituciškai vadinamų žmonėmis) pareigos be atitinkamų teisių?

Turime nepamiršti, kad teisė be proporcingos pareigos yra privilegija. Teisių ir pareigų balanso principas kaip teisingumo sąlyga buvo pripažintas dar tada, kai buvo rašomas Naujasis testamentas: ,,Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta, ir kam daug patikėta, iš to bus daug ir išieškota.’’ (Evangelija pagal Luką, skirsnelis ,,Budrūs tarnai’’).

Loginiu prieštaringumu pasižymi ir kita Konstitucijos 5 straipsnio norma, skelbianti, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Jeigu konstituciškai įtvirtinta, kad valdžios galios ribojamos žymiai mažiau (vien Konstitucijos apibrėžtose ribose) negu kitų žmonių (saistomos visų įstatymų apimtimi), tai kaip didesnes galias turintis subjektas gali būti tarnas to, kuris turi žymiai mažiau galių. Ar kalinių prižiūrėtojas teisiškai gali tarnauti kaliniams?

Kita vertus, kai valdžios galios konstituciškai nėra nustatomos Tautos kaip suvereno valia, o jas ,,…riboja Konstitucija‘‘, kurią keisti konstituciškai leista ne tik Tautai, bet ir valdžiai, tai jai (valdžiai), savo nuožiūra pakeitus Konstituciją (Konstituciniam Teismui sukūrus ,,gyvąją‘‘ Konstituciją), tariamas suverenas gali visiškai netekti realios galios įtakoti valdžią. O kieno galia – to ir valia.

Kai mes konstituciškai įgyvendinsime Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatą, kad visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis, teks pripažinti, kad valstybė yra tautos savisaugos ir savivaldos viešoji organizacinė sistema. Tada pagal Konstituciją neliks valdžiažmogių ir paprastų žmonių. Tie, kurie pagal visuomeninį darbo pasidalinimą tvarkys tautai nuosavybės teise priklausantį gamtinį bei civilizacinį paveldą ir viešuosius išteklius, bus ne valdžia, bet valstybės tarnautojai, o viduramžių palikimas – ,,valdžios šakos‘‘ virs lygiateisių piliečių valstybės sisteminiais sektoriais.

Tačiau grįžkime prie kitų mūsų Konstitucijos normų, kurios trukdo Lietuvai tapti teisine valstybe. Pasvarstykime, ar realu pagrįstai teigti, kad pagal galiojančią Konstituciją (29 str.) skelbiama lygybė įstatymui yra galima, jeigu taip vadinamas paprastas žmogus atsako ir už nežinomo (kartais ir prieštaraujančio Konstitucijai) įstatymo nesilaikymą (Konstitucijos 7 str.), o tuo tarpu teisėjui, kuriam patikėta spręsti ginčus dėl teisingumo ir teisėtumo, pagal Konstitucijos 109 straipsnį pakanka paklausyti, ką sako įstatymas, bet nebūtina jo girdėti ir jį vykdyti, nes teisėjas yra nepriklausomas (tas pats 109 Konstitucijos str. ).

Tiesa, toje pačioje konstitucinėje normoje pasakyta, kad vykdydamas teisingumą teisėjas yra nepriklausomas, todėl čia lyg ir yra kažkokios išlygos regimybė. Tačiau prieš tai esanti Konstitucijos 109 straipsnio norma įsakmiai nurodo, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.

Tuo būdu eliminuojamos visos išlygos, nes niekas (nebent nekonstitucinis subjektas – Dievas) pagal Konstituciją neturi teisės vertinti, ar nepriklausomas teisėjas vykdė teisingumą (atliko pareigą tiesai), ar piktnaudžiavo tarnyba, jeigu paklausęs įstatymo nusprendė, kad to įstatymo laikytis nenaudinga.

Pagalvotina ir apie tai, kodėl kitų teisės subjektų teisingas elgesys pagal Konstitucijos tekstą yra antikonstitucinis ir kodėl Konstitucija teisingai veikti leidžia tik teismams.

Esamos teisminės tvarkos gynėjai pasakys, kad tokia logika atitinka tik galutinės teismo instancijos teisėjų padėtį, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimti procesiniai aktai gali būti skundžiami.

Žinoma, formaliai to neigti negalima, tačiau čia kalbama apie konstitucinę asmenų lygybę įstatymui, kuri prie tokio konstitucinio reguliavimo negali būti įgyvendinama, nes vieni pareigūnai už piktnaudžiavimą tarnyba atsako baudžiamąja tvarka, o kiti (teisėjai) dėl iškreiptai aiškinamos nepriklausomumo sąvokos (apie tai bus pasisakyta toliau) nepatiria jokių neigiamų pasekmių.

Atsiprašau tų Teisėjų, kurie pagal Konstitucijos raidę nepasiduoda paskatoms dirbti bet kaip, o vadovaujasi sąžiningumo kriterijais ir dėl to paprastai nepadaro profesinės karjeros. Tačiau objektyvi tikrovė kalba sava kalba.

Vadovaudamasis ne nuogirdomis, o savo asmenine patirtimi, konstatuoju, kad ž nes nei pajamos, nei profesinė karjera nuo teisėjo sprendimo pagrįstumo faktiškai (ne deklaratyviai) nepriklauso, o nuo konformizmo – priklauso.

Dalies teisėjų abejingumas kreivai priimtų procesinių dokumentų sukeliamoms pasekmėms virsta skundų lavina, užgriūvančia teisėjus perkrovomis. Todėl visi ( net ir sąžiningiausi Teisėjai) dažnai priversti tenkintis savo darbo pusgaminiais, o tai sistemiškai griauna teisinės valstybės pamatus.

Jeigu apie Lietuvos kaip teisinės valstybės realumą būtų kalbama ne tik konstitucinio modeliavimo kontekste, bet ir praktinio teisės taikymo prasme ir panagrinėtume ar teisėsaugos ir kitos valstybės institucijos siekia teisėtumo ir teisingumo savo valstybėje, vaizdas būtų dar labiau apgailėtinas.

Iliustratyvumui pateiksiu konkretų, bet nuasmenintą pavyzdį, kaip mes tolstame nuo teisinės valstybės, ir tuo griauname piliečių lojalumą jai. Štai buvęs Vilniaus apygardos prokuratūros aukštas pareigūnas gauna informaciją, kad asmuo savo santaupomis kartu su savivaldos institucija bando sukurti rekreacinį objektą viešiesiems interesams (vaikų pažintiniam turizmui) tenkinti.

Pagal nedokumentuotus šaltinius (dėl to prokuroro motyvais galima ir suabejoti), prokuroras daro prielaidą, kad pilietis, privačiomis lėšomis kuriantis nepelningą objektą turėtų būti negobšus, todėl iš jo, tikriausiai, bus lengva pasipelnyti. Tam bereikia sutrikdyti kuriamo objekto statybos procesą ir statytojas, kuris jau padaręs nemažą investiciją, bandys siekti išsipirkti galimybę tęsti darbus.

Paieškojus ir neradus statybvietėje jokių nukrypimų nuo teisinių ir techninių reikalavimų, prokuroro pavaldinė per pusę metų visgi sukurpė ieškinį, darant absurdišką prielaidą, kad vienas statybvietėje statomas pastatas nėra į žemę besiremiantis statinys, o tai pažeidžia tos teritorijos individualų apsaugos reglamentą. Dėl to, prokuroro nuomone, reikia panaikinti objekto statybą leidžiantį dokumentą.

Suprantama, atradus Žemėje „unikalią vietą“, kur pagal prokuratūros ieškinio turinį neveikia gravitacijos jėga (statinys galėtų kaboti ore), kažką reikėtų daryti. Tačiau Vilniaus apygardos teismas tuo nepatikėjo ir prokuroro ieškinį atmetė.

Tačiau prokuroras ne tik atkaklus, bet ir įtakingas asmuo (užkulisiuose kalbama, kad tai buvęs „MG Baltic“ stogas), todėl Lietuvos apeliaciniame teisme surado bendramintį teisėją, kurio parengtu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir prokuroro ieškinys patenkinamas. Paskui byla patenka pas tą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją, kuris dėl įtarimo korupcija jau nušalintas nuo teisėjo pareigų, todėl prokuroro neteisėti lūkesčiai lieka apginti.

Jaučiant stipraus bylos eigos kuratoriaus nuolatinį dėmesį, byloje siekiama įrodyti, kad bandantysis pripažinti viešąją valstybės, o ne slaptųjų jėgos centrų tvarką šalyje, turi būti skaudžiai pamokytas. Todėl užsimota teismine tvarka viską, kas buvo sukurta vaikų vasaros poilsiui, sunaikinti. Ir tai nuspręsta atlikti ne tariamų kaltųjų, kurie išdavė statybą leidžiančius dokumentus, o nepaklusniojo (statytojo) lėšomis.

Matyt, viskas jau ir būtų nuėję turto sunaikinimo keliu, bet Europos Žmogaus Teisių Teismui sukritikavus Lietuvos nacionalinių teismų praktiką dėl žmogaus teisių pažeidimų, po 12 metų bylinėjimosi atnaujintas procesas tęsiasi toliau.

Tačiau ir vėl nesilaikoma ne tik įstatymų, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymų dėl faktines aplinkybes atitinkančių įstatymų taikymo.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuriai priklauso ieškovo funkcijos, atkakliai siekia apginti kyšio negavusių pareigūnų keršto idėją sunaikinti turtą, kad „inteligentiškas“ prievartavimas duoti kyšį už teisę kurti nacionalinį turtą netaptų Lietuvos valstybingumo atgyvena.

Ši iliustracija realios tikrovės mūsų valstybėje pavyzdžiu, manau, neprideda tikėjimo, kad Lietuvai iki teisinės valstybės ir civilizuoto valstybingumo kultūros likę vos keli žingsniai.

Toks realus ir savitai personifikuotas pavyzdys gali sudaryti įspūdį, kad teisinis nihilizmas, kaip galimybių duobkasys šiai šaliai tapti teisine valstybe, klesti dėl pavienių valdžiažmogių gobšumo ir išskirtinio jų amoralumo. Tačiau tai tik paviršinis įspūdis.

Žvelgiant giliau, aiškėja, kad socialiniame kontekste tai lemia ne pavienių žmonių dorovinės ydos, o siteminės valstybingumo ydos, slypinčios vertybinio nuoseklumo ir loginio vientisumo neturinčioje mūsų beprioritetinėje Konstitucijoje.

Bus daugiau

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Net neįsivaizdavau,       2019-11-29 13:21

kad pačioje Lietuvos konstitucijoje įteisinta piliečių nelygybė. Puvėsis labai giliai įsismelkęs mūsų “ nepriklausomoje” valstybėje.

stasys        2019-11-25 20:04

ah1 ..( iš kito galo )..viskas kaip gyvenime jei dedi ‘pakištuką’ ir iš tavęs ima tada priekaištauti kaip ir nereiktu . Argi būna žmoniu kurie taip savo pinigus dalintu .? valdžia tik visuomenės atspindys .. reziume ..jei duodi ir ima esi kaltas ne mažiau to teisėjo, policininko ar kokio daktarėlio su labai gyliu stalčiumi .

ah1       2019-11-25 17:48

man tai temidė užrištomis akimis sako kad teisingumas ten į kurį bliūdą daugiau pinigų įdėta, kuri pusė turtingesnė to ir teisybė, o tiesai užrištos akys, tiesa nemato įrodymų, detalių,logikos.

stasys        2019-11-25 10:56

Rašinys… autorius jau atsakė kitame komentare, reikia sąžiningai veikiančios tarėju institucijos Lietuvos teismuose .Juk galima daryti prielaidą , į ta tarnyba ateis dirbti tik labai sąžiningi ir objektyvus piliečiai . ..(barbenu į stalą )..

Rašinys        2019-11-25 10:18

įdomus ir vertingas. Ačiū autoriui. Vis dėlto pabaigoje gal tiktų reziumė - nurodant būtiniausiai taisytina.

koks gali būti terminas?       2019-11-25 9:59

kai NERENKAMI, bet paskirti žmogystos vykdo “teisingumą” - su labai dideliu nuostoliu Lietuvai: teismų ir prokurorčikų veikla atnešė 100 kart daugiau nuostolių, nei visi nuteisti kaliniai pridarė.
Primena Stalino laikų “teisingumą”

stasys        2019-11-25 9:00

Pats klausimas kelia nuostaba“ Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė? „ Jei teisinė sistema dirba , negali tokio klausimo kelti , galima paklausti ar gerai dirba ar atitinka Mūsų visuomenės lūkesčius .?? Sveiku protu mastant netgi blogo darbo su jo prastais rezultatais nepavadinsi NEDIRBANČIU . Kabinėjuosi prie žodžiu todėl kad paskutiniu metu, iš pažiūros mastantis žmonės, ėmė klysti po truputi iškreipiant išsakytos abejonės esme . Pritariu autoriui jo išsakytos mintys video įdomios ir vertos to laiko apmąstymui .. vienok ar Jis pats pasiruošęs peržiūrėti savo abejones jei jos pasirodys ne tokios ir neklystančios . ?

Temide dirba nematydama ir nesiklausydama       2019-11-24 23:18

O musu Temide atvirksciai. Neleidzia mums kalbeti, vertinti ir pan.

StasysG       2019-11-24 20:33

Parašyta daug, bet pabaigoje išvadų nėra - ką reikia keisti 1992 m Konstitucijoje. Bus daugiau? Palauksime.

ah1       2019-11-24 20:24

negaliu rasti atsakymo į klausimą - ko tyli advokatai? Kas kas bet advokatai geriausia mato kas ir kaip vyksta teisingumo sistemoje…

Tam 20:48       2019-11-24 20:18

Turėtų būti : tikrai yra TEISMINĖ valstybė. Toliau kaip tamsta rašai. Nors nelabai svarbu, ar kadrus tai valdžiai ruošė KGB, ar nepriklausomos Lietuvos universitetai.

stasys        2019-11-24 20:18

R.Paulauskas niekada ir neslėpė savo simpatijas tam kolektyvinės nuosavybės dariniui . su ne dideliais pakeitimais senuose kolūkiuose. Tam kad nauja statyti reikia sugriauti sena , kaip žinia tais darbais Lietuvoje nėra kuo ypatingai pasigirti ...mes ne Estija .Dėkui dievui kad V.Landsbergiui dar užteko proto po tomis ‘kolektyvinio turto vertybėmis’ padėti politinio dinamito užtaisą ..

tiek       2019-11-24 20:12

“....ar šiandieninė Lietuva turi pagrindinius teisinės valstybės požymius ? Jeigu neturi, ar turi tik jų pradmenis, tai kokios to priežastys?” ....Priežastis viena - kreiva/šleiva šaliai primesta kruvina prichvatizacija . Juk nebuvo jokio tarimosi su visuomene ,jokio Referendumo neskelbta Tautai dėl nuosavybės santykių kardinalaus pakeitimo .Tą faktą jau senokai nenoromis pripažino signataras Rolandas Paulauskas.Vnž. : ir vėl iš pradžių: iš neteisės teisė ,teisinė valstybė - niekaip ....

tikrai yra teisinė valstybė       2019-11-24 19:48

nes visagaliai yra teismai, teisėjai, prokurorčikai ir kiti KGB paruošti kadrai.

stasys        2019-11-24 17:18

youtube.com/watch?v=fUKyhwl0G5Y,  yra ties kuo pamąstyti .smile)


Rekomenduojame

Italų kalbininko prof. dr. Guido Michelinio paskaita apie lietuvių kalbą ir jos pranašumus

Vilniaus Sąjūdis: nedelsiant grąžinkite A. Kentrai Miško brolių muziejaus patalpas ir, atlyginę patirtą žalą, paremkite jo veiklą

Prokuratūra skundžia sprendimą Generolo Vėtros lentelės sudaužymo byloje

Raimondas Navickas. Pasiūlymas klaipėdiečiams

Tautos forumo reikalavimas dėl patyčių iš valstybinės vėliavos, laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo

Robertas Čerškus. Apie neužmirštuolės žiedelius

Vidmantas Valiušaitis. 1944 m. sausio 9 d. tragiškai žuvo gaisre prezidentas Antanas Smetona

Liudvikas Jakimavičius. Įdomus faktas

Robertas Grigas. Jei iš LRT diktorių atsirastų...

Grėsmės lygių nebeliko. Įsigaliojo naujas Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas

Tomas Baranauskas. Atmintinos dienos ir Kazys Škirpa

Vincentas Vobolevičius. ES direktyvos: kas jos ir ką jos gali?

Vidas Rachlevičius. Mes vėl pralaimim neiššovę...

Advokatas Remigijus Merkevičius neįžvelgia jokio moters nusikaltimo: jos sulaikymui pagrindo nebuvo

Liudvikas Jakimavičius. Atsako belaukiant: jis bus žiaurus ir visiškai kitoks nei prognozuojama

„Meilės krantų“ autorius Gitenis Umbrasas: Jausmas, lyg kas ranką pjautų

Nuo bačkos. LRT: mums dera nulenkti galvas prieš tas jaunas policijos pareigūnes, operatyviai radusias argumentų, kodėl gi reikia sulaikyti asmenį

Algimantas Rusteika. Trys išvados

Policinės valstybės sentencijos

Tomas Baranauskas. Tokia policija – grėsmė nacionaliniam saugumui

Audriaus Bačiulio replika apie naująją tvarką „Šimašiaus okupuotame Vilniuje“

Buitinė trauma ar policininkų smurtas? arba Popierius viską pakenčia, o lietuvis?

Vygantas Malinauskas. Kai liberalizmas tampa vyraujančia ideologija

Algimantas Rusteika. Pasaka ne pasaka apie tai, kas visada skęsta, o kas tik paviršiumi plaukioja

Geroji Naujiena: Kad Dievo išmintis apsigyventų ir mūsų tautoje

Susipažinkime: Dievo tarnaitė Elena Spirgevičiūtė

Liudvikas Jakimavičius: Pagaliau supratau

Raimondas Navickas. Čia Šimašiaus Vilnius ar Sobianino Maskva?

Vytautas Radžvilas. Taip – tai dar vieno „bananų baliaus“ repeticija

Nida Vasiliauskaitė. Išsilavinusių žmonių Lietuvai nereikia

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.