Kultūros, kalbos, istorijos politika, Socialinės inžinerijos eksperimentai , Europa, Šiaurės Amerika

60 šalių pasirašė deklaraciją, kuri įsipareigoja stiprinti „atsparumą sąmoningai iškreipiamai ir neteisingai informacijai“

Tiesos.lt redakcija   2022 m. gegužės 1 d. 19:23

5     

    

60 šalių pasirašė deklaraciją, kuri įsipareigoja stiprinti „atsparumą sąmoningai iškreipiamai ir neteisingai informacijai“

Už cenzūrą pasisakančios vyriausybės vienijasi.

Jungtinės Valstijos (JAV) ir 60 šalių partnerių, įskaitant Jungtinę Karalystę (JK), Kanadą, Australiją ir Europos Sąjungos (ES) nares, pasirašė ypač svarbią „Interneto ateities deklaraciją“, kuria įsipareigojama stiprinti „atsparumą sąmoningai iškreipiamai ir neteisingai informacijai“ ir tam tikra prasme riboti žodžio laisvę, tuo pat metu cenzūruojant „žalingą“ turinį.

Baltieji rūmai apibrėžė deklaraciją kaip kažką, palaikančio laisvę ir privatumą, sutelkdami dėmesį į savo įsipareigojimus ginti žmogaus teises, laisvą informacijos srautą ir privatumą. ES dėstė panašias temas ir tvirtino, kad tie, kurie pasirašė deklaraciją, palaiko atvirą, nemokamą, visuotinį, sąveikų, patikimą ir saugų būsimą internetą.

Tačiau deklaracijoje nurodyti įsipareigojimai yra neaiškūs ir dažnai prieštaringi. Pavyzdžiui, deklaracijoje daug kartų įsipareigojama remti išraiškos laisvę, tačiau taip pat įsipareigojama stiprinti „atsparumą sąmoningai iškreipiamai ir neteisingai informacijai“. Joje taip pat yra iš pažiūros prieštaringas įsipareigojimas užtikrinti, kad „teisė į raiškos laisvę“ būtų apsaugota, kai vyriausybės ir platformos cenzūruoja turinį, kuris, jų nuomone, yra žalingas.

Be to, daugelis vyriausybių, pasirašiusių šią deklaraciją, šiuo metu stumia plačias pasekmes turėsiančius internetinės cenzūros įstatymus arba atvirai remia internetinę cenzūrą.

Pavyzdžiui, vos prieš kelias dienas Biden‘o administracija paragino privačias įmones cenzūruoti internetinę „klaidingą informaciją“ – tai paskiausias iš daugelio panašių raginimų. ES taip pat neseniai priėmė Skaitmeninių paslaugų įstatymą (DSA), kuriame numatyti reikalavimai cenzūruoti „neapykantą kurstančią kalbą“ ir „klaidingą informaciją“.

Kai kurie vyriausybės pareigūnai, įskaitant Kanados inovacijų, mokslo ir pramonės ministrą François-Philippe’ą Champagne’ą ir JK skaitmeninės, kultūros, žiniasklaidos ir sporto (DCMS) valstybės sekretorę Nadine Dorries, net paminėjo savo šalies internetinės cenzūros įstatymus per tiesioginį. Deklaracija dėl interneto ateities pristatymą.

„Šioje deklaracijoje išdėstyta vizija labai gerai dera su daugybe iniciatyvų, prie kurių dirbame čia, Kanadoje, įskaitant mūsų Skaitmeninę chartiją“, – sakė Champagne.

Kanados skaitmeninė chartija buvo paskelbta 2019 m. ir platformoms grasina „reikšmingomis finansinėmis pasekmėmis“, jei jos nesugebės kovoti su „neapykanta“ ir „dezinformacija“ internete.

