Demokratija ir valdymas, TALKA

70 000 parašų už valstybinę kalbą surinkę piliečiai telkiasi į visuomeninį judėjimą (tiesioginė transliacija)

Tiesos.lt redakcija   2017 m. rugsėjo 22 d. 6:00

4     

    

70 000 parašų už valstybinę kalbą surinkę piliečiai telkiasi į visuomeninį judėjimą (tiesioginė transliacija)

Kaip jau skelbėme, šiandien, rugsėjo 22-ąją, Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ kviečia ne tik paminėti Baltų vienybės dieną, bet ir aptarti bendrus baltų tautoms iškilusius geopolitinius iššūkius, kuriuos įveiktumeb e didesnio vargo, jei tik pasirinktume veikti, o ne savęs gailėtis.

Renginių pilna diena prasidės 9 val. – Seimo spaudos konferencijų salėje įvyks Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko,  „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės nario Povilo Urbšio spaudos konferencija* „Apginkime baltų kalbas“. Spaudos konferencijoje taip pat dalyvaus „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės nariai: Vilniaus rajono tarybos narys Gintaras Karosas ir politologas, Vilniaus universiteto doktorantas Vytautas Sinica.

11–14 val. Lietuvos Mokslų akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3) Vilniuje Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ rengia pasitarimą** „Apginkime baltų kalbas“.

Spaudos konferencijos metu bus glaustai aptarta situacija kalbos politikos srityje ir pristatyta Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje įvyksianti „TALKOS už Lietuvos valstybinę kalbą“ konferencija-susirinkimas „Ar apginsime baltų kalbas“, kuriame neformalus judėjimasTALKA jau įsisteigs kaip asociacija, kad galėtų sėkmingiau tęsti pilietinę talką valstybinės kalbos ir kitose suverenios tautinės valstybės išsaugojimo srityse. Tikimasi, kad asociacijos veikloje dalyvaus didelė dalis iš tų 70 000 piliečių, kurie prieš dvejus metus parėmė TALKOS iniciatyvą.

„Lietuvoje daug kalbama apie europinį solidarumą, tačiau neretai pamirštamas solidarumas su tais, kurie yra arčiausiai mūsų ir mums artimiausi. Baltų vienybės diena yra puiki proga prisiminti ne tik mūsų su latviais bendrą istoriją, bet ir susimąstyti, ką šiandien galime padaryti vieni dėl kitų ir drauge. Akivaizdu, kad abi šalys patiria panašias grėsmes – visų pirma karinę ir energetinę Rusijos grėsmę, kad turime spręsti panašius demografinio išlikimo ir nacionalinio tapatumo, kultūros išsaugojimo uždavinius. Tenka pripažinti, kad pastarojoje srityje Latvija tvarkosi daug geriau už mus ir turime ko iš jos pasimokyti. Taip pat turime pripažinti, kad Lietuvoje mėginama vykdyti kalbos politika tampa ginklu prieš Latviją Rusijos rankose. Taigi esame tampriai susiję, tačiau dažnai elgiamės taip, lyg nematytume šio bendrumo“, – teigė politologas V. Sinica.

Pasitarimui pasibaigus, 14.30–15.30 val., visi, kuriems rūpi baltų kalbų likimas, kviečiami į mitingą „Už baltų tautų  vienybę ir valstybinės lietuvių kalbos išsaugojimą“, kuris vyks prie Vinco Kudirkos paminklo. Viešoje akcijoje, kurią ves aktorius Gediminas Storpirštis, dainomis, kalbomis ir šūkiais Lietuvos valdžia bus paraginta nepaversti valstybinės kalbos politinių susitarimų įkaite.

* Norintys dalyvauti spaudos konferencijoje, bet neturintys leidimų į Seimą kviečiami kreiptis į Nijolę Balčiūnienę (tel. 8-614 76090, el.p. .(JavaScript must be enabled to view this email address)).

** Įėjimas į 11 val. susitikimą-pasitarimą „Apginkime baltų kalbas“ LMA salėje – laisvas.

Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją stebėkite internetu:

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

zita.       2017-09-23 20:35

jei kirkilui su kubilium nesiseka įeit pro paradines duris, tai vaiškūnas juos įves iš kiemo pusės. tokia talkos sukta strategija.

