Įžvalgos

Arvydas Juozaitis. Laisvės kaina, arba Sanskrito paukščiai (papildyta video)

Tiesos.lt redakcija   2018 m. birželio 6 d. 22:09

14     

    

Arvydas Juozaitis. Laisvės kaina, arba Sanskrito paukščiai (papildyta video)

alkas.lt

Skelbiame Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario, filosofo dr. Arvydo Juozaičio kalbą pasakytą Lietuvos Respublikos Seime, Kovo 11-osios Akto salėje,  iškilmingame Sąjūdžio 30-mečio minėjime.

Anuomet mes kreipdavomės vienas į kitą: Gerbiamosios ir Gerbiamieji.

Leiskite ir šiandien taip kreiptis į visus. Į visos Lietuvos sąjūdininkus sąjūdiečius.

Šį savo pasisakymą skiriu Romualdui Ozolui, pirmajam Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ideolgui, kurio nėra dabar tarp mūsų, bet kuris stebi mus kiekvieno jį atsimenančio akimis.

Likimas man lėmė lemtingų įvykių išvakarėse viešai kalbėti apie „Politinę kultūrą ir Lietuvą”.

Kokia ji dabar – „Politinė kultūra ir Lietuva 30 metų praėjus“?

Anuomet į ateitį mus stūmė trys jėgos – lietuviška savimonė, sveikas protas, suvereniteto drąsa.

Sėkmė atlėkė kaip ant žirgų, nes dėl šių jėgų nereikėjo nei tartis, nei ginčytis – jos pabudo kaip sąžinė. Net paklydusieji labai greitai tą sąžinės balsą išgirdo. Mūsų būrys buvo labai gausus. Ir pergalė atėjo be didelių aukų.Po 30 metų jau galime pasakyti:

Laisvės siekis – tai viena, laisvės kaina – kita, o laisvės turinys – tai trečia.

Ar tos trys jėgos – lietuviška savimonė, sveikas protas, suvereniteto drąsa tebeveikia?           

Žmonių bendruomenėje istorinės jėgos veikia tik tada, kai jų trokšta žmonės.

Nūnai padėtis tokia – turinys toks: mus ištikęs šokas – TĖVYNĖS TUŠTĖJIMO METAS.

Net šią valandą, mums čia kalbant, Lietuva tebetuštėja.

Ji ištuštėjusi kaip po maro, po baisų negandų ir nelaimių.

Nors kokia čia nelaimė? Juk laisvė!

Ir vis dėlto.

Galime kaip politikai suokti apie Lietuvos sėkmę, apie laiminčią Lietuvą, o faktas lieka faktu stovime ant lietuvių genties ir kilminių Lietuvos piliečių išnykimo slenksčio.

Mūsų laukia senosios Prūsijos likimas.

Sąjūdžio metais buvusi daugiau nei trijų su pusę milijono tauta ryt poryt nebesuskaičiuos nė dviejų milijonų. O toliau bus dar prasčiau, nes kritinė riba bus peržengta. Tai reikš, kad gyvybinės jėgos nebegalės atsistatyti, tautinės tradicijos ir mūsų kalba dar sparčiau nyks.

Ar šviesiausi Lietuvos protai tai mato? Mato, bet jie neužima kertinių valstybės tarnautojų pozicijų. Jas užėmę visai kiti žmonės.

Pavyzdžiui, Lietuvos mokslo tarybos narė, Lietuvių kalbos instituto (!) mokslininkė ką tik pasisiūlė keisti konstitucinę nuostatą ir atsisakyti LIETUVIŲ KALBOS KAIP VALSTYBINĖS. Esą ji trukdo pažangai. Pirmosios mūsų Sąjūdžio pergalės – kone didžiausios Justino Marcinkevičiaus pergalės, pasitiktos šioje tribūnoje – naujiesiems laisvės globalistams nebereikia. Jie sako: NEREIKIA IR LIETUVAI. Todėl netrukus bus sunaikintas akademinis Lietuvių kalbos institutas. O šalia to, ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instuitutas. Magnatai privatizatoriai gaus naujų plotų. Juk jiems pagaliau reikia puikių Viliešių rūmų – lietuvių kultūros širdies.

Ir apskritai, Mokslo Taryba, suformuota pseudolibiralistiniu įstatymu dar ministro Steponavičiaus laikais, humanitarinius mokslus, Lietuvos esmę, iš esmės laiko nereikalinga atgyvena.

Kitas pavyzdys. Buvęs mūsų pasididžiavimo ir šviesos židinys – VILNIAUS UNIVERSITETAS. Jo rektorius Artūras Žukauskas. Šio profesoriaus nihilizmas lietuvių kalbos atžvilgiu pasiekęs viršūnių. Pasaulio baltistai nesupranta, kaip laisvoje Lietuvoje buvo galima panaikinti BALTISTIKOS CENTRĄ, išsaugotą net komunizmo laikais. Galima. Galima panaikinti ir A.J. Greimo centrą. Panaikinti metais, kuriuos Seimas paskelbė A.J. Greimo metais. Šis rektorius visomis administracinėmis išgalėmis guja lietuvių kalbą iš UNIVERSITETO, nes jo protu, lietuvių kalba, kurios pagrindu galima kurti semantinę Europos kalbų formulę, nesuderinama su žmonijos protu ir pažanga. Su ja galima elgtis kaip elgėsi Rusijos satrapai-muravjovai.

Su gražiausia, sanskrito kalba, seniausia Europoje! Naudingiausia ir ateities mokslui.

Palaukime: juk mums sako, kad kažkas panašaus vyksta ir greta, ir visur!

Ne. Nevyksta. Latvijoje ir Lenkijoje tikrai nevyksta. O ir ne visur Europoje.

Tada mums dar sako: juk vyksta Globalizacija!

Ne. Pati didžiausia globalizacija jau seniai įvykusi – tai krikščionybė, didesnės nebus.

Tuo tarpu nūdienė globalizacija – tai tik plastinė veido, sielos operacija ir kūno transvesticija, operacija, naikinanti pasaulio prigimtį – „pasauliniais tinklais“, jis viso labo – tik tų tinklų dulkė.

Taigi, iš politinės kultūros, valdžiusios mus prieš tris dešimtmečius, mažai kas likę.

Ir reikia atsikvošėti. Jeigu norime atsikvošėti.

Pirma,  dabartinėje Europoje tik 5–7 nuošimčiai senųjų jos valstybių piliečių gyvena ne savo tėvynėse. Mūsų gi jau trečdalis nebe Tėvynėje. Ir tas trečdalis – pati produktyviausia, gimdyti galinti tauta.

Antra, GLOBALIOS LIETUVOS idėja ir praktika, įgyvendinama ir šio Seimo – tikras nacionalinis nusikaltimas. Užuot įgyvendinus programą, kad LIETUVA YRA ČIA, daroma visa, kad LIETUVOS ČIA NEBEBŪTŲ.

Reikia prarasti savisaugos, sveiko proto likučius ir net savigarbą, kad galėtum galvoti, jog dvigubos ar net trigubos pilietybės projektais galima gyventi kažkokioje GLOBALIOJE LIETUVOJE. Tarnaujant toms valstybėms, kurios daugiau užmoka.

Sukurti žmogų be tėvynės? Galime. Sukurti žmogų su dviguba, triguba sąžine? Galima.

Bet tai nebebus žmogus. Tai bus „VISŲ IR NIEKIENO ŽMOGUS“. Perėjūnas internacionalistas, apie kurį svajojo „Komunistų manifesto“ autoriai.

Belieka pakartoti:

LIETUVA YRA ČIA.

Mūsų Konstitucijos preambulė sako:

„LIETUVIŲ TAUTA, prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę… įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje…“

Savo tėvų ir protėvių žemėje.

Toji žemė savaime, kaip gamtos dovana neišliks. Toji žemė – lietuvių tautos, kilminių Lietuvos piliečių gyvenimo vaisius.

Štai ir paklauskime: kodėl mūsų KONSTITUCINIS TEISMAS nepaskelbė, kad „globalios Lietuvos“ idėja pamina net Lietuvos Konstitucijos preambolę?

Atsakymas paprastas: Konstitucinio Teismo šalyje nebereikia, kai sukuriama Konstitucinės sąžinės nebeturinti visuomenė.

Apsigauna visi. Visi mes pralaimėsime. Jei Lietuvos pasaulyje neliks, o sparčiai einama būtent šiuo keliu, globali Lietuva išnyks tą pačią dieną.

Nes LIETUVA YRA VIENINTELĖ MŪSŲ ŽEMĖ – GAMTA – TAUTA IR VALSTYBĖ.

Mes gi, likę be konstitucinės sąžinės, šito pasakyti jau nebegalime.

Dar viena tema: Virtuali erdvė

Į ją persikėlusi didelė jaunosios kartos dalis.

Joje rašome be lietuviškų raidžių, kalbama anglėjančia kalba. Todėl ar reikia stebėtis, kad šiuo metu populiariausios partijos lyderis siūlo EUROPINĮ, NEBE LIETUVIŠKĄ ŠVIETIMĄ.

Meilė Lukšienė, atviros pasauliui tautinės mokyklos kūrėja, mato mus iš dangaus ir verkia.

O dabartiniai jaunuoliai-politikai ir pseudoliberalai toliau žaidžia smėlio dėžėje.

Ir stumia iš gyvenimo seniausią, gražiausią Europos kalbą. Skurdindami pačią Europą. Stumia iš aukštųjų mokyklų, vadinasi, netrukus stums ir iš vidurinių.

Net Kremlius šitos sėkmės pavydėtų.

Ir paskutinis reikalas, kurį noriu paliesti.

Laisvės aušros metais Lietuvos Televizija buvo mūsų pagalbininkė.  Už tai jai esame ir būsime dėkingi. Tačiau ideologiniai įgūdžiai išliko greitai persivertusių režisierių sluoksniuose gimė tokia frazė: „Greitai nebebus svarbu, koks buvo Sąjūdis, svarbiausia, kokį mes jį parodysime… Ir iš kelių lyderių mes linkę palikti tik vieną“.

Prieš geras tris savaites LRT parodytas pavyzdinis šios ideologijos filmas, sukurtas režisieriaus Vidmanto Puplauskio. Tai tobulas „pergalingos” propagandos kūrinys, kuriame labai sudėtingas vadavimasis iš imperijos parodytas kaip stebuklinė dešiniosios ideologijos pergalė. Tokių filmų per tris dešimtmečius prikurta daug. Šį pasirinkau kaip tobulą istorinės deformacijos pavyzdį.

Filmas išbraukė iš istorijos pirmąjį Sąjūdžio ideologą Romualdą Ozolą. Steigiamojo suvažiavimo jis buvo išrinktas pirmuoju tarp lygių, pirmuoju iš mūsų, lyderių. Jis, o ne kas kitas.  Bet jam neleidžiama pasakyti nė žodžio, jo figūra tik sušmėžuoja masinėse scenose. Tuo tarpu dosniai kalba trečiaeilės figūros, persivertėliai.

Romualdas Ozolas visomis savo išgalėmis priešinosi GLOBALIAI LIETUVAI. Už tą priešinimąsi jis buvo ne tik ujamas, bet ir teisiamas.

Ar galima pagalvoti: teisiamas Lietuvoje, kurią jis pats kūrė!

Galima.

GLOBALIOJE LIETUVOJE viskas galima – juk dviguba, triguba sąžinė.

Gerokai iki Sąjūdžio,1982 metais, genialusis Algimantas Baltakis sugiedojo:

Lietuva pasauliui girias:
Kokios senos mano girios,
Kaip nutįsta gyvos gijos
Iš praamžių į mane!

