Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

2017 m. kovo 9 d. vilniečiai įteikė atvirą laišką Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrui Pirmininkui S. Skverneliui, kuriame siūloma netvirtinti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos parengto Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato tvarkymo plano.

Iniciatyvai pritarė Lietuvos arboristikos centras, Lietuvių etninės kultūros draugija, susivienijimas Žali.lt, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos visuomeninės aplinkos ir energetikos komisijos pakomisė, nacionalinės J. Basanavičiaus premijos laureatas D. Razauskas, įvairių sričių specialistai, studentai, Vilniaus miesto gyventojai.

Laiško su priedais kopijos įteiktos R. Karbauskiui, E. Jovaišai, K. Mažeikai, L. Ruokytei-Jonsson, K. Navickui, D. Varnaitei.

Alfa.lt

Lietuvoje įsibėgėjus 2017 metams, priešiškos propagandos klausimas niekur nedingo. Dezinformacinės atakos, kaip ir anksčiau, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ką parodė ir mėginimai išplatinti žinutę apie seksualinį nusikaltimą, kurį neva įvykdęs Lietuvoje dislokuotų Vokietijos pajėgų karys.

Tačiau Lietuva ne vienintelė susiduria su priešiškos propagandos ir dezinformacijos problemomis. Kaip vyriausybės kovoja su tuo kovoja? Ką galima padaryti?

Trys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausantys Seimo nariai – Dovilė Šakalienė, Robertas Šarknickas ir Zenonas Streikus – kovo 16-ąją dieną ėmėsi gerinti Lietuvos žiniasklaidą. Tiesa, tai padarė labai jau savotiškai: registravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti nuostatą, kad visuomenės informavimo priemonės turinyje privalėtų būti mažiausiai 50 proc. pozityvios informacijos. Beje, kas nuspręs, kokia informacija yra „pozityvi“, kažkodėl nutylima. Matyt, kriterijus, kurie padėtų nustatyti, kas yra „pozityvu“ ir kaip turėtų konkrečiai „gerinama“ žiniasklaida, D. Šakalienė ir vėl išsiuntinės privačiais laiškais.

Kad žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose tą pačią akimirką kilo „reakcija“ ir vėl aidi šūksniai apie „nenaudėlių valstiečių“ norą pažaboti „paskutinį tiesos poligoną“, nė rašyti nereik. Kaip ir tai, kad nors kiek viešiau pasisakyti galės tik „lygesni tarp lygių“ ir kad juos jau atrinko ... ta pati žiniasklaidos „gerintoja“, besiskelbianti ir Žmogaus teisių gynėja D. Šakalienė.

Penktadienį, kovo 10 d., Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis parlamentui pristatė II (pavasario) sesijos darbus.

Pristatydamas pagrindinius darbus Seimo pirmininkas V. Pranckietis pasidžiaugė, kad pavasario sesijos Seimo, prezidentės ir Vyriausybės prioritetai sutampa. „Mūsų visų planai ambicingi, todėl pavasario sesija bus įtempta, reikalaujanti susitelkimo ir atsakomybės pradedant įgyvendinti pokyčius valstybėje. Deklaracijų neužtenka, būtinas visų realus asmeninis indėlis. Todėl kviečiu susitelkti darbui ir pateisinti Lietuvos žmonių lūkesčius“, – pabrėžė V. Pranckietis.

Ketvirtadienį 15min.lt portalas paskelbė skandalingą žinią apie viešą asmenį* – žinomą dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininką Vytautą Bruverį, policijos sulaikytą sulaikytą tą pačią naktį Panevėžyje.

Ramutė Bingelienė. Ar DELFI.lt „inovatyvusis įrankis“ bus pakankamai inovatyvus?

Supažindiname su grupės visuomenininkų ir NVO iniciatyva į Lietuvos Nacionalinio visuomeninio transliuotoją pavadinimą sugrąžinti Lietuvos vardą.

Lietuvos Nacionalinio visuomeninio transliuotojo tarybai ir kitoms Tarybą formuojančioms institucijoms               

2017 m. kovo 9 d.

Valstybės jubiliejų  sutikime grąžindami Nacionaliniam visuomeniniam transliuotojui Lietuvos vardą

Veidaknygė

Vytautas Sinica neseniai rašė, kad Lietuvos žurnalistai neranda apie ką aktualiai rašyti, tai rašo buduarinėmis ir bulvarinėmis temomis.

Tuo metu mūsų kaimynai lenkai pastebi įdomesnių dalykų, vertų, manyčiau, ir mūsų dėmesio.

Šiandien Klaipėdos apylinkės teismas pripažino Vaidą Lekstutį, buvusį viešosios įstaigos „Būkim vieningi“ vadovą, kaltu – už neapykantą neva kurstančius pasisakymus apie prezidentę Dalią Grybauskaitę ir dar du Seimo narius, paviešintus socialiniame tinkle, teisėjas jam skyrė vienerių metų laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojo per pusę metų išdirbti neatlygintinai 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose bei nevalstybinėse organizacijose, skelbia lrt.lt.

Paprašytas pakomentuoti teismo sprendimą, prokuroras Saulius Galminas buvo atviras: „Esmė yra ta, kad tai yra kaltinamasis nuosprendis. Tai, manau, yra žinutė, siunčiama visiems Lietuvos žmonėms, kurie Lietuvoje pasiryš kurstyti neapykantą prieš Lietuvos Respublikos piliečius“.

Ką tokios prokuroro per teismą visiems piliečiams siunčiamos „žinutės“ sako apie pačią teisinę sistemą, savo komentare „K. Girnius. Ar reikia bausti kvailius?“, paskelbtame DELFI.lt, svarsto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius.

Alfa.lt

„Ar socialinė žiniasklaida keičia žurnalistiką?“ – šią savaitę grupės žymių ekspertų klausė tyrimų centro „Carnegie Europe“ bendradarbė Judy Dempsey. Ją pasiekę atsakymai atskleidžia, kaip sudėtinga aiškiai apibrėžti ribas XXI amžiaus pradžios žiniasklaidoje, priklausomoje nuo sąveikos su skaitytojais socialinių interneto tinklų aplinkoje.