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2017-09-22 23:55

Citata: ” Tenka pripažinti, kad pastarojoje srityje Latvija tvarkosi daug geriau už mus ir turime ko iš jos pasimokyti. Taip pat turime pripažinti, kad Lietuvoje mėginama vykdyti kalbos politika tampa ginklu prieš Latviją Rusijos rankose.” Labai silpnai. Latvijos politika “raidžių” klausimu yra Rusijos ginklas prieš Lietuvą. Juk ir taip galima pasakyti. O ar ponai pabandėte suprasti kas yra parašyta LR Konstitucijos 14-am straipsnyje? Jokių kitokių raidžių valstybės dokumentuose, nei pirmame nei atrame paso puslapyje NEGALI BŪTI. Kitaip tapsite konstituciniais nusikaltėliais, kaip ir Lietuvos valdžia. Taigi politologu V.Sinica nėra reikalo pasitikėti. Patikrinsime ar alkas praleis šitą komentarą?

Tai tokį kometarą palikau po tokiu pačiu straipsniu alkas.lt internetiniame puslapyje. Tačiau alkas tokio komentaro NEPRALEIDO. Taiko carinę kgbistinę cenzūra panaikindami konstitucinę žodžio laisvę.

Apie tai galima pasiskaityti 2017-04-07 straipsnyje “Alko cenzūra lietuvių kalbai įsisiautėjo”

http://www.ekspertai.eu/alko-cenzura-lietuviu-kalbai-isisiautejo91963

Svarbiausia: rūkti, smilkti, nenurimti!       2017-09-22 11:30

Gal nereikėtų užsimoti taip plačiai: imtis ginti kažkokių “baltų” ar, kaip dabar populiarėja iš rusų ir lenkų pusės - “balto-slavų”, kalbas. Dar kas nors užsinorės apginti “eldukų” ar “eltukų” kalbas, kuriomis kalbėjo LDK ir LT populiacijos?
—-
Ar ilgai teks laukti, kol atsiras tokių, kam rūpėtų lietuvių kalbos likimas?
Ir neužsiimtų pliurpalynių organizavimu, bandydami prakišti kirkiliniu lapu pridengtą dar pavojingesnį mūsų kalbai ir valstybei projektą.

2K galingiau už 70 tūkst.       2017-09-22 5:31

kirkilas-kubilius, komunistai-kgbistai, korumpuoti-kolaborantai kur kas galingesni už visus likusius lietuvius: jų valdžia, teisėsauga, sodra, mokesčiai, antstoliai ir t.t.
——
nes juos remia kruvinasis-kremlius

Rekomenduojame

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt devintoji (gegužės 23) diena

Ramūnas Aušrotas. Kodėl siūloma keisti Tarptautines sveikatos priežiūros taisykles?

Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Jei kas mane myli – VI Velykų sekmadienis

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt aštuntoji (gegužės 22) diena

Edvardas Čiuldė. Humetyno galios žaidimai

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma finišo tiesiojoje. Kas nutylima?

Mindaugas Kubilius. Sinodinio kelio kontroversija: ar tik vokiška? (II)

Linas Karpavičius. Jis laukiasi

JAV arkivyskupas S. Cordileone dėl abortų palaikymo uždraudė Atstovų Rūmų pirmininkei priimti šv. Komuniją

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt septintoji (gegužės 21) diena

Mastercard pristato kontroversiškus biometrinius mokėjimus, reikalaujančius veido skenavimo

Futbolininkas I. Gueye turės pasiaiškinti, kodėl praleido rungtynes, kuriose buvo reiškiamas palaikymas LGBTQ+ bendruomenei

Romualdas Žekas. Pastabos dėl sveikatos reformos

Jūratė Laučiūtė. Apie Liudvikos Pociūnienės „vertybes ir niekšybes“

Vytautas Radžvilas. Du paklausimai elektros „rinkos“ tema

Dvylika Viktoro Orbano taisyklių politinei pergalei

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt šeštoji (gegužės 20) diena

Andrzej Krajewski. Vakarų Europa bijo Ukrainos pergalės prieš Rusiją

Almanto Stankūno kalba akcijoje „Neaukokite piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!”

Virdžinijos apskrities mokyklos gali laikinai nušalinti nuo pamokų mokinius už „translyčiųv bendraklasių vadinimą tikraisiais vardais ir įvardžiais

Į Švediją atkeliavo beždžionių raupai

Nepriklausomi elektros tiekėjai - dar vieni spąstai visuomenei?

Vytautas Sinica. Visiems užsiimantiems politikos komentavimu verta kaskart savęs paklausti, kiek manyje Laurinavičiaus

Ramūnas Aušrotas. Ta pati mergelė, tik kita suknelė

Dominykas Vanhara. Dėl Mariupolio gynėjų

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt penktoji (gegužės 19) diena

NŠTA teigia: už rūpestį šeima – ir vėl kremlinių etiketės

Vytautas Sinica. Reikalavimas paprastas: valstybei neatiduoti sektoriaus nepriklausomiems tiekėjams ir nekurti rinkos iliuzijos ten, kur ji neįmanoma

Tatjana Aleknienė. „Akademikų“ tylėjimas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Universitetas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.