Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Lapkričio 9 d. Vilniaus apygardos teismas (teisėjų kolegija: Virginija Liudvinavičienė (pran.), Alenas Piesliakas, Jurgita Mačionytė) paskelbė nuosprendį byloje dėl Deimantės Kedytės „intelektualinio tvirkinimo amoraliais pasakojimais“ (daugiau apie šią bylą skaitykite kitoje Tiesos.lt publikacijoje: Leonas Merkevičius „Teismų naujienos“).

Seimo narė Dovilė Šakalienė, manipuliuodama visuomenės nuomone ir jausmais, spekuliuodama mirusio vaiko istorija, pamindama visuomenės teisę susidaryti faktais pagrįstą nuomonę apie problemą, teikdama spekuliatyvius arba melagingus argumentus, organizuodama spaudimą Seimo nariams per žiniasklaidos priemones, pasiekė, kad būtų priimtos Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisos, kuriomis buvo maksimaliai išplėstos galimybės Vaiko teisių apsaugos tarnyboms paimti vaiką iš šeimos ir neribotam laikui vaiką nuo šeimos atskirti.

Kas įdomu – socialinės rizikos šeimų nebeliko, o socialinės rizikos veiksnių savo „tvarkose“ priperėjo šimtus.

L.Kukuraičio patvirtintose vaikų atiminėjimo instrukcijose, vadinamajame Atvejo vadybos tvarkos apraše, Šeimos poreikių pagalbai vertinimo formoje, socialinės rizikos veiksnių vaiko vystymuisi aprašyme prie šeimos socialinių santykių socialinės rizikos 3 laipsnio veiksnių (koks mielas biurokratinis stilius, ar ne?) p r i s k i r i a m a ir tokia situacija (citata, lentelės skyrius I VAIKO VYSTYMASIS):

Pradėta vaiko teisių apsaugos reforma yra iš esmės antikonstitucinė. Tarptautinėse konvencijose įtvirtintų reikalavimų atsižvelgti į vaiko nuomonę nepaisoma. Vaikai paimami grubiai pažeidinėjant konstitucinę teisę į būsto neliečiamybę ir nekaltumo prezumpciją, be teismo sprendimo, pagal anoniminius skundus.

Orvelas ir Kafka, jei būtų čia, turėtų slėptis po lapais, nes jų vaizduojamos visuomenės atrodytų kaip rankdarbių būrelis, palyginus su mūsų kasdienybe.

Alkas.lt

Dovile Šakaliene, per tuos kelis mėnesius nusižudė du tėvai, o tūkstančių vaikų ir šimtų šeimų likimai buvo negrįžtamai sužaloti. Ir tos baisios psichologinio ir emocinio smurto negrįžtamos pasekmės liks visam jų likusiam gyvenimui. Ir viso šito nematyti, atvirai neigti ir ciniškai nepripažinti gali tik visiškai bejausmis ir bedvasis sutvėrimas, toks pats kaip tie vykdytojai, kurie ištikimai tarnavo hitlerizmui ar stalinizmui – plėšė vaikus nuo motinų krūtinių ir siuntė į perauklėjimo ar koncentracijos stovyklas, sibirus ir gulagus, šaudė, naikino ir grūdo į kalėjimus mūsų laisvės kovotojus… o paskui, Niurnbergo procese ir kituose teismuose, aiškino, kad jie tik laikėsi galiojančių įstatymų ir vykdė komandas.

Ar nereikėtų pripažinti, kad vaiko prievartinis atskyrimas nuo tėvų yra smurtas – valstybės smurtas prieš vaiką ir šeimą? Kai kada smurtingas elgesys gali būti net būtinas. Pvz., kai ugniagesys gelbėtojas per prievartą išstumia žmogų pro langą iš degančio namo, nes kitaip iš ten jo išvesti negali, o apačioje laukia kolegos, pasiruošę saugiai priimti krentantį. Bet jei kas nors taip padaro žmogui be atitinkamos priežasties, kai nėra, kas jį apsaugotų – tai nusikaltimas. Smurto negalima naudoti „profilaktiškai“, o tik tada, kai nelieka kitų priemonių kaip išgelbėti.

Kun. R. Grigo kalba mitinge dėl ciniškai atimamų vaikų buvo nuostabi (ČIA nuo 30.51 minutės). Tačiau jis kalbėjo ne tik apie nelaimingus vaikus, bet ir apie tai, nuo ko giliausia prasme priklauso tų vaikų likimas ir laimė. Iškilus kovotojas už Lietuvą vargu ar galėjo neprabilti apie tai, ką praradęs žmogus netenka visko, o pirmiausia – savasties. Ji kalbėjo apie laisvę – visaverčio žmogaus gyvenimo ir jo asmens orumo pagrindą. Savo kalboje šis drąsus ir nepalaužiamas kovotojas pasiuntė žinią ir LRT – pakvietė nacionalinį transliuotoją atsiverti tikrajai laisvei. Išsivaduoti iš jį klampinančios ir žlugdančios liberalkomunistinio ideologinio ir propagandinio melo pelkės.

Oksana Laurutytė | „Eta Plius“

Doc. dr. Vincentas Vobolevičius, Laisvos visuomenės instituto valdybos pirmininkas: „Struktūrų griežtumas bus protingas, kai tėvų organizacijos mobilizuosis ir dalyvaus pokalbiuose su valdžios struktūromis. Kai bus išklausomi socialiniai darbuotojai. Galima tai daryti netvarkingai, kaip yra dabar, bet galima daryti tvarkingai.“

Lietuvą vis dar krečia aistros dėl skaudžios istorijos apie iš kauniečių šeimos atimtus vaikus. Klausimų daugiau nei atsakymų, tapo visai nebeaišku, ar tie tūkstančiai vaikų, kurie buvo atimti iš šeimų neva dėl smurto, yra labiau išgelbėti, ar nubausti. Situaciją vertinantis doc. dr. Vincentas Vobolevičius, Laisvos visuomenės instituto valdybos pirmininkas, sako turintis pagrindo ir nerimui, ir optimizmui. Kodėl?

Dalia Jakaitė rašo: Kadangi mokymas namuose ar būrelių nelankymas gali būti traktuojama kaip grėsmė vaikui, jau nekalbant apie kitas „grėsmes“ kaip gimdymą namuose, vaikų vegetarizmą/veganizmą , vaikų grūdinimą, virusinių susirgimų gydymo antibiotikais ar kito paskirto gydymo atsisakymą ir pan., trumpai surašau elementarias žmogaus ir procesines teises: