Istorija, Kultūros, kalbos, istorijos politika

150-osioms prezidento Kazio Griniaus gimimo metinėms: Trečiąjį prezidentą pagerbs ir teatralai

Tiesos.lt siūlo   2016 m. gruodžio 16 d. 0:55

0     

    

150-osioms prezidento Kazio Griniaus gimimo metinėms: Trečiąjį prezidentą pagerbs ir teatralai

Gintarė Čiuladaitė | „Lietuvos žinios“

Gruodžio 17-ąją minimos 150-osios prezidento Kazio Griniaus gimimo metinės. Šią dieną režisierius Gytis Padegimas rengia savo naujausios pjesės skaitymą istorinėje prezidentūroje Kaune. „Alksniškės“ – apie K. Griniaus gyvenimą nuo 1942 iki 1944 metų, kai prezidentas buvo ištremtas iš Kauno už protestą dėl žydų naikinimo.

Kitąmet vasario 16-ąją Kauno kameriniame teatre vyks spektaklio premjera. Su kūrybine grupe režisierius vyko į Alksniškių kaimą, kur K. Grinius gyveno vokiečių okupacijos metais pas savo seserį Oną. Aktoriai aplankė jos sodybą, kapą, kaimo bažnyčią. Režisierius filmavo ir rinko medžiagą vaizdo projekcijoms, kurios bus naudojamos spektaklyje. Jo pastatymą parėmė Dr. Bronislovo Lubio labdaros ir paramos fondas.

K. Griniaus pavardę G. Padegimas sako girdėjęs nuo vaikystės. Režisieriaus tėčio (fiziologo ir mokslininko Bernardo Padegimo) mokytojas buvo medicinos mokslų profesorius Vladas Lašas. Artimas K. Griniaus draugas V. Lašas inicijavo Kauno klinikų statybą, kartu jie pasistatė namus Aukštaičių gatvėje Kaune.

„Bendraudamas su V. Lašu mano tėtis daug žinojo apie K. Grinių, ir mano paties vaizduotėje išliko pasakojimai, kaip jis pėsčias be jokios apsaugos eina į prezidentūrą, sustoja gatvėje, sveikinasi su žmonėmis“, – pasakojo pjesės autorius.

Už raštą prieš holokaustą – tremtis

K. Grinius gimė 1866 metais dabartiniame Marijampolės rajone, ūkininkų šeimoje. Jo pirmoji žmona Joana Griniuvienė buvo knygnešė. Kaune pažiūrėjusi Keturakio spektaklį „Amerika pirtyje“ ji sumanė statyti pjesę ir Marijampolėje. J. Griniuvienė su vaikais mirė Pirmojo pasaulinio karo metais. Likęs gyvas sūnus Kazys vėliau tapo Lietuvos kariuomenės pulkininku.

1926 metais K. Grinius buvo išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu. Tų pačių metų pabaigoje, per K. Griniaus gimtadienį, įvykdytas karinis perversmas ir prezidentas buvo nuverstas. Nuo tada jis užsiėmė visuomenine ir šviečiamąja veikla, rašė apie mediciną. 1942 metais vokiečių generaliniam komisarui Kaune K. Grinius, Jonas Pranas Aleksa ir Mykolas Krupavičius įteikė protesto raštą dėl Lietuvos žydų žudymo ir Lietuvos kolonizavimo. Memorandumo autoriai buvo suimti.

„Kokia pilietinė drąsa ir kokio aukšto rango politikas, drįsęs paprieštarauti žydų kilmės žmonių šaudymui tada, kai pats popiežius tylėjo, – svarstė G. Padegimas. – K. Griniaus tarnavimas demokratijai buvo pagrindinė jo gyvenimo misija. Jis kovojo už laisvę, gyvendamas Amerikoje bandė kreipti pasaulio dėmesį į valstybių už geležinės uždangos likimą. Šais sudėtingais laikais, kai demokratija daugelyje šalių darosi tarsi nebereikalinga, jis mums yra svarbus pavyzdys.“

Po mirties emigracijoje (JAV) K. Grinius su antrąja žmona Kristina Griniuviene buvo apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, šiemet jiems suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai.

Pjesė – apie maištininkų šeimą

„Alksniškiai“ – pasakojimai apie K. Grinių, dialogai ir pamąstymai apie laisvę, perversmą, ateitį. G. Padegimas pjesę rašė praėjusį rugpjūtį savo sodyboje Juškonyse. Joje – tikslūs biografiniai faktai, autorius sukūrė ir prezidento portretą. K. Grinius prisimenamas kaip korektiškas, pakantus kitų nuomonei, sąžiningas ir kuklus žmogus, pasižymėjęs humoro jausmu.

Straipsnio tęsinį skaitykite portale lzinios.lt ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Verta pažiūrėti. „Kapitolijaus šturmas“ garsiojo prokuroro ir buvusio Niujorko mero Rudolfo Džulianio akimis

Andrius Švarplys. Viena replika apie Laimos Kreivytės pranešimą Santaros Šviesos Vilniaus klubo diskusijoje apie ateities Lietuvą

Vytautas Sinica apie socialinių tinklų cenzūrą: pasirodo, viskas yra dar blogiau

„Nacionalinis susivienijimas“ reikalauja teisingumo reformos ir beda pirštu į rezonansines bylas

Andrius Švarplys. Didžiausias JAV demokratijos išbandymas vyksta dabar – po rinkimų ir Kapitolijaus užėmimo

Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Malda Sausio 13-ąją

Kastytis Braziulis. Bolševizmo mūsuose vis dar yra likę labai daug

Verta prisiminti. Vidmantas Valiušaitis. Dar kartą „vienų vieni“?

„Pagaminta Lietuvoje“: savaitės politinių įvykių apžvalga trumpai

Verta prisiminti. Naktis, sukrėtusi ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį: pirmieji žiniasklaidos balsai

Ramūnas Aušrotas. Ateina naujos ideologinės kolonizacijos laikas – apsiginsime?

Vygantas Malinauskas. Kodėl Bažnyčiai iš viso reikalingos Šv. Mišios

OpTV: išskirtinis „Kranto“ interviu su pirmuoju krašto apsaugos ministru Audriumi Butkevičiumi – apie Ameriką ir Trumpą, Sąjūdį ir Sausio 13-ąją

Aleksandras Nemunaitis. Kaip man nebuvo leista sudalyvauti viešame Vilniaus savivaldybės Ekonomikos komiteto posėdyje

Ramūnas Aušrotas. Įdomu, ką čia Žmogaus teisių komitetas sugalvojo?

Algimantas Rusteika. Mes laimėjom

Raimondas Navickas: Mes jų nepamiršome. Papasakokime apie juos savo vaikams ir anūkams

„Iš savo varpinės“: Ar vyksta socialinių tinklų revoliucija?

Vytautas Radžvilas: Laisvės kova niekada nebaigta

OpTV: Mantas Varaška meta iššūkį iš nelaimės parazituojančiai žiniasklaidai ir kolegoms: žmonių kantrybė senka!

Laima Malinauskaitė. Sausio 13-ąją prisimenant

Moderna padvigubino savo vakcinos nuo Covid-19 kainą

Vytautas Sinica. Interneto cenzūros režimas

Ramutė Ruškytė. Valstybės ir bažnyčios santykis karantino metu

Audrys Karalius. Sausio 13-osios randas

Vaidotas A. Vaičaitis. Kas apgins Konstituciją, arba Kaip paskirti Konstitucinio Teismo teisėjus?

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į virtualią parodą „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

„Neredaguota“ pokalbis apie tautinę politiką su Liutauru Stoškumi ir Tomu Aleknavičiumi

Algimantas Rusteika: „Tai ne šiaip ženkliukas. Tai pozicija šiuolaikiniame kare už žmogiškumą“

Kunigas Robertas Grigas: Tada buvome barikadų broliai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.