Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Jūsų dėmesiui siūlome Tiesos.lt diskusijos, kilusios dėl ydingai veikiančio visuomeninio transliuotojo, tęsinį. Liudviko Jakimavičiaus svarstymus, kaip turėtų būti keičiama dabartinė, jo teigimu, nekonstutucinė LRT Tarybos formavimo tvarka, kad Lietuvos radijas ir televizija pagaliau taptų tikrai visuomeniniu transliuotoju, skaitykite ČIA.

Politinių batalijų paviršiun vėl iškilo LRT pertvarkymo tema. Keista, kad taip ilgai buvo tylima, tarytum visus būtų tenkinęs mūsų mokesčiais išlaikomo „visuomeninio“ transliuotojo mums adresuojamas turinys. Atrodytų, visuomenė nepatenkinta, bet transliuotojo krutinti negalima, nes, anot Prezidentės, – nekonstituciška.

Kyla pagrįstas klausimas, kam tada tokia Konstitucija, kuri kliudo prastai funkcionuojantį mechanizmą taisyti ir iš esmės keisti?

Įdėmiau įsižiūrėjus, kaip yra sukonstruotas Visuomenės informavimo įstatymas ir konkrečiai LRT, kaip visuomeninio transliuotojo, teisinė veikimo bazė, pamatysime, kad su Konstitucija nesuderintas būtent dabar veikiantis visuomeninio transliuotojo įstatymas.

Pagrindinis ir esminis prieštaravimas glūdi pačioje sąvokoje visuomeninis. Sąvoka reiškia, kad aukščiausias LRT organas turėtų būti sudarytas ne partiniu pagrindu. Vadinasi, depolitizuotas, pačios visuomenės kontroliuojamas.

Audrius Bareišis | tv3.lt | Balsas.lt | 2012 m. gegužės 14 d.

Lygiai prieš 40 metų Kaune, prie muzikinio teatro, apsipylęs benzinu ir susideginęs 19-metis Romas Kalanta, anot Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataro Algirdo Patacko, tapo laisvos tautos simboliu. Ir nors jis per itin trumpą gyvenimą nespėjo kažko ypatingo nuveikti, tačiau savo poelgiu atkreipė žmonių dėmesį į kiekvienam laisvam žmogui priimtinas vertybes.

Veidaknygė

„Palaikysiu tik tą politinę jėgą, kuri galės suformuoti valdžią be teisiamųjų suole esančios Darbo partijos“, – kadais skelbė prezidentė.

V.Uspaskicho, V.Gapšio, pačios Darbo partijos pėdos politikoje jau atšalusios, bet interesų konfliktų ir politinių skandalų dėl to mažiau nepasidarė.

Atsivėrusią „tuštumą“ užpildo nauji vardai: E.Masiulio, G.Steponavičiaus, Š.Gustainio. Liberalų sąjūdis vis dar su „smokingu“, kirptu pagal Darbo partijos „laikysenos stilių“, bet jau šiek tiek aprašytu ir dėmėtu.

Dalijamės susisiekimo ministro Roko Masiulio replika iš veidaknygės, kurioje jis aptaria situaciją, susiklosčiusią dėl „MG Baltic“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse LNK ir Alfa paskleistos galimai tikrovės neatitinkančios žinios apie AB „Lietuvos geležinkeliai“, vertinimais.

Verslo interesai ir nuosava žiniasklaida – itin komplikuota, tačiau Lietuvoje naudojama kombinacija.

„MG Baltic“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse LNK ir Alfa paskleistų galimai tikrovės neatitinkančių žinių.

Manau, atsakingos institucijos (Visuomenės informavimo etikos komisija) ir nevyriausybinės organizacijos („Transparency International“ Lietuvos skyrius) turėtų kur kas aktyviau ir garsiai atsakyti į klausimą, kaip Lietuvos verslams neperžengti civilizuotame pasaulyje priimtinų ribų.

Jūsų dėmesiui siūlome „Lietuvos ryto“ televizijos „Kitokį pokalbį“ – žurnalisto Marius Jančius kalbina Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. filosofą Alvydą Jokubaitį (žr. ČIA).

„Nepriklausomas laisvas žodis, įtvirtinantis demokratijos ir laisvės principus, kritinę mintį ir atvirumą, Lietuvai buvo ir bus neginčijama vertybė, stiprinanti valstybę“, – rašoma šalies vadovės sveikinime.

Pritariu. Todėl prieš penkerius metus su bičiuliais S. Daukanto aikštėje surengiau vaikštynes už žodžio laisvę ir prieš pradėtą jos slopinimą. Už vaikštynes Lietuvos Respublikos vardu buvau nuteistas “, – prisiminimais apie ano meto įvykius savo veidaknygės paskyroje pasidalijo Darius Kuolys.
http://alkas.lt/2012/05/31/s-daukanto-aiksteje-vyksta-pilietines-vaikstynes-%E2%80%9Euz-laisva-zodi/

Sekmadienį Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga pasveikino „rašytojus ir leidėjus, žurnalistus ir kalbininkus, bibliotekininkus ir spaustuvininkus – visus, kas skleidžia ir brangina lietuvišką žodį“, rašoma pranešime spaudai, paskelbtame ir lrp.lt puslapyje.

Prezidentės teigimu, „atgauta lietuviška spauda žadino tautinę savimonę ir atkakliai žingsnis po žingsnio vedė Lietuvą į Vasario 16-ąją“.

respublika.lt

Iš ES vadovų retorikos „Brexit“ atveju galima manyti, kad pasirinkus dviejų greičių Europos kelią, antrojo greičio šalims veikiausiai būtų sudarytos kuo nepatogesnės sąlygos. Kita vertus, dauguma valstybių narių nepritaria federacijos steigimui. Ar nėra tikroji Baltosios knygos (Europos Komisijos prezidento Žano Klodo Junkerio (Jean-Claude Juncer) pristatytų prekių scenarijų dėl Europos ateities) intencija išlaikyti status quo, kurį valstybės neva pačios išsirinktų?

Dalijamės Vidmanto Valiušaičio sveikinimu Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga.

Sveikinu rašto žmones su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena! Tokia proga pritinka prisiminti, kas buvo rašoma iškart spaudą atgavus.

Štai Petras Vileišis, pirmojo lietuviško dienraščio „Vilniaus žinios“ leidėjas ir redaktorius, pirmajame lietuviško dienraščio numeryje rašė: