Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Per VSD sekimo skandalą praslydo labai įdomi įvykių detalė, kuri gali reikšti labai daug. Tą pačią kovo 4 dieną, kai buvo paskelbta BNS informacija apie VSD vykdytą V.Ušacko aplinkos žmonių šnipinėjimą, Seime buvo pateiktas kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimų projektas, kuriuo siekiama apriboti piliečių sekimą, išplėsti jų teises į asmens duomenų apsaugą. Projektą pateikė grupė deputatų, kur buvo ir liberalų, ir socdemų, ir valstiečių.

1. LGBT benduomenė kovo 11 d. išplatino pareiškimą, kad Coronaviruso pandemijos sąlygomis jie nusipelno papildomos apsaugos (special treatment). Pranešime teigiama, kad LGBT bendruomenei gresia didesnis pavojus, nes jos nariai naudoja tabako gaminius 50 proc. dažniau nei bendra populiacija, tarp jų yra didesnis ŽIV ir vėžio dažnumas (o „tai reiškia, kad daugiau mūsų gali turėti pažeistą imuninę sistemą, todėl esame labiau pažeidžiami COVID-19 infekcijų“). Kitaip tariant, jie nusipelno didesnės apsaugos ne todėl, kad kaip medikai rizikuoja savo sveikata gelbėdami kitų gyvybes, bet todėl, kad visuomenės sveikatos prasme elgdamiesi neatsakingai, padidino riziką savo (ir kitų asmenų) sveikatai. Nieko sau! Deja, kuo tai turėtų pasireikšti – covid-19 tyrimo padarymu be eilės ar nemokama kauke, pranešimas nenurodo.

Alfredas Zdramys | „Kauno diena“

Ar prievartinė izoliacija, taikoma galimai virusuotiems mūsų piliečiams, nepažeidžia žmogaus teisių? O gal režimo nesilaikantys pažeidžia didžiosios visuomenės dalies teises?

„Kažkieno teisė negyventi viešbutyje, nes nepatogu, nėra prioritetinė. Prioritetinė teisė kitų – išlikti, išsaugoti savo šeimas, vaikus. Paprasčiau tariant, gyventi“, – „Kauno dienai“ sako Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos prezidentas Vytautas Budnikas.

Vieną vėlų vakarą Sveikatos apsaugos ministerija nurodė visus iš užsienio grįžusius žmones uždaryti į savotiškus getus. Kitą vėlų vakarą paskelbė, kad toks jų izoliavimas perteklinis. Kaip suderinti parvykusių, kurie galimai virusuoti, ir tų, kurie niekur nevažinėjo pastaraisiais mėnesiais ir tikimybė, kad jie gali ką nors užkrėsti minimali, teises?

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Aloyzas Kruopis, Regina Pocienė ir Linas Šiukšta 2020 m. kovo 25 d. paliko man galioti tris kardomąsias priemones: 1) intensyvią priežiūrą, 2) 10 000 Eur užstatą, 3) dokumentų paėmimą.

Nutartyje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai nurodo: „Argumentus dėl tariamai kitokios teismų praktikos kitose baudžiamosiose bylose sprendžiant kardomųjų priemonių klausimus kolegija atmeta. Pažymėtina, kad skunde nepaminėta apie jokią konkrečią galiojančią teismų praktiką taikant BPK normas, reguliuojančias kardomųjų priemonių taikymą. Paminėta tik apie keletą plačiau žiniasklaidoje paviešintų kitų baudžiamųjų bylų ir tik apie tai, kad kitiems asmenims tose bylose teismai taikė švelnesnes kardomąsias priemones ir taikė mažesnį tų priemonių skaičių“.

#COVID19 Dėl padėties valstybėje ir veiksmų

Lietuva, kaip ir visos pasaulio valstybės, gyvena pandemijos sąlygomis. Tai ypatingas metas, reikalaujantis kiekvieno iš mūsų susiklausymo, kantrybės ir atsakomybės. Šiandien svarbūs racionalūs ir greiti sprendimai, kurie užtikrina gyvybiškai svarbius visuomenės interesus. Lietuva tokios patirties dar nėra turėjusi, todėl pastarosios dienos yra išbandymas. Tai išbandymas mums visiems.

Seimo nariai Vytautas Bakas ir Povilas Urbšys parengė 22 klausimus Valstybės saugumo departamento direktoriui Dariui Jauniškiui ir prašo į juos viešai atsakyti Seimo posėdyje.

Klausimai parengti įvertinus VSD pranešėjo pateiktą informaciją, iš kurios matyti, kad Valstybės saugumo departamento vadovai galimai darė neteisėtą poveikį šalies vidaus politiniams (rinkimų) procesams, galimai neteisėtai rinko informaciją apie kandidatus ir jų aplinkas 2019 metų Prezidento rinkimuose ir galimai neteisėtai ją panaudojo, o taip pat galimai pažeidė žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ir politinio neutralumo principus.

Karūnuotas virusas įsisuko į žmonijos gyvenimą, ir tas netikėtai ėmė irti – trūkinėja žemynų, regionų ir valstybių ryšiai, stoja oro ir kitoks laivynas, užsidaro masinių renginių ir linksmybių vietos… Panika biržose, mažėja BVP ir kiti skaičiai, į kuriuos buvo taip įtikėta, kad jų didėjimas imtas laikyti pagrindine pasaulio sveikatingumo žyme. Pasirodo, galima gyventi ir be masinio turistavimo, alinančio ir šiukšlinančio planetą žingeidavimo įsiamžinti , įminti pėdą, nusiselfinti ir pasirodyti. Vienu ypu imta gyventi be globalizuotų masių ir darbo jėgos judėjimo. Karūnuotasis primygtinai akina mus pasižiūrėti į save ir savo gyvenimo būdą – kiek dar ilgai tokį energetinį išlaidavimą pakels mūsų visų motina Žemė?

Kadaise tokiu pavadinimu brolis Vytautas, žinomas žurnalistas, sukūrė dokumentinį filmą. Jį norintys dar gali susirasti internete (ar ČIA). Žiūrovai šį filmą kartkartėmis vis įsikelia į socialinius tinklus, ir kadangi jau yra ne viena taip išplatinta kopija, tai manau, kad jį peržiūrėjo per 100 000 žmonių.

Jūsų dėmesiui siūlome „Mindaugo lietuviško kanalo“ parengtą išsamų reportažą iš 2020 metų kovo 7 dieną įvykusio partijos „Nacionalinis susivienijimas“ steigiamojo suvažiavimo.

Justina Gafurova | respublika.lt

Ketvirtadienį prieš Vilniaus miesto apylinkės teismą stojo psichologė Eglė Mirončikienė. Teismas aiškinosi, ar sukūrusi ir socialiniame tinkle paskelbusi policijos pareigūnės, sausio 3 d. sulaikiusios mokytoją Trispalvės alėjoje, karikatūrą, E.Mirončikienė nepažeidė policininkės garbės ir orumo. Tiesa, pati pareigūnė susidurti akis į akį su karikatūros kūrėja nepanoro ir į teismo posėdį neatvyko.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė posėdyje, kurį stebėjo apie dvidešimt žmonių, pranešė, kad E.Mirončikienei administracinio nusižengimo teisena pradėta dėl galimo statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimo.

Nemalonumų E.Mirončikienė sulaukė, reaguodama į mokytojos sulaikymą Trispalvės alėjoje, socialiniame tinkle paskleidė suėmimą atlikusios policijos pareigūnės K.Antipovos karikatūrą. Joje policijos pareigūnė vilki Rusijos uniformą, o ant jos kepurės – raudona žvaigždė.