Geroji Naujiena

Advento pamokslas: Trokštu šventumo ar tenkinuosi vidutiniškumu?

Tiesos.lt siūlo   2015 m. gruodžio 13 d. 22:20

0     

    

Advento pamokslas: Trokštu šventumo ar tenkinuosi vidutiniškumu?

Vatikano radijas

Penktadienio rytą popiežius Pranciškus ir jo bendradarbiai, tarnaujantys Romos Kurijoje, vėl susirinko į Vatikano Apaštališkųjų  rūmų Redemptoris Mater koplyčią klausytis tradicinio Advento pamokslo. Tęsdamas prieš savaitę pradėtą Vatikano II Susirinkimo konstitucijos Lumen gentium komentarą, šį kartą popiežiaus namų pamokslininkas t. Raniero Cantalamessa OFM Cap kalbėjo apie visuotinį krikščionių pašaukimą į šventumą, kuriam skirtas konstitucijos penktasis skyrius.

Pasak pamokslininko, kalbant apie šventumą, visų pirma reikia atsisakyti neteisingų šio žodžio interpretacijų. Šventumą gali kartais lydėti ypatingi reiškiniai ir nepaprasti išbandymai, tačiau šventumas neturi būti su jais tapatinamas. Jei visi esame pašaukti į šventumą, vadinasi – jis yra visiems pasiekiamas, jis priklauso normaliam krikščioniškam gyvenimui. „Šventieji, – sakė tėvas Cantalamessa, – tai tarsi gėlės, kurios visos žydėdamos skleidžia malonų kvapą, nors ne visos padedamos ant altoriaus.“

Toliau pamokslininkas priminė kaip šventumas buvo suvokiamas Senojo Testamento tradicijoje. „Būkite šventi, nes aš, Viešpats, jūsų Dievas esu šventas“ (Kun 19, 2). Šventumas – tai visų Dievo bruožų sintezė. Šioje šventumo sampratoje glūdi ir tam tikras atskirumas, atsiribojimas. Dievas yra šventas – tai reiškia, kad jis visiškai kitoks, palyginti su ta tikrove, kuri pasiekiama žmogui. Dievo šventumas yra niekuo nesuteršto tyrumo pilnatvė. Pranašų knygose ir psalmėse girdime klausimą: „Kas gi galės kopti į Viešpaties kalną; kas galės jo namuose būti?“ „Tie, kurių rankos nekaltos ir tyra širdis“. Atsakyme glūdi aiškūs moraliniai, bet kartu ir teisiniai bei ritualiniai reikalavimai.

Naujajame Testamente visi krikščionys vadinami „šventąja tauta“. Paulius skelbia, kad visi pakrikštytieji yra pašaukti į šventumą. Jis krikščionis vadina tiesiog „šventaisiais“. Nors ir toliau naudojamas tas pats šventumo terminas, tačiau jo prasmė keičiasi. Šventumas suvokiamas jau nebe teisine ar ritualine, bet moraline ir ontologine prasme.

„Jėzaus Kristaus asmenyje Dievo šventumas asmeniškai pasiekia kiekvieną žmogų, – tęsė t. Raniero Cantalamessa OFM Cap. – Jis mus pasiekia dviem būdais – visų pirma, per tikėjimą ir sakramentus. Mus pašventina Šventoji Dvasia. Šventumas, kuriame mes dalyvaujame, yra ne koks nors skirtingas ar antrinis šventumas, bet yra tas pats Kristaus šventumas. Greta šio fundamentalaus šventumo yra ir kitas, labiau priklausantis nuo mūsų pastangų – Kristaus sekimas. Tačiau sekimas nėra atskiras šventumo kelias ir juo labiau jis negali būti suprantamas kaip alternatyva pirmajam. Istorinis tikėjimo ir darbų supriešinimas, – sakė pamokslininkas, – iš tiesų buvo fiktyvi problema. Be tikėjimo geri darbai nebūtų „geri“, kaip ir tikėjimas be liudijimo nėra tikras tikėjimas. Reikia tik teisingai suprasti kas yra „geri darbai“. Tai ne tiek atlaidai, piligrimystės ir kitos pamaldžios praktikos (kaip buvo manoma Liuterio laikais), bet visų pirma Dievo įsakymų laikymasis, broliška meilė.“

„Naujajame Testamente šventumas suvokiamas dviem aspektais – būti šventais ir siekti šventumo. Krikščionys dalyvauja Kristaus šventume ir siekia šventumo. Viena išreikšta tiesiogine nuosaka – „esate šventi“, kita liepiamąja – „būkite šventi“. Susirinkimo konstitucija Lumen gentium vienodai iškelia abu šiuos aspektus – objektyvųjį šventumą, kurio pagrindas yra tikėjimas ir subjektyviųjų, tai yra artimo meilės liudijimą.

