Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Veidaknygė

Keli pastebėjimai.

Vakar netyčia įsijungiau LRT televiziją ir pamačiau naują laidą „Lietuvos patriotai“. Laidos dalyviai per savo galvas mėtė bulves, o dalyvės dainavo melodiją – Lietuvos patriotai, Lietuvos patriotai.

Pagalvojau: o kas gi čia? Pirma mintis, atėjusi į galvą, buvo tai, jog laida sukurta ir paleista tam, kad pasityčiotų iš Lietuvos patriotų, parodytų juos kvaileliais. Na, nieko, galvoju, juk tai Siaurusevičiaus darbo stilius – leisti per TV šališkas, vienpuses, pasityčiojimo laidas.

Kad informaciniai karai vyksta ir Lietuvoje, jokia naujiena. Kaip ir tai, kad šio fronto kariai nesibodi kurstyti kuo didesnę neapykantą „priešui“.

Tačiau šiandieninis šūvis – visą dieną socialiniuose tinkluose platintas plakatas, prie „gėdos“ lentos kalęs septynis parlamentarus, – itin įžūlus. Galbūt tai viena atgrasiausių pastarųjų dienų fake news, jau vien dėl to, kad šiai melagingai žiniai paskleisti buvo pasinaudota ir žiauriai sumušto keturmečio istorijos sukeltu rezonansu.

Neatsakinga žiniasklaida stumia Lietuvą į pilietinį konfliktą.

Griovys tik gilėja, nes niekas su niekuo nenori taikytis nuo Vilniaus iki Vašingtono.

Kas stovi už šito karo kurstytojų, kieno tai interesas?

LŽ

Pastaruoju metu daug kalbama apie tai, kad suklastotos naujienos labai paveikė JAV prezidento rinkimų rezultatą. Jos plinta greitai, klaidina žmones ir nukreipia dėmesį. Europos valstybės ieško būdų, kaip sustabdyti šią dezinformaciją.

Vatikano radijas

Gegužės 28 d. – septintą Velykų sekmadienį (Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių tą dieną švenčiant Šeštines – Kristaus Žengimo į Dangų iškilmę) – bus minima Pasaulinė visuomenės komunikavimo priemonių diena. Šiemetinės, jau 51-osios dienos tema: „Nebijok, nes aš su tavimi (Iz 43,5). Skelbti viltį ir pasitikėjimą mūsų dienomis“. Šį antradienį, sausio 24-ąją, Bažnyčios liturginiame kalendoriuje minint žurnalistų dangiškąjį globėją šv. Pranciškų Salezą, buvo paskelbta žiniasklaidos priemonėse dirbančių žmonių dienai skirta popiežiaus Pranciškaus žinia.

Kelios versijos:

- „Lietuvos ryto“ žurnalistai, savininkai, redaktoriai yra labai sąžiningi ir moralūs. Jie tiesiog negali apkęsti politikų melagysčių, dviveidysčių ir sukčiavimų. Jie tiesą traukia į dienos šviesą ir tokiu būdu auklėja politikus.

- R. Karbauskio verslas atsisakė „Lietuvos ryto“ siūlymo už kelis milijonus reklamuoti R. Karbauskio verslą, patį R. Karbauskį ir jo partijos veiklą savo televizijoje, naujienų portale bei dienraštyje. R. Karbauskis nusprendė, kad jam nereikia tokių paslaugų, kad jis savo darbais visuomenei įrodys savo vertę.   „Lietuvos rytas“ užpyko ir pradėjo keršyti: kiekvieną rytą pasitinkame su naujiena apie R. Karbauskį ir jo aplinką. „Lietuvos rytas“ yra įtakingas dienraštis Lietuvoje ir gali sužlugdyti ne tik politiko karjerą, bet ir politines partijas.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į finansų ministrą Vilių Šapoką prašydamas pakeisti Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis finansuojamų projektų viešinimą reglamentuojančias taisykles ir įtvirtinti nuostatą, jog ne mažiau kaip 10 proc. tokių projektų viešinimo paslaugų turi tekti vietiniams ir regioniniams viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, skelbiama lrs.lt svetainėje.

ziniuradijas.lt

Komentuoja žurnalistai Jurga Tvaskienė ir Vidmantas Valiušaitis.  Laidos vedėjas – Aurimas Perednis.

Veidaknygė

Rytoj organizuojamos eitynės „Sister March Vilnius“, besisolidarizuojančios su tokio tipo eisena „Women’s March“ Vašingtone, kuri, be kita ko, skirta palaikyti didžiausią abortų klinikų tinklą JAV turinčią organizaciją „Planned Parenthood“, kovojančią už nevaržomą abortų teisę net ir vėlyvuoju metu, nepaisant jokių aplinkybių. Ta proga verta paklausyti Gianna’os Jessen, kuri prieš kelis dešimtmečius po šios organizacijos rekomendacijų buvo abortuota 7,5 mėnesio nėštumo fazėje, tačiau, nepaisant liūdniausių medikų prognozių, sugebėjo išgyventi ir labai džiaugiasi savo gyvenimu (žr. ČIA).

Bernardinai.lt

Ir ką gi turi, ko nebūtum gavęs?
O jei esi gavęs, tai ko didžiuojiesi,
lyg nebūtum gavęs?
(1 Kor 4, 7)

Koks keistas klausimas! Kam gali kilti mintis klausti: ar galima mokėti mokesčius? Paprastai klausiame, ar reikia juos mokėti, ar tai privaloma, ar būtina. Klausiame, ar tie mokesčiai teisingi, ar labai nuskalsime jų nemokėdami. Daug visokių klausimų kyla, ypač kai labai nesinori atiduoti tai, ką jau įsidėjai į piniginę ar į banko sąskaitą. Bet vargu ar kam nors kyla klausimas: ar galima, ar leistina mokėti mokesčius?