Paukščiai tiesiai iš Sanskrito
Prie panemunių suskrido,
Čiulba ulba nuo pat ryto
Ant archajiškų šakų.

Aš čia stoviu ir kalbu, nes geidžiu, kad GLOBALI LIETUVA nelaimėtų.

Kad mūsų Motina-Tėvynė-LIETUVA neprarastų sanskrito paukščių, o mūsų girios nebūtų iškirstos.

Tepadeda mums visos žemiškos ir dangiškos jėgos.

Arvydo Juozaičio kalbos vaizdo įrašas:

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Stasys       2018-06-12 13:16

Ir kaip čia valdžia daleido Arvydui kalbėti. Jis juk ne iš nomenklatūros, ar partijos jis sąjūdžio, tautos žmogus.

Optimistas       2018-06-12 13:10

Nuostabi kalba, šviežio oro gurkšnis. Lietuvai būtų idealus prezidentas.

Labai        2018-06-9 7:24

jau susireikšminės Bolševikų partijos fiurerio gelbėtojas AMBalo ginklanešys.

Doleriuk,       2018-06-6 18:11

šitas genijus išdavė Sąjūdį, užleidęs savo vietą AMBalui ir taip išgelbėjo Centro Komiteto fiurerį. LK(bolševikų)P CK Pirmasis sekretorius tapo LR Prezidentu - va ir visa lietuvių drąsa ir išmintis.

$+$       2018-06-6 15:54

Arvydas Juozaitis yra lietuvių tautos genijus, nuo pat pirmos kovos už nepriklausomybę dienos. Tik ne visiems daunams tai suprasti. Straipsnis “Istorinė klaida” buvo pranašiškas.

D > 13:09       2018-06-6 13:52

Tikriausiai perspausdino Juozaičio pasiruoštą tekstą - kalbos tezes.

Juozaitis pakraupes...O mes?       2018-06-6 13:09

Ne jis vienas mato tautos ir valstybes pasmaugima olig.nomenklaturines santvarkos rankomis…Tik keista detale- jo kalbos TIESIOGINEJE radijo transliacijoje jis peike Grybauskaite uz VU antilietuvisko rektorius zUKAUSKO remima, o tekste to jau nebera…Kas dar girdejo tuos A.J. zodzius?
Negi man pasivaideno , o BET veikiau cenzura dirba…

Auksciausias...       2018-06-6 11:50

  ...vertinimas ir padeka tokiai kalbai.Sirdis plysta is sakusmo skaitant.Negi siems purvinu saziniu globalistams, genderistams, federalistams ir kitiems istams pasiseks sunaikinti Lietuva.Vieni tai daro samoningai, kiti is nesupratimo ir nesusipratimo.Tikiu, kad ir vieni ir kiti nugarmes i pargara.Ir perkeltine ir tiesiogine prasme.

ana       2018-06-6 9:52

Klausiau ARVYDO kalbos ir verkiau, skaitau dar kartą ir vėl verkiu. Žodžiai taip giliai į širdį.LRT radijas ir televizija tik landzbergį kalbino ir kalbino, o šis tik suokė ir melavo…

Lietuvai nepilnavertiškumą       2018-06-6 9:21

Įvarė ir p. Arvydas Juozaitis dar 1990 m. kovo 15 d. su savo “Istorine klaida”. Niekada nepamiršiu! Ir visuomet kartosiu, kad būtent Juozaitis pasėjo susipriešinimo sėklą jau tada - gelbėdamas Brazauską?

StasysG       2018-06-6 8:41

Ir komentarą “Lietuvai įvarytas” reikėtų laikyti istoriniu. Seniai daug žmonių taip galvoja, tik nepasako.

StasysG       2018-06-6 8:08

Gražiai pakalbėjo. Girdėjau. Norėčiau Autoriaus paklausti, ar jis šiandien nesigaili parašęs “Istorinę klaidą”?

