Geroji Naujiena

Advento pamokslas: Trokštu šventumo ar tenkinuosi vidutiniškumu?

Tiesos.lt siūlo   2015 m. gruodžio 13 d. 22:20

0     

    

Advento pamokslas: Trokštu šventumo ar tenkinuosi vidutiniškumu?

Vatikano radijas

Penktadienio rytą popiežius Pranciškus ir jo bendradarbiai, tarnaujantys Romos Kurijoje, vėl susirinko į Vatikano Apaštališkųjų  rūmų Redemptoris Mater koplyčią klausytis tradicinio Advento pamokslo. Tęsdamas prieš savaitę pradėtą Vatikano II Susirinkimo konstitucijos Lumen gentium komentarą, šį kartą popiežiaus namų pamokslininkas t. Raniero Cantalamessa OFM Cap kalbėjo apie visuotinį krikščionių pašaukimą į šventumą, kuriam skirtas konstitucijos penktasis skyrius.

Pasak pamokslininko, kalbant apie šventumą, visų pirma reikia atsisakyti neteisingų šio žodžio interpretacijų. Šventumą gali kartais lydėti ypatingi reiškiniai ir nepaprasti išbandymai, tačiau šventumas neturi būti su jais tapatinamas. Jei visi esame pašaukti į šventumą, vadinasi – jis yra visiems pasiekiamas, jis priklauso normaliam krikščioniškam gyvenimui. „Šventieji, – sakė tėvas Cantalamessa, – tai tarsi gėlės, kurios visos žydėdamos skleidžia malonų kvapą, nors ne visos padedamos ant altoriaus.“

Toliau pamokslininkas priminė kaip šventumas buvo suvokiamas Senojo Testamento tradicijoje. „Būkite šventi, nes aš, Viešpats, jūsų Dievas esu šventas“ (Kun 19, 2). Šventumas – tai visų Dievo bruožų sintezė. Šioje šventumo sampratoje glūdi ir tam tikras atskirumas, atsiribojimas. Dievas yra šventas – tai reiškia, kad jis visiškai kitoks, palyginti su ta tikrove, kuri pasiekiama žmogui. Dievo šventumas yra niekuo nesuteršto tyrumo pilnatvė. Pranašų knygose ir psalmėse girdime klausimą: „Kas gi galės kopti į Viešpaties kalną; kas galės jo namuose būti?“ „Tie, kurių rankos nekaltos ir tyra širdis“. Atsakyme glūdi aiškūs moraliniai, bet kartu ir teisiniai bei ritualiniai reikalavimai.

Naujajame Testamente visi krikščionys vadinami „šventąja tauta“. Paulius skelbia, kad visi pakrikštytieji yra pašaukti į šventumą. Jis krikščionis vadina tiesiog „šventaisiais“. Nors ir toliau naudojamas tas pats šventumo terminas, tačiau jo prasmė keičiasi. Šventumas suvokiamas jau nebe teisine ar ritualine, bet moraline ir ontologine prasme.

„Jėzaus Kristaus asmenyje Dievo šventumas asmeniškai pasiekia kiekvieną žmogų, – tęsė t. Raniero Cantalamessa OFM Cap. – Jis mus pasiekia dviem būdais – visų pirma, per tikėjimą ir sakramentus. Mus pašventina Šventoji Dvasia. Šventumas, kuriame mes dalyvaujame, yra ne koks nors skirtingas ar antrinis šventumas, bet yra tas pats Kristaus šventumas. Greta šio fundamentalaus šventumo yra ir kitas, labiau priklausantis nuo mūsų pastangų – Kristaus sekimas. Tačiau sekimas nėra atskiras šventumo kelias ir juo labiau jis negali būti suprantamas kaip alternatyva pirmajam. Istorinis tikėjimo ir darbų supriešinimas, – sakė pamokslininkas, – iš tiesų buvo fiktyvi problema. Be tikėjimo geri darbai nebūtų „geri“, kaip ir tikėjimas be liudijimo nėra tikras tikėjimas. Reikia tik teisingai suprasti kas yra „geri darbai“. Tai ne tiek atlaidai, piligrimystės ir kitos pamaldžios praktikos (kaip buvo manoma Liuterio laikais), bet visų pirma Dievo įsakymų laikymasis, broliška meilė.“

„Naujajame Testamente šventumas suvokiamas dviem aspektais – būti šventais ir siekti šventumo. Krikščionys dalyvauja Kristaus šventume ir siekia šventumo. Viena išreikšta tiesiogine nuosaka – „esate šventi“, kita liepiamąja – „būkite šventi“. Susirinkimo konstitucija Lumen gentium vienodai iškelia abu šiuos aspektus – objektyvųjį šventumą, kurio pagrindas yra tikėjimas ir subjektyviųjų, tai yra artimo meilės liudijimą.

Mūsų pastangos siekti šventumo panašios į išrinktosios tautos kelionę per dykumą. Dievo išrinktoji tauta kartas sustodavo, pasistatydavo palapines, pailsėdavo, bet ir vėl keliavo. Kartais būdavo sustojama dėl to, kad vieta buvo derlinga ir netrūko vandens; kartais – dėl to, kad kelionė visus buvo išvarginusi. Panašiai yra ir Bažnyčios kelionėje. Stiprieji liturginių metų laikotarpiai, kaip dabar Adventas, ar tokios nepaprastos progos, kaip ką tik Šventojo Tėvo atidarytas Gailestingumo jubiliejus, mus ragina nestovėti vietoje, tęsti kelionę. Kiekvienas savęs klauskime: „Trokštu ir alkstu šventumo ar tenkinuosi vidutiniškumu?“ – t. Raniero Cantalamessa OFM Cap.

Vatikano radijas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Fatima – pasaulinė Marijos sostinė, arba Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Kardinolas Joseph Ratzinger. Fatimos žinios teologiniai komentarai

Liudvikas Jakimavičius. Politinės stumdynės

Ramūnas Aušrotas. Ar nebus apribota tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus?

Liudvikas Jakimavičius. „Amicus est Girnius, set magis amicus veritas“

Valdas Vasiliauskas. Lietuviško parlamentarizmo aukštumos

Nuo bačkos: „Freedom House“ politologas: Lietuva pagal demokratijos reitingą lieka stabilumo sala Vidurio Europoje

Andrius Švarplys. Apie politinę (ne partinę) kovą tarp laisvės ir karantino Amerikoje

Algirdas Endriukaitis. Retorinis klausimas: esame istoriniame kelyje ar dykumoje?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.