Istorija, Kultūros, kalbos, istorijos politika

150-osioms prezidento Kazio Griniaus gimimo metinėms: Trečiąjį prezidentą pagerbs ir teatralai

Tiesos.lt siūlo   2016 m. gruodžio 16 d. 0:55

0     

    

150-osioms prezidento Kazio Griniaus gimimo metinėms: Trečiąjį prezidentą pagerbs ir teatralai

Gintarė Čiuladaitė | „Lietuvos žinios“

Gruodžio 17-ąją minimos 150-osios prezidento Kazio Griniaus gimimo metinės. Šią dieną režisierius Gytis Padegimas rengia savo naujausios pjesės skaitymą istorinėje prezidentūroje Kaune. „Alksniškės“ – apie K. Griniaus gyvenimą nuo 1942 iki 1944 metų, kai prezidentas buvo ištremtas iš Kauno už protestą dėl žydų naikinimo.

Kitąmet vasario 16-ąją Kauno kameriniame teatre vyks spektaklio premjera. Su kūrybine grupe režisierius vyko į Alksniškių kaimą, kur K. Grinius gyveno vokiečių okupacijos metais pas savo seserį Oną. Aktoriai aplankė jos sodybą, kapą, kaimo bažnyčią. Režisierius filmavo ir rinko medžiagą vaizdo projekcijoms, kurios bus naudojamos spektaklyje. Jo pastatymą parėmė Dr. Bronislovo Lubio labdaros ir paramos fondas.

K. Griniaus pavardę G. Padegimas sako girdėjęs nuo vaikystės. Režisieriaus tėčio (fiziologo ir mokslininko Bernardo Padegimo) mokytojas buvo medicinos mokslų profesorius Vladas Lašas. Artimas K. Griniaus draugas V. Lašas inicijavo Kauno klinikų statybą, kartu jie pasistatė namus Aukštaičių gatvėje Kaune.

„Bendraudamas su V. Lašu mano tėtis daug žinojo apie K. Grinių, ir mano paties vaizduotėje išliko pasakojimai, kaip jis pėsčias be jokios apsaugos eina į prezidentūrą, sustoja gatvėje, sveikinasi su žmonėmis“, – pasakojo pjesės autorius.

Už raštą prieš holokaustą – tremtis

K. Grinius gimė 1866 metais dabartiniame Marijampolės rajone, ūkininkų šeimoje. Jo pirmoji žmona Joana Griniuvienė buvo knygnešė. Kaune pažiūrėjusi Keturakio spektaklį „Amerika pirtyje“ ji sumanė statyti pjesę ir Marijampolėje. J. Griniuvienė su vaikais mirė Pirmojo pasaulinio karo metais. Likęs gyvas sūnus Kazys vėliau tapo Lietuvos kariuomenės pulkininku.

1926 metais K. Grinius buvo išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu. Tų pačių metų pabaigoje, per K. Griniaus gimtadienį, įvykdytas karinis perversmas ir prezidentas buvo nuverstas. Nuo tada jis užsiėmė visuomenine ir šviečiamąja veikla, rašė apie mediciną. 1942 metais vokiečių generaliniam komisarui Kaune K. Grinius, Jonas Pranas Aleksa ir Mykolas Krupavičius įteikė protesto raštą dėl Lietuvos žydų žudymo ir Lietuvos kolonizavimo. Memorandumo autoriai buvo suimti.

„Kokia pilietinė drąsa ir kokio aukšto rango politikas, drįsęs paprieštarauti žydų kilmės žmonių šaudymui tada, kai pats popiežius tylėjo, – svarstė G. Padegimas. – K. Griniaus tarnavimas demokratijai buvo pagrindinė jo gyvenimo misija. Jis kovojo už laisvę, gyvendamas Amerikoje bandė kreipti pasaulio dėmesį į valstybių už geležinės uždangos likimą. Šais sudėtingais laikais, kai demokratija daugelyje šalių darosi tarsi nebereikalinga, jis mums yra svarbus pavyzdys.“

Po mirties emigracijoje (JAV) K. Grinius su antrąja žmona Kristina Griniuviene buvo apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, šiemet jiems suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai.

Pjesė – apie maištininkų šeimą

„Alksniškiai“ – pasakojimai apie K. Grinių, dialogai ir pamąstymai apie laisvę, perversmą, ateitį. G. Padegimas pjesę rašė praėjusį rugpjūtį savo sodyboje Juškonyse. Joje – tikslūs biografiniai faktai, autorius sukūrė ir prezidento portretą. K. Grinius prisimenamas kaip korektiškas, pakantus kitų nuomonei, sąžiningas ir kuklus žmogus, pasižymėjęs humoro jausmu.

Straipsnio tęsinį skaitykite portale lzinios.lt ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

JAV kongresmeno Kriso Smito pranešimas spaudai dėl teisėjos Neringos Venckienės bylos

Vytautas Sinica. „Kraupu, kuo virsta viešoji erdvė“

Verta prisiminti. Aurelijos Stancikienės istorinė kalba 2014 m.: „Tai yra prie­sai­kos ir Kon­sti­tu­ci­jos su­lau­žy­mas“

Algimantas Rusteika. „Tai, sakot, socialinė distancija – du metrai?“

Tomas Dapkus. Vyteni Andriukaiti, laikas visų atsiprašyti

Raimondas Navickas. „Gyveni sau žmogus ir net neįtari, kad tave bandoma įkišti į kalėjimą!“

Audrys Karalius. Nacionalinis stadionas Vilniuje 1984–2020: trumpa Ligos istorija

Neringa Venckienė: „Su Deimante dabar kažkas ne taip…“

Tomas Bikelis. VU fizikas KTU „mokslininkui“ apie 5G: pagrįstos abejonės ir miglota ateitis (autoriaus atnaujinta)

Geroji Naujiena: Jis yra čia ir dabar, Jis yra su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos

Vitalijaus Balkaus replika „Iš savo varpinės“: Maistininkai grasina supūdyti produkciją, arba Kodėl „nematoma rinkos ranka“ taip ir lieka nematoma?

Justas Stankevičius. Ar Sorošas šeimininkauja Lietuvoje?

Neringa Venckienė: „Jie mano, kad mane žemina. Bet manęs jie nepažemins…“

Iš Tiesos.lt pašto: Edmundas Paškauskas. Pandemijos ir rizika vyresnio amžiaus žmonėms, arba Kada bus išrasti skiepai nuo nužmogėjimo? (II)

Verta paminėti. Julijonas Būtėnas: žurnalistas ir laisvės kovotojas

Algimantas Rusteika. Kai suprasit, kad turim ką turim, turėsit gerą laiką

Atmintinos datos: operacija „pavasaris“ – 1948 m. gegužės 22–24 d. iš Lietuvos ištremta apie 40 tūkst. žmonių

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.