Lietuvai įvarytas       2018-06-6 7:46

nepilnavertiškumo kompleksas.Įteiga ,kad be konservatorių ir vieno asmens ,ji neišgyvens,bus užpulta ir sunaikinta.Įdomu,kaip išgyvena latviai,estai,kurie neturi tokių asmenų,gyvena normalų gyvenimą ir sako,kad net geriau kai kada tvarkosi.Ar čia dviejų milijonų tauta nenormali pas mus,ar tai vieno asmens asmeninė problema?Kaip toje pasakoje,kur zuikis pūtėsi ir visus gąsdino…

Nepasirašysiu       2018-06-6 2:47

Be žydo baigiamosios kalbos neapsieita. Matyt, dėl “tarptautinių santykių gerinimo”.


Rekomenduojame

Kaune teisiamas 13 vaikų nuskriaudęs pedofilas – aukos būdavo apsvaiginamos

Vytautas Radžvilas. Partizanų šmeižimas – tik žaidimas?

Vytautas Landsbergis. Dar apie sukilimą

Algimantas Rusteika. Jūsų dėmesiui – naujas, valstybės lėšomis statomas spektaklis

Algimantas Zolubas. Aktualūs pašto vokai

Italijos vidaus reikalų ministras nori „sugriauti“ Briuselį ir lygina jį su Berlyno siena

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas: Ar tikrai norime reklamuotis kaip sekso turizmo miestas?

Tėčiai pasakoja apie aborto patirtis

Geroji Naujiena: „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš“ (Jn 6, 34–35)

Valdas Vasiliauskas. Kur šiandieniniai Lietuvos Oginskiai?

Kaip rasti kompromisą tarp paveldo išsaugojimo ir miesto modernaus vystymo?

Liutauras Stoškus: „Libeskindo projektas“, arba Kam tarnauja Vilniaus miesto valdžia

Rasa Baločkaitė. Ir draudimas kalbėti apie patirtą prievartą, ir sankcijos prabilusiems yra vienas esminių smurto komponentų

Prof. dr. Vytautas Radžvilas. Vienintelis atsakas – sutelktas pasipriešinimas

Andrius Švarplys. Psichologinio komforto beieškant, arba Kaip Vakarai virsta vaikų civilizacija

Algimantas Zolubas. LKP įvertinti ir pasmerkti būtina

Gytis Padegimas. Gyvybės ir mirties kultūra

Liudvikas Jakimavičius. Apie vidinės politinės krizės priežastis

Kokio prezidento dabartiniame valstybės raidos etape reikia Lietuvos pilietinei daugumai?

Arvydas Juozaitis. Lietuva ir Latvija. Palaiminta sandrauga

Carolyna Moynihan. Keistas konfliktas Anglijoje: feministės prieš translyčius

Algimantas Zolubas. Ne tik netesėti pažadai, bet ir Lukiškių aikštės relikvijų sąrašas atsidūrė ten, kur uždarytos Žaliojo tilto skulptūros

Donaldas Trumpas Europos šalių vadovams: atsisakykit daugiakultūriškumo ir atkurkite Europą, tokia imigracija yra „gėda“

Apie Belgijos atlyginimų ir socialinių išmokų indeksavimo sistemą

Mindaugas Puidokas. VSD turi paaiškinti, kodėl Lietuvai pavojingi verslo ir politikų ryšiai nebuvo laiku bei tinkamai paviešinti

Arvydas Juozaitis. Latvijos ir Lietuvos sandraugos tikslų bei principų metmenys

Rasos Kalinauskaitės atsakymas prof. V. Radžvilui, arba Ir „diskusijomis“ galima šį tą pakeisti

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ surengta tarptautinė konferencija: Lietuva tolsta nuo europietiškos socialinės gerovės valstybės principų

Vytauto Radžvilo viešas kreipimasis į gerb. R. Kalinauskaitę, arba Ar dar ilgai žaisime pagal JŲ taisykles?

Algimantas Rusteika. Kai norisi pozityvo

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.