Mūsų pastangos siekti šventumo panašios į išrinktosios tautos kelionę per dykumą. Dievo išrinktoji tauta kartas sustodavo, pasistatydavo palapines, pailsėdavo, bet ir vėl keliavo. Kartais būdavo sustojama dėl to, kad vieta buvo derlinga ir netrūko vandens; kartais – dėl to, kad kelionė visus buvo išvarginusi. Panašiai yra ir Bažnyčios kelionėje. Stiprieji liturginių metų laikotarpiai, kaip dabar Adventas, ar tokios nepaprastos progos, kaip ką tik Šventojo Tėvo atidarytas Gailestingumo jubiliejus, mus ragina nestovėti vietoje, tęsti kelionę. Kiekvienas savęs klauskime: „Trokštu ir alkstu šventumo ar tenkinuosi vidutiniškumu?“ – t. Raniero Cantalamessa OFM Cap.

Vatikano radijas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Įbauginti prezidentai. Vytautas Matulevičius prakalbino Valdo Adamkaus vyriausiąjį patarėją Darių Kuolį

Andrius Švarplys. Kam – anarchija, o kam – „meilės vasara“

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus pliažas

Justas Stankevičius. Kaip pasikeitė Vokietijos viešasis saugumas nuo pabėgėlių krizės pradžios?

Ir undinėlė rasistė...

Nida Vasiliauskaitė. Apie institucinį rasizmą

Neringa Venckienė. Neatsakyta iki šiol

Liudvikas Jakimavičius. „Vyčiui pliaže – ne vieta“

Kviečiame į kasmetinę Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę: susitinkame liepos 4 d. Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke

Robertas Grigas. Aleksandr Galič apie (pra)tylėjimo kainą

Algimantas Rusteika. Apie ką giedosime liepos 6-ąją: apie Lietuvą ar apie vienybę su žmonija?

Rasa Baločkaitė. Kraupusis Merkinės stadionas

Andrius Švarplys. R.Šimašiaus ir Co akcijos matmuo – amputuoti istoriją, atmintį, kančios sakralumą

Per 20 organizacijų reikalauja Prezidento dėmesio istorijos politikai

Vilius Kavaliauskas. Lukiškės: Ką nutyli Vilniaus meras?

Ramūnas Aušrotas. Išlaikyti LRT gyventojams kainuoja triskart brangiau nei Vyriausybę

Nida Vasiliauskaitė. Mokslas yra dalykas didis

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (II)

Liudvikas Jakimavičius. Dočys politikuoja

Atgimstantys paminklai. Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas: Atkurkime Gumbių kaimo koplystulpį –  išgelbėkime istorinį paminklą

Povilas Urbšys: „Vytis yra tai, kas mus gali suvienyti“

Rasa Čepaitienė. Atsisakantys keistis

Nida Vasiliauskaitė. Apie Linos Žigelytės versiją iš serijos „Kas atsitiko Nidai Vasiliauskaitei?“

Iš propagandos frontų: Dainius Pūras. Apie smėlį ir paplūdimį Lukiškių aikštėje kaip laimingoje erdvėje

Povilas Urbšys: Jei bus priimta tai, ką siūlo valdantieji, Lukiškių aikštėje stovės ne Vytis. Argi tai ne dar viena išdavystė?

Ne juokas. Politinis kompasas pagal liberalus

Andrius Švarplys. Kas gali apginti žodžio laisvę ir laisvę apskritai?

Geroji Naujiena: Stiprūs Jo malone

Vytautas Matulevičius. „270 milijonų, kurie parklupdė Lietuvą“

Raimondas Navickas. O gal tai jokie NE vandalai? Gal tai PROTESTUOTOJAI?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.