Naujienos, Įžvalgos, Diskusija, Svarbiausias, Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė

Britai švenčia

31 Tiesos.lt redakcija   2020 m. vasario 1 d. 11:38

„Brexit“ įvyko – po 47 metų narystės Europos Sąjungoje, sausio 31-ąją, praėjus daugiau nei trejiems metams nuo referendumo, Jungtinė Karalystė oficialiai pasitraukė iš Bendrijos.

Dalijamės vaizdais iš Londono aikščių ir gatvių – iš demokratijos šventės, kaip buvo ne vieno kalbėjusiojo pastebėta, ir keliomis replikomis iš Veidaknygės.
Laukiame ir Jūsų pasidalijimų.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė

Robertas Grigas. Apie sapnų aiškinimą

26 Tiesos.lt redakcija   2020 m. vasario 1 d. 10:05

Sodėnai, mano mamos tėviškė prie Vilkaviškio, kaip ir dera padoriam kaimui, turėjo savo keistuolį. Senbuviai pasakojo, kad jo pavardė buvo Guoba.
Kaip jau nutinka tokiais atvejais, vargiai beįmanoma nuspręsti, ar jis buvęs už kitus išmintingesnis gyvenimo filosofas, pasirinkęs „durnelio“ raiškos būdą, ar iš tiesų ... keistesnis tipažas, ar visko to po truputį...

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas, Žiniasklaida

TV kitaip: Kam nuaidėjo „kontrolinis šūvis“ šią savaitę?

16 Tiesos.lt redakcija   2020 m. sausio 29 d. 6:04

Kviečiame pasižiūrėti televizijos „Kitaip TV“ savaitgalinę laidą „Kontrolinis šūvis“, kurioje vedėjai Arnas Klivečka ir Valdas Vasiliauskas.yra numatę kiekvieną šeštadienį atsigręžti į praeinančios savaitės įvykius ir pateikti savo „asmeninę bei subjektyvią“ nuomonę, kuriam iš tos savaitės herojų nuskambėjo „kontrolinis šūvis“.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Diskusija, Svarbiausias, Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas

Algimantas Rusteika. Apie bajorus, Senatą ir pagrindinę valstybės problemą

60 Tiesos.lt redakcija   2020 m. sausio 28 d. 19:17

Ir visuomenei, ir jos valstybei, ir kiekvienam žmogui kada nors ateina neišvengiamų pasirinkimų ir išbandymų metas. Kada reikia apsispręsti, ar toliau sėdėti ant sofos, teisuoliškai piktintis ir pasyviai stebėti, kaip negrįžtamų, vėžinių procesų apimta valstybė ir visų ateitis lėtai slenka į tamsą. Ar liautis klūpėjus ir atsistoti. Ir pradėti galvoti, kur eisim.

Visiškai nepritariu siūlomai Senato idėjai. Senatas – brandžios, demokratinės valstybės parlamentinis įrankis, skirtas subalansuoti priešingas ir priešiškas visuomenės jėgas ir interesus. Deja, parlamentinė demokratija mums dar nežinoma žemė – per tūkstantmetį nuo paminėjimo jos vos gavom paragauti 1920–1926 metais, kurie baigėsi diktatūra, privedusia prie valstybės atidavimo be šūvio.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Naujienos, Svarbiausias, Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Bažnyčios socialinis mokymas

Ramūnas Aušrotas. Apklausa: kuo pasitiki vokiečiai, arba Pataikavimas visuomenės požiūriui kreditų neduoda

12 Tiesos.lt redakcija   2020 m. sausio 25 d. 22:17

Lenkų spauda praneša, kad Vokietijoje atlikta apklausa rodo, kad pasitikiėjimas katalikų bažnyčia Vokietijoje nukrito penkiais procentiniais punktais iki 14.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas

„Gerovės valstybės kontūrai Lietuvai“. Gitanas Nausėda: ligšiolinė ekonominė ir socialinė politika, aukštinusi nematomą rinkos ranką, patyrė fiasko

43 Tiesos.lt redakcija   2020 m. sausio 25 d. 10:26

Sausio 17-ąją prezidentas Gitanas Nausėda atidarė Vytauto Didžiojo universiteto organizuotą konferenciją „Gerovės valstybės kontūrai Lietuvai“. Siūlome jo įžanginę kalbą, kurioje, be kita ko, buvo įvertinta ir ligšiolinės Lietuvos valdžios vykdyta socialinė-ekonominė politika – sukūrusi „gyvulių ūkį“ ji patyrė fiasko.

Gerbiami konferencijos dalyviai,

į Vytauto Didžiojo universitetą mus šiandien sukvietė ne tik giliai išjaustas, bet ir intelektualiai pagrįstas rūpestis dėl šalies ateities. Neatsitiktinai ši konferencija vyksta akademinėje aplinkoje, kuri skatina kelti klausimus, keistis nuomonėmis, ginčytis ir pagaliau prieiti prie tam tikrų išvadų. Galiu tik pasidžiaugti, galėdamas pradėti diskusiją gerbiamų švietimo, ekonomikos, sociologijos, psichologijos, viešojo administravimo ir kitų sričių mokslininkų bei ekspertų apsuptyje.

Vienas aspektas, dėl kurio šiandieninė konferencija man atrodo dar svarbesnė, yra artėjanti šito politinio ciklo pabaiga. Politinis laikrodis negailestingai skaičiuoja paskutines dabartinės valdančiosios koalicijos valandas. Netrukus prasidės intensyvus politinis sezonas, rinkimų batalijos, kuriose mes, manau, privalome gauti atsakymus iš tų partijų, kurios išsirikiuos prie starto linijos ir vilios rinkėją įvairiais pažadais. Turime aiškiai atskirti pelus nuo grūdų ir reikalauti iš partijų tokių sprendimų ir tokių vizijų, kurios mus patenkintų ne artimiausius du ar tris mėnesius, ne tik šį politinį ciklą, bet ir gerokai ilgesniu laikotarpiu. Štai kodėl gerovės valstybės vizija yra labai prasmingas bandomasis akmenėlis, pagal kurį mes galime pasitikrinti, kiek nuoširdžiai mūsų politinės partijos nori prisidėti prie Lietuvos gerovės.

Jei reikėtų išrinkti tą kaltininką, kodėl šiandien esame čia, ko gero, vienas kitas žmogus galėtų besti pirštu į mane. Keldamas gerovės valstybės idėją prezidento rinkimų kampanijos metu, aš siekiau išjudinti permainas. Mažiau nei per pusę metų, praėjusių nuo tos akimirkos, kai daviau priesaiką Tautai ir Tėvynei, gerovės valstybė iš tiesų atsirado daugelio žmonių lūpose. Apie ją vis daugiau kalba žiniasklaida, jos garsiai šaukiasi politikai, ja domisi ir akademikai.

Tačiau vieno asmens, net prezidento, greičiausiai nepakaktų sukelti tą entuziazmo bangą, kuri būtų juntama kiekviename Lietuvos kampelyje. Gerovės valstybė svarbi ne todėl, kad aš ar kas kitas pasakė, kad ji turi būti. Gerovės valstybė svarbi kaip atsakymas į mūsų šalį kamuojančius iššūkius. Gerovės valstybė svarbi todėl, kad jos reikia Lietuvos žmonėms.

Tiesa yra tai, kad turbūt per pastaruosius 30 metų mūsų šalis išgyvena bene sėkmingiausią savo raidos laikotarpį. Per tą laikotarpį mes tikrai iškovojome reikšmingų pasiekimų – to mes negalime neigti. Paklojome tvirtus pamatus nacionaliniam saugumui, įdiegėme teisinės valstybės principus – nors kartais jie ir braška, tą tenka pripažinti, – galiausiai įtvirtinome valstybingumą.

Tačiau daugelis šios valstybės piliečių jaučia, kad to nepakanka, ir įsisenėjusios problemos, kurias mes tik deklaruojame, kad sprendžiame, trukdo valstybei vystytis, o žmogui – jaustis tikruoju tos valstybės šeimininku. Todėl dabar yra tas metas, kai turime pasirinkti, ar tęsti savaiminį ir gana chaotišką šalies vystymąsi, ar susitelkti ir visiems drauge kryptingai siekti aukštesnių europietiško gyvenimo standartų.

Atėjo metas pasakyti, kad padarėme klaidą pernelyg ilgai ekonomikoje leidę klostytis Laukinių Vakarų principams ir santykiams. Ten, kur viešpatauja geriau ginkluoti ir turintys daugiau pažinčių, nelieka vietos mažesniems, silpnesniems – ir mąstantiems apie bendrąjį gėrį. Taigi nėra vietos ir valstybei.

Atėję iš vieno kraštutinumo, neefektyvios ir švaistūniškos sovietinės planinės ekonomikos, metėmės į kitą – pernelyg išaukštinome nematomą rinkos ranką. Tuo metu, kai daugelis panašaus likimo šalių ieškojo pusiausvyros, mes savo sunkiai iškovotą valstybę palikome laikytis bado dietos. Štai kodėl dabar – savotiškas paradoksas – tuo pat metu giriamės, kad nuo įstojimo į Europos Sąjungą sparčiausiai artėjame link BVP vienam gyventojui vidurkio, o, kita vertus, raudonuojame, kad socialinės atskirties rodikliai Lietuvoje yra vieni iš blogiausių visoje Europos Sąjungoje. Mano nuomone, tokia dichotomija labai aiškiai parodo, mūsų ekonominės ir socialinės politikos fiasko. O už ekonominę ir socialinę politiką yra atsakinga valdžia. Tai reiškia, kad ši dichotomija aiškiai parodo ir mūsų valdžios fiasko.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Citata. Aleksandr Solženicyn apie gėrį ir blogį ir juos skiriančią ribą

21 Tiesos.lt redakcija   2020 m. sausio 25 d. 10:14

Sausio 27-ajai, tarptautinei Holokausto dienai, paminėti primename Aleksandro Solženicyno (1918–2008), sovietinių gulagų kalinio ir rašytojo, įžvalgą apie gėrį ir blogį ir juos skiriančią ribą. Ištrauka paimta iš jo garsiausio veikalo „Gulago archipelagas“ (daugiau apie jį – kitoje Tiesos.lt publikacijoje ČIA).

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Diskusija, Svarbiausias, Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija, Geopolitika

Andrzejus Duda. Tiesa, kuri negali mirti

40 Tiesos.lt siūlo   2020 m. sausio 25 d. 9:07

Jūsų dėmesiui siūlome Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos kalbą, pasakytą minint Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo 75-ąsis metines.

1945 m. sausio dvidešimt septintąją sovietų kariai išlaisvino vokiečių nacistų naikinimo stovyklą – Aušvico koncentracijos stovyklą. Tai, ką jie ten rado, iki šiol kelia didžiausią siaubą ir reikalauja absoliutaus moralinio pasmerkimo.

Tuomet laisvę atgavo apie 7 tūkstančiai kalinių. Šiek tiek anksčiau, sausio 17–21 dienomis, iš Aušvico koncentracijos stovyklos bei jai priklausiusių kitų stovyklų naciai, rengdami vadinamuosius mirties žygius, evakavo maždaug 56 tūkstančius kalinių į Trečiojo reicho gilumą. Stovykloje liko žmonės-šešėliai, visam laikui sužaloti neįsivaizduojamais fiziniais ir psichiniais kankinimais. Jie per stebuklą išgyveno nežmoniškomis sąlygomis, atlaikė alkį, šaltį, ligas, nepakeliamą darbą, negailestingą mušimą bei pjudymą šunimis, skriaudikų riksmą ir keiksmažodžius. Kai kurie tapo nusikalstamų medicinos eksperimentų aukomis. Kasdien stebėjo aplinkinių – vyrų, moterų, senolių, žmonių su negalia ir vaikų – mirtis. Jie buvo daugybės egzekucijų liudininkai – tarp jų ir tokių, kurias sužvėrėję esesininkai vykdė vien dėl pramogos. Dalis kalinių privalėjo pernešinėti dujų kamerose nužudytųjų kūnus ir juos deginti krematoriumuose, žinodami, kad jų laukia toks pat likimas.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija

Andrejus Sazonovas. Stalinizmo nusikaltimai

23 Tiesos.lt redakcija   2020 m. sausio 20 d. 21:27

Kodėl klausimas, kur slypi Stalino ir jo valstybinės santvarkos nusikaltimai, toks nepaprastai svarbus? Viena vertus, atsakymas į šį klausimą akivaizdus. Tai ir teroras prieš valstiečius kolektyvizacijos metais,  ir 1932–1933 metų Holodomoras, tai ir Gulagas – darbo lagerių sistema, kur nuteistieji buvo metodiškai naikinami nepakeliamomis vergiško darbo sąlygomis, tai Didysis teroras, 1936–1938 m. pradėtas prieš pačias įvairiausias TSRS gyventojų grupes, tai ir atsakomybė už  Antrojo pasaulinio karo sukėlimą, tai Didžiojo Tėvynės karo nusikaltimai, kai prieš tarybinius piliečius buvo kariaujama pačiais barbariškiausiais būdais, tai nusikaltimai prieš  kitų šalių,  okupuotų stalininio politinio režimo, piliečius. Šį nusikaltimų sąrašą būtų galima tęsti ilgai.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas

Andrius Švarplys. Ar Prezidentas ryšis telkti tautą rimtai, tikrai reformai?

34 Tiesos.lt redakcija   2020 m. sausio 18 d. 9:25

Šiandien VDU vyko konferencija apie gerovės valstybę, kurią atidarė ir skaitė pranešimą ir prezidentas Gitanas Nausėda.

„Valstybėje šeimininkauja galingieji. Jokio kontrakto, jokios derybos tarp turčių ir vargšų nevyksta, nes silpnesnioji pusė yra pastumta į šalį. Ekonominė, mokestinė, socialinė sistema su ilgamete politinių partijų „pagalba“ įtvirtino atskirtį, stabdo valstybės vystymąsi, mažina socialinį teisingumą, politinį pasitikėjimą. Ekonomika auga, atskirtis didėja. Atėjo metas padaryti tam galą.“

Abejonių nelieka – Prezidentas mato aiškiai ir konkrečiai.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti
Puslapis 3 iš 181 < 1 2 3 4 5 >  Paskutinis ›

Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Laiko liko nedaug

Geroji Naujiena: Laimingi, kurie pagal Dievo įsakymus eina, kas iš širdies Jojo ilgis

Eglė Mirončikienė. Ryžtingi kovotojai su vėliavnešiais, performeriais ir lipdukų klijuotojais, plečia puolimo frontą

Ramūnas Aušrotas. Sąžinės laisvę apribojo ir šveicarai, referendume sugriežtinę bausmes už seksualinių mažumų diskriminaciją ir neapykantos kurstymą

Pro Patria jaunimas kviečia į eitynes – Vasario 16-osios Liepsnų maršą

Vytautas Sinica. Vyksta stiprus nuprotėjimas

Algimantas Rusteika. Dėl vieno dėdė Marksas buvo teisus: naujieji jo bendražygiai viską verčia farsu

Algimantas Rusteika. Šią dieną

Ramūnas Aušrotas. Norite sumažinti ne(si)skiepijimo keliamą riziką? Nustokime skiepiję konvejeriu

Clotilde Armand. Rytų Europa Vakarams duoda daugiau, nei gauna

Verta prisiminti. Kazys Škirpa: mintys apie valstybę

Kroatijos teismas pripažino tos pačios lyties šeimoms teisę tapti vaiko globėjais

Algimantas Rusteika. O ką daryti, jei šeimos neturi, bet susirgai?

Neringa Venckienė. Apie teismų ir jų sprendimų nešališkumą

Kardinolas V. Sladkevičius siunčiamas į užmarštį?

Andrius Švarplys. Kaip artes liberales galėtų būti salele?

Ramūnas Aušrotas. Statistika kalba už save

SAS antiskandinaviška reklama sulaukė atoveiksmio: ar perlenkta lazda gali virsti bumerangu?

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.