„Esu labai skatinama įžvelgti, kad saugumas internete yra pagrindinis šios deklaracijos principas“, – sakė Dorries. „Kaip JK skaitmeninės sekretorės, vienas iš mano pagrindinių prioritetų yra labiau stengtis apsaugoti žmones internete – ir praėjusį mėnesį aš didžiavausi galėdama JK parlamentui pristatyti novatorišką internetinės saugos įstatymo projektą, kuris padarys internetą saugesnį visiems.

JK interneto saugos įstatymas suteiks vyriausybei plačius cenzūros įgaliojimus, cenzūruos tam tikrą „teisėtą, bet žalingą“ turinį ir kriminalizuos „žalingą“ ir „netikrą“ komunikaciją.

Kaip ir įsipareigojimus dėl žodžio laisvės, deklaracijos įsipareigojimus dėl privatumo taip pat prisiima vyriausybės, kas garantuoja arba leidžia masinį sekimą.

Pavyzdžiui, ES leidžia susieti veido atpažinimo duomenų bazes, kad būtų sukurta didžiulė stebėjimo sistema. Federalinis tyrimų biuras (FTB) neseniai sustiprino savo socialinės žiniasklaidos stebėjimo technologiją. O kadenciją baigianti Londono Metropoliteno policijos komisarė neseniai pasveikino save už sekimo padėties pratęsimą.

Nors šiuo metu šią deklaraciją pasirašė vyriausybės, Baltieji rūmai planuoja bendradarbiauti su „privačiuoju sektoriumi, tarptautinėmis organizacijomis, technikos bendruomene, akademine bendruomene ir pilietine visuomene bei kitomis tiesiogiai susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis visame pasaulyje, kad būtų skatinama, puoselėjama ir pasiekta“ „bendra“ šios Deklaracijos dėl interneto ateities „vizija“.

Didžiosios technologijų įmonės, tokios kaip Facebook ir Google, jau įvertino šią deklaraciją palankiai.

„Smagu matyti, kad šalys šiandien susirenka drauge skelbti Deklaraciją dėl interneto ateities (DFI)“, – dienoraščio įraše rašė Google viceprezidentas, atsakingas už vyriausybės reikalus ir viešąją politiką, Karan Bhatia. „Esame įsipareigoję bendradarbiauti su vyriausybėmis ir pilietine visuomene taikydami Deklaraciją, siekdami suardyti dezinformacijos kampanijas ir piktavalę užsienio veiklą, kartu užtikrindami, kad žmonės visame pasaulyje galėtų turėti prieigą prie patikimos informacijos.“

Google ir jos vaizdo įrašų dalijimosi platforma YouTube naudojo terminą „klaidinga informacija“, kad pateisintų masinę turinio cenzūrą. Be to, Bhatia įsipareigojimas užtikrinti prieigą prie „patikimos informacijos“ atkartoja YouTube įsipareigojimą skatinti „autoritetingus šaltinius“ – tai praktika, kuri sukuria didžiulį skirtumą tarp pagrindinių žiniasklaidos priemonių ir nepriklausomų kūrėjų, ir dėl to pagrindinės žiniasklaidos priemonės yra dirbtinai palaikomos net 20 kartų daugiau.

„Ši deklaracija yra svarbus kai kurių pirmaujančių pasaulio demokratijų signalas“, – Tviteryje rašė Nick‘as Clegg‘as, Facebook‘ą patronuojančios įmonės Meta pasaulinių reikalų prezidentas. „Vienintelis būdas išsaugoti ir sustiprinti tai, kas geriausia atvirame internete, tai neleisti jam dar labiau susiskaidyti ir apsaugoti žmogaus teises skaitmeninėje erdvėje dirbant kartu.

Nors Clegg‘o pareiškime pagrindinis dėmesys skiriamas atviram internetui ir žmogaus teisių apsaugai, Meta taip pat masiškai cenzūruoja turinį savo platformose ir planuoja tęsti šią cenzūrą savo virtualiojoje erdvėje.

Ir nežiūrint deklaracijos įsipareigojimo užtikrinti privatumą, tiek Google, tiek Meta įmonės labai priklauso nuo vartotojų stebėjimo, kad galėtų teikti tikslinius skelbimus.

Į dabartinį sąrašą šalių, patvirtinusių šią Deklaraciją dėl interneto ateities, įeina Albanija, Andora, Argentina, Australija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Žaliasis Kyšulys, Kanada, Kolumbija, Kosta Rika, Kroatija, Kipras, Čekijos Respublika, Danija, Dominikos Respublika, Estija, Europos Komisija, Suomija, Prancūzija, Gruzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Islandija, Airija, Izraelis, Italija, Jamaika, Japonija, Kenija, Kosovas, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Maldyvai, Malta, Maršalo salos, Mikronezija, Moldova, Juodkalnija, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Nigeris, Šiaurės Makedonija, Palau, Peru, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Senegalas, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Taivanas, Trinidadas ir Tobagas, Jungtinė Karalystė, Jungtinės valstijos, Ukraina ir Urugvajus.

Deklaracija nėra teisiškai įpareigojanti, bet skirta naudoti kaip „nuoroda viešosios politikos formuotojams, taip pat piliečiams, įmonėms ir pilietinės visuomenės organizacijoms“. Pasirašiusios šalys taip pat ketina jos principus paversti „konkrečia politika ir veiksmais bei dirbti kartu, kad propaguotų šią viziją visame pasaulyje.“

Mes jums gavome Deklaracijos Interneto Ateičiai kopiją.

Šaltinis: reclaimthenet.org

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

T0mas J.       2022-05-2 12:42

Veidmainių valdomos valstybės mulkina savo šalių rinkėjus.
Veidmainiams svarbiausia yra pelnas - tai vienintelė jų vertybė. Nepamirškite to niekada - ar kalba eis apie žodžio laisvę, ar sankcijas Rusijai, apie ginklus, apie karą, ar apie kovidą, ar apie imigraciją. Veidmainiai sugeba vienu metu kurti konstitucijas, žmogaus teisių deklaracijas ir konvencijas, įrašydami VISI ŽMONĖS LYGŪS bei daug kitų gražių dalykų, - ir tuo pačiu metu engti, plėšti, išnaudoti užgrobtas šalis (kolonijas), rengti valstybinius perversmus prieš demokratiškai išrinktas vyriausybes, rengti kruvinas agresijas prieš suverenias šalis ir išžudyti ten šimtus tūkstančių civilių gyventojų XX amžiuje.

Citata:       2022-05-2 12:18

(c) “Gerais norais pragaras grįstas”. Matyt, ir su “protinga” cenzūra bus panašiai.
Juk nuostatą (c) “Jei ką daryti nevalia, bet kai labai norisi - galima” taikant išeitų “Cenzūra konstitutiškai draudžiama, bet kai labai norisi [kitaip pavadinus] - galima”.
Prisimeta valdžios nesuprantančios, jog subtilius “pilkosios zonos” poveikio metodus taikantys žmonės tėra žmonės su jųjų trūkumais ir ribotu suvokimu. O čia cenzūrą “valdys” ne išminčiai, ne - bukos valstybinės biurokratinės sistemos…
Reikia pavyzdžių? Prašom: Vakarų valstybės ir jų spec. tarnybos (iš žinojimo duoną valgančios!) Afganistano valdžios galimybe išlikti tikėjo, o Ukrainoje - NE! Nutiko a.t.v.i.r.k.š.č.i.a.i: metų metais donorų penėtas Afganistanas žlugo, o menkai remta Ukraina sėkmingai ginasi. Štai jums stereotipinio biurokratų mąstymo klaidų pavyzdys…
Kas garantuotų, jog ir su “protinga” cenzūra nenutiks panašiai?!

Al.       2022-05-2 0:13

Taigi, ne tik Lietuva liberaliai demokratiškų šalių bendrijoj bus ,,skambiausioji styga”, bet ir visos ,,atsibudę” Vakarų šalys. Kartu su Britais, Lenkija, Vengrija, Estija ir ,žinoma, Ukraina. Keista dar, kad Vatikanas nepasirašė. Kas dar turi iliuzijų, kad Vakarai ,,suprato” ir ,,atsibudo” ? Visas šis progresyvusis pasaulis dėjo milžiniškas pastangas nuslėpti JAV rinkimų klastojimą, po to - primesti pasauliui virtinę marksistinių kliedesių ir prie viso to dar kovido sąmokslą. O kai dabar - staiga ir netikėtai - visi jie nusprendė apginti Ukrainos laisvės kovą, visi geravaliai žmonės nori tuo tikėti. Bet kaip galima tikėti tais, kurie tiek kartų mus apgavo ?

Klausimas:       2022-05-1 22:27

Ar pasirašantys skaito, o skaitydami perpranta, po kuo pasirašo?
Gal parlamentas jau išsisėmė, nepajėgia, nesugeba būti rinkėjų atstovais?

T0mas J.       2022-05-1 21:28

Nedaug pakito gyvenimas, lyginant TSRS ir ES.
Ir tada valdžia nepasitikėjo savo žmonėmis, neleido klausytis laidų iš vakarų pusės,
ir dabar tas pat, valdžia nepasitiki savo žmonėmis, draudžia klausytis informacijos iš rytų pusės.
Mūsų partijos nesubrendę demokratijai, todėl pusė žmonių neina į rinkimus.

Rekomenduojame

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Universitetas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Įvadinis pastabos

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Politinis spektaklis „Radikalus kompromisas“

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt ketvirtoji (gegužės 18) diena

Neaukokite piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!

Kalifornijos švietimo apygarda tiria moksleivius klausdama, kaip dažnai jie leidžia laiką su skirtingos lytinės tapatybės žmonėmis

Marius Markuckas. Buitinės politologijos prabanga karo fone

Vytautas Rubavičius. Šlovė šventiems kariams – Mariupolio gynėjams

Dovilas Petkus. Apie savą ir svetimą istoriją ir kovą „su kaulais“

Dr. Gintautas Vaitoška. Karas ir abortas

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt trečioji (gegužės 17) diena

Vokietijos katalikų bažnyčiose vyko vienalyčių porų laiminimai, dalyvavo ir vyskupas

Ukraina tikrina kiekvieną Rusijos Federacijos piliečiams išduotą dokumentą, leidžiantį gyventi šalyje

Ramūnas Aušrotas. Tas pats Partnerystės įstatymas, tik kitu pavadinimu

Kristina Zamaryte-Sakavičienė. Įteisinus partnerystę bus keičiama ir visuomenės nuomonė

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt antroji (gegužės 16-oji) diena

Linas Karpavičius. Puota maro metu

Dalis Lietuvos ortodoksų išdėstė viešu laišku savo ketinimus metropolitui Inokentijui

Vytautas Radžvilas. Įsivalstybinusios Lietuvos diena

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Krikščioniškoji tapatybė – V Velykų sekmadienis

Šoką keliantis reikalavimas: ES reikia tik 14 balsų, kad pakeistų ES sutartis, sako buvęs ES Komisijos narys

Laiškas tiems, kuriems dar rūpi rūpi visa, kas susiję su Valstybės išlikimu

Dr. Darius Alekna. Apie šeimą ir valstybę

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt pirmoji (gegužės 15-oji) diena

Nuo Romo Kalantos aukos praėjo 50 metų

Indijos chirurgas planuoja persodinti gimdą į translytės „moters“ kūną ir sudaryti jam galimybę pastoti dėka pirmos tokios operacijos pasaulyje

Nepriklausomos valstybės ir imperijos. Vytautas Radžvilas

Vytautas Rubavičius. Partnerystės įstatymas – moterystės ir motinystės pažeminimas

Edvardas Čiuldė. Atviras laiškutis Emmanueliui Macronui

Kandidato į AT teisėjus E.Šileikio drąsi kalba išgąsdino Seimą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.