Dalijamės sociologo dr. Andriaus Švarplio veidaknygėje paskelbta įžvalga apie 15min.lt žurnalisto Pauliaus Gritėno žurnalistikos ydingumą, kuris išryškėja, kai žurnalistas, užuot kritiškai paanalizavęs valdžios ir teismų sprendimus, naudodamasis turima tribūna, visą savo „kritiškumą“ nutaiko į asmenis ir ima piršti savo nuomonę kaip vienintelę teisingą, ribodamas kitų asmenų teisę gyventi pagal įsitikinimus.
Blogiausia, kas gali atsitikti su žurnalistika, – kai žurnalistas savo nuomonę sutapatina su teisinga nuomone. Kai dingsta kritiškumas, objektyvumas, nešališkumas ir kai žurnalistika iš esmės tampa nuomonės piršimu. Visa tai matome Pauliaus Gritėno žurnalistinėje veikloje.
Taigi, gerbiamieji, tęsiame „Propagandos žodyną“. Ačiū už nuomones. Vardan aiškumo patikslinu: yra demokratinės bendravimo su sava valdžia ar vyriausybe priemonės ir nedemokratinės. Praeitame straipsnyje turėjau omenyje tuos ragintojus „eiti į gatves“, kurie kursto naudoti būtent nedemokratines. Taip pat noriu šį tą priminti. Kažkada minėjau, kaip vienas iš Estijos priešiškos propagandos specialistų, doc. dr. Linaras Priimagis (Linnar Priimagi), apibūdino provokatorių veiksmus pasirinkto taikinio atžvilgiu, kai siekiama taikinį diskredituoti ir tuo pačiu priversti jį/ją kaip nors reaguoti į provokaciją: „[…] tai tarsi eitumėt imtynių purvyne su paršiukais. Paršiukams tenka visas malonumas, o Jums tiktai purvas“. Sapienti sat*.
Šiaip tai mes turėtume padėkoti Povilui Urbšiui arba bent jau gerbti. Ir tuoj pasakysiu už ką.
Tokios mikro situacijos išduoda, kad jis nuosekliai ir nuoširdžiai gina savo įsitikinimus. Turbūt dėl to jį ir rinko vienmandatėje apylinkėje. P.Urbšys išsako tradicionalistinę pasaulėžiūrą: „Mes ginam gyvybę, todėl mums atrodo tragikomiškai, kai nėščia moteris siūlo embrionų naikinimą – tai, ką mes laikome žudymu. Gyvybės davėja negali siūlyti mirties projekto“.
Pasižiūrėjau TV3 reportažą apie Urbšio pasisakymą Seime.
Reportaže visa situacija tendencingai pateikiama, kaip seksistinis išpuolis. Tarsi Urbšys norėjo pasakyti, kad besilaukiančios moterys yra nekompetentingos Seime teikti pasiūlymus (tokią versija televizijai pristatė Čmilytė ir kiti liberalai).
66 parlamentarai surizikavo – susipažinę su Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklos ir finansine ataskaita (visuomenei prieinamos ataskaitos pateiktos ČIA) nutarė paklausti ir tai, apie ką LRT linkusi nutylėti: apie darbuotojų atlyginimus ir mokamus priedus, apie sutartis, akcijas ir santykius su prodiuserinėmis kompanijomis, apie uždarus Tarybos posėdžius ir neva komercines paslaptis. Iš viso buvo suformuluoti 45 klausimai. Kaip pakomentavo Seimo pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Arvydas Nekrošius, Seimui rūpi išsiaiškinti, ar tinkamai leidžiami valstybės pinigai.
Penktadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai leidykla „Alma littera“ informavo jos leidybine politika pasipiktinusią visuomenę, kad ir ji pagaliau praregėjo. O praregėjusi pamatė: ilgą laiką jų populiarintos autorės, viešųjų ryšių specialistės Rūtos Vanagaitės pasisakymai jiems „yra nepriimtini ir nesuderinami su „Alma litteros“ leidyklos vertybėmis“. Prisiminimai apie vertybes suteikė ir stiprybės: leidykla paskelbė nutraukianti bendradarbiavimą su R.Vanagaite ir davusi nurodymą išimti visas „Alma littera“ išleistas jos knygas, įskaitant ir ką tik pasirodžiusiąją – „Vištą strimelės galva“.
Skausmingųjų Lietuvos istorijos kryžkelių tyrinėtojas ir publicistas Vidmantas Valiušaitis, ne kartą davęs atkirtį įvairioms iškraipoms, savo veidaknygės paskyroje klausia:
Olimpinis čempionas, disko metikas Virgilijus Alekna, ilgą laiką politikos pasaulį stebėjęs iš jos užkulisių – sportininkas šventinėmis progomis pasirodydavęs ir kaip aukščiausio rango politikų apsaugininkas, – baigęs šlovingą disko metiko karjerą, pasuko ... tiesiai į Seimą.
Ir nors vienu metu atrodė, jog šis „medalis“ nutolo – pareiškimą apie savo ryžtą politikos pradmenų krimsti būtent Seime ir pasirinkimą susisaistyti su tuomet ant bangos skriejančia Liberalų sąjunga V. Alekna padarė vos kelios dienos prieš tuomečio Liberalų sąjungos pirmininko suėmimą, vis dėlto sportininkui rinkimų sistema buvo paranki – gerbėjų valia jis buvo išreitinguotas ir į Seimą pateko.
Čia jis susirado ir savo „arkliuką“ – žurnalistų šnekinamas apie sporto politiką, buvęs disko metikas ir apsaugininkas retkarčiais ir, atrodytų, savo noru lipaį tribūnas pasisakyti ir apie informacinį bei apskritai saugumą, duoda ir patarimų, kaip padaryti mūsų gyvenimą saugesnį (štai kad ir jo straipsnis „V. Alekna. Priešą žinome. Kas toliau?“ DELFI.lt portale)
Visuomenės dėmesio verta ir V. Aleknos kalba, spalio 24 dieną perskaityta Seime į Vilnių suvažiavusiems Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos nariams bei parlamentarams.
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje turiningą kalbą apie didžiausią šiuolaikinę grėsmę visuomenei rėžė ir olimpinis čempionas, liberalas Virgilijus Alekna.i.
Klasikinis „laisvės šauklių“ veikimo būdas: surenki avinų bandą, tada pagal komandą pradedi bliauti, po to viską aprašo delfiai ir tada gauni pinigų „pilietiškumo projektui“.
