Vatikano radijas
„Jie mušė akmenimis Steponą, o jis šaukė: „Viešpatie Jėzau, priimk mano dvasią!“ Pagaliau suklupęs galingu balsu sušuko: „Viešpatie, neįskaityk jiems šios nuodėmės!“ Ir, tai ištaręs, užmigo“, pasakojo „Apaštalų darbų“ autorius apie pirmojo krikščionių kankinio paskutines akimirkas (žr. nr. 6–7).
Šventojo Stepono liturginė šventė buvo minima kitą dieną po Kalėdų – gruodžio 26-ąją. Vidudienio maldoje jį priminė popiežius Pranciškus kaip pirmąjį iš didžiulės kankinių procesijos, kurios gretos kasmet auga.
Ir 2016 metais netrūko žinių, ypač iš Artimųjų Rytų ir kai kurių Afrikos bei Azijos regionų, apie krikščionių persekiojimus vien dėl to, kad jie krikščionys. Daug iš jų, priklausančių įvairioms Bažnyčioms ir bendruomenėms, sumokėjo didžiausią – gyvybės – kainą.
Baigiantis kalendoriniams metams galime atsiminti katalikų sielovados darbuotojus – kunigus, vienuolius ir vienuoles, katechetus ar aktyvistus pasauliečius, netekusius gyvybės 2016-aisiais metais. Į kai kuriuos buvo pasikėsinta tiesiogiai, kiti neteko gyvybės, nes dirbdami pagal savo pašaukimą atsidūrė nesaugiose sąlygose. O tokių yra bent 31: keturiolika kunigų, devynios vienuolės ir aštuoni pasauliečiai.
Daugiausia nužudytų yra Amerikos kontinentuose – šešiolika. Spalio 4 dieną Meksikoje buvo rasti keturių jaunų katalikų katechetų kūnai – jie buvo kankinti ir vėliau nušauti, kaip manoma, prekybos narkotikais gaujos, kuriai jie dėl vieno ar kito motyvo trukdė.
Azijos regione smurtine mirtimi žuvo šeši: keturios iš jų – senelių namuose Jemene tarnavusios Motinos Teresės seserys. Jos buvo nušautos islamistų. Afrikoje žuvo aštuoni – „Caritas“ darbuotojas, seminaristas, kunigai, vienuolės. Europoje kankiniu tapo senas kunigas prancūzas, tėvas Jacques Hamel, islamistų teroristų nužudytas bažnyčioje, prie altoriaus.
Šiame sąraše nepaminėtas kunigas argentinietis Juan Viroche, vis dar aiškinantis jo mirties priežastis. Spalio pradžioje jis buvo atrastas kilpoje, tačiau jį pažinoję labai abejoja savižudybės versija ir jų akys krypsta į narkomafiją, prieš kurią šis kunigas drąsiai kalbėjo ir veikė.
Kalbant apie krikščionybę visame pasaulyje, įvairios ataskaitos, parengtos valstybių ir nevyriausybinių organizacijų, rodo, kad šimtai milijonų krikščionių gyvena „pavojingoje kaimynystėje“, diskriminacijos sąlygomis: kartais dėl valstybės priešiško nusiteikimo, kartais dėl socialinių stereotipų ir marginalizavimo, kartais dėl to, kad principingai stodami už teisingumą ar taiką užsitraukia kriminalinių bei karinių grupuočių nemalonę.
Dėl šių priežasčių, kurios neretai susilieja į vieną, kasmet pasaulyje nužudoma tūkstančiai krikščionių.
P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.
Parašyk komentarą
Komentarai
kad sielovados specialistas paaiškins nenuovokiam Marginalui, kad:
1. tikslas pateisina priemones,
2. str. autorius pateikia tik “balta ar juoda”
3. str. autorius nepateikia alternatyvos
4. str. autorius pateikia ne visus duomenis
5. str. autorius apie oponentą teikia tik neigiamą informaciją
6. atr. autorius siekia supriešinti vieną visuomenės grupę su kita.
Taip, išskyrus tai, kad P. Amerikoje daugelis karų kilo ne dėlto, kad ji katalikiška,
o kaip tik atvirkščiai - dėlto, kad P. Amerika nėra pakankamai katalikiška,
dėl raudonųjų brigadų, dėl kairuoliškos “išlaisvinimo teologijos” įtakos
ar kitokios eklektikos tikėjime, daugybės kitokių nekrikščioniškų darinių
(pvz., dabar dėl genderizmo epidemijos), narkobaronų įsigalėjimo ir pan.
Islamo esminis trūkumas - suveltas mokymo turinys
(daug kas perimta iš ankstesnių tradicijų), jo dirbtinumas.
Nors Dievo kalavijui prieš sodomodemokratiją,
gali būti, kad islamas tinka ir yra naudojamas.
Krikščionių persekiojimų yra įvairių. Pasakyta bijoti ne tų, kurie užmuša kūną, bet tų, kurie užmuša sielą. Sodomodemokratija persekioja be kraujo, naudodama viliones ir šantažą. Kraujo kankiniai visi yra išganyti. Kunigo pašaukimas yra vesti tikinčiuosius į Dangų, tad Dangus jam pačiam irgi pagrindinis, bet ne antrinis tikslas. Pirmieji krikščionys noriai eidavo į mirtį atsisakydami vykdyti antikrikščioniškus valstybės įstatymus, nes svajojo apie šventųjų vainiką. Su tomis svajonėmis iškeliavo į Dangų ir šimtai misionierių nuo pat seniausių laikų.
Tad garbė tiems, kurie aukoja savo gyvybes už Kristų, jie turi būti iškeliami PIRMIAUSIAI kaip sektinas pavyzdys, ne vien kaip blogio aukos!
Kita vertus, daug žmonių netenka gyvybės nebūdami jokie kunigai ar vienuoliai (pats terminas “sielovados darbuotojai” priklauso orvelinei naujakalbei, kurioje prostitutės yra “sekso paslaugų darbuotojos”). Nuo NATO įsiveržimo į Iraką ir Afganistaną pradėtų karų jau skaičiuojama šimtai tūkstančių aukų, kitaip iš kur būtų tas pabėgėlių srautas? Islamo šalyse krikščionys sudarė mažumą, tad ir nužudytų krikščionių ten mažuma, nors daugelis ir už tikėjimą, garbė jiems! Dauguma aukų - tie patys musulmonai (beje, dažnai irgi už savo “neteisingą” tikėjimą nuo “teisingo” tikėjimo “brolių”).
Primygtinis vien tik krikščionių aukų pabrėžimas islamo šalyse yra viena iš priemonių orvelinio elektroninio konclagerio statytojams tam “kilniam” tikslui palaikyti masinę antiislamišką psichozę, o tuo pačiu - ir užtušuoti krikščionybės naikinimą sodomodemokratų valdomose šalyse.
Deja deja, net ir pabrėžiant pirmojoje vietoje “ialamistus teroristus”, vis tiek išeina, kad karų islamo šalyse fone jų skaičius nėra įspūdingas, skirtingai nuo taikios katalikiškos Pietų Amerikos.