Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Seniai nerašiau apie draugų iš „Naujojo Židinio-Aidų“ išdaigas. Šeštadienį „Respublikoje“ buvo paskelbtas paneigimas. Paneigtas vienas teiginys (dalis sakinio) iš Vytauto Vyšniausko straipsnio apie VU TSPMI galimas sąsajas su liberalų partija ir per ją – su MGB. Paneigtasis sakinys tikrai buvo perspaustas, nesistebiu, kad paneigė.

Kolega Gintautas Kniukšta, į antrąją savo gyvenimo pusę užsimojęs dviems donkichotiškiems sumanymams – įkurtu sąjūdžiu saugoti grobuoniškų medienos prekeivių siaubiamus Lietuvos miškus ir leisti laikraštį „Šiandien“ – ištempė mane iš Vilniaus į Žemaitijos gūdumą – Rietavą, kuriame jis, kaimo vaikas, prieš Žemės ūkio akademiją ir Universiteto žurnalistiką baigė tenykštį žemės ūkio technikumą.

Jūsų dėmesiui siūlome dar vieną Tiesos.lt bendramintės Irenos Vasinauskaitės pasakojimą apie Meškuičių gimnazijos precedentą (su anksteniais straipsniais galima susipažinti ČIA, ČIA ir ČIA). Savo žurnalistiniame tyrime per vieno atvejo analizę autorė parodo tai, kas Lietuvoje jau tapę universalija: tie, kurie ryžtasi pasinaudoti savo konstitucinėmis teisėmis ir ginti viešąjį interesą bei savo orumą, susiduria su sunkiai įtikėