Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Abejoju, ar yra gera idėja reaguoti į kiekvieną VDU ar rektoriaus paminėjimą viešoje erdvėje, ypač jei dar manai, kad tai su viešo pažeminimo kvapu.

Didžiausias kritinio mąstymo priešas – pasaulio anonimiškėjimas ir biurokratėjimas. Žmogaus kaip individo ištirpdymas anoniminių komisijų funkciniuose nurodymuose.

Įvaizdžio, Ekrano, Žvaigždės, socialinių tinklų, Viešos Nuomonės, Valdžios, Funkcijos, Žmogiškųjų Išteklių Komisijos, Rinkos Poreikių dominavimas prieš štai šį konkretų (todėl substancinį) individą.

Nieko naujo nuo Durkheimo „Savižudybės“ (1897) ir Kafkos „Proceso“, „Pilies“ laikų, tik galbūt kvadratu…

2020-ųjų metų vasaris.
Klaipėdos Vydūno gimnazija: rusų kalbos pamoka.
Mokytoja lietuviškai dėsto putiniškąją sovietmečio istorijos versiją visiškai pritardama tam, kaip kuriama Rusijos galia.
Socialiniuose tinkluose paviešinus moksleivių slapta padarytą garso įrašą, pasigirdo aikčiojimai: kaip taip galima 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais?
Kada pasirodys analizė, kas buvo padaryta, kad tai tapo įmanoma ar kad tai nebebūtų įmanoma?

Jūsų dėmesiui siūlome vaizdo įrašą iš LRT.lt tiesiogiai transliuotų kandidatų į Vilniaus universiteto rektorius pirmųjų debatų.

Kaip ir sakiau: docentų-daktarų atlyginimai universitetuose vis dar didesni, nei maximos kasininkių, bet mažesni, nei lidlo pardavėjų...

y-news.lt

Trečiadienį Seimas priėmė sprendimą nuo kitų metų birželio 1 d. leidžiantį tėvams šeimoje lavinti savo vaikus pagal bendrąsias ugdymo programas.  Nors panašios galimybės ugdyti vaikus namie egzistuoja daugelyje valstybių, susidaro įspūdis, kad Lietuvoje daugumai tėvų mintis neleisti savo vaikų į mokyklą skamba beprotiškai.  Ir iš tiesų, yra ne viena priežastis, kodėl vaikams gali būti naudinga išgyventi įvairias mokyklos patirtis. Iš kitos pusės, Vakaruose savo vaikus namuose ugdančių tėvų skaičius pastoviai auga. Kokie argumentai juos įtikina imtis netradicinio švietimo modelio?  Jūsų dėmesiui siūlome Veronikos Winkels, Melburne (Australija) gyvenančios mamos ir tinklaraštininkės svarstymus ir abejones šiuo klausimu.

Ankstesnę Vyginto Gončio repliką apie Lietuvos statistikos departamento keistokas, švelniai tariant, pastangas parodyti, jog mokslinių tyrimų ir eksperimentinę plėtrą (toliau – MTEP) Lietuva finansuoja kur kas geriau, nei iš tikrųjų yra, skaitykite ČIA.

Esu gana kritiškas žalių valstiečių atžvilgiu. Kartu bandau suvokti jų klaidų, nesėkmių šaknis. Tačiau nesu užėmęs totalaus neigimo pozicijų. Nes esu ne tik politikas, bet ir mokslo žmogus. Politologo T.Janeliūno rašinys yra chrestomatinis pavyzdys, kaip neturėtų rašyti profesoriaus laipsnį turintis asmuo.

Minimumas analizės, terminologinės drausmės ir daug paniekos bei prakeiksmų.

Kas gali paneigti, kad profesorius atidirba ir vykdo politinį užsakymą. Mes, akademiniai žmonės, prisimenam jo veikalus apie nepakartojamą Dalios Grybauskaitės politiką, parašytus, kaip suprantu, gavus individualų valstybinį užsakymą. Gal šis rašinys yra anų užsakymų tęsinys?

Gerbiami universitetų kolegos, mes turim ne tik teisę, bet ir pareigą kritikuoti valdžios sprendimus, tačiau mūsų vykdoma kritinė analizė neturi virsti arogantišku, virtuvinio lygio totaliu neigimu, neapykantos skatinimu. Tokia elgsena nėra nei mokslinė, nei demokratiška. Tai buitinių neigiamų emocijų pliūpsnis, kuris ne stiprina, bet silpnina pilietinės visuomenės pamatus. Mums viešojoje erdvėje apie valdžią reikia TIESOS, bet ne dezorientuojančių pamazgų.

Jau nuo 1991 metų Lietuvoje veikia vieninga mokslo ir studijų sistema, mūsų institucijose atliekami moksliniai tyrimai didžiausią pridedamąją vertę kuria ugdydami kompetencijas pačiose įvairiausiose mokslo srityse ir kryptyse. Vyresnieji mokslininkai yra gyvi liudininkai to, kaip mokslo potencialas mūsų šalyje nuolat traukiasi per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį.

„Vaikas nėra Valstybės vaikas, ir laisvoje visuomenėje yra svarbu, kad tėvams būtų suteikta pakankamai didelė autonomijos laisvė nuspręsti, kaip jie įgyvendina jiems priklausančią tėvų atsakomybę.“

Trečiadienį posėdžiavęs Seimo Švietimo ir mokslo reikalų komitetas iš esmės pritarė Švietimo įstatymo papildymui, kad Lietuvoje būtų įteisinta nauja ugdymo forma – ugdymasis namuose, nepaisant Vyriausybės išvados, kad tokios mokymosi formos įteisinimas prieštarautų geriausiems vaiko interesams. Tą pačią dieną dalyvavau LR Seime organizuotoje Ugdymosi šeimoje asociacijos konferencijoje „Teugdo šeimos laimingus vaikus“, kur kalbėjau apie tai, ar iš tikrųjų ugdymas namuose prieštarauja geriausiems vaiko interesams.

Konferencijoje sakiau, jei tai būtų tiesa, tai visa eilė Europos valstybių, kurios yra ratifikavę Vaiko teisių konvenciją, negalėtų turėti ugdymosi namuose, bet jos turi. 2017 m. duomenimis, tokių valstybių buvo 19. Tad ugdymosi namuose forma automatiškai geriausiems vaiko interesams neprieštarauja.

Svarbūs Lietuvos švietimo duomenys – visuomenei ir politikams!

Lietuvoje mažėja ne tik švietimui skiriamas BVP nuošimtis: 2017-aisiais jis buvo mažiausias per visus matavimo metus – 4,9%. Mažėja ir viešųjų išlaidų dalis švietimui: 1995-aisiais ji sudarė 21%, o 2013 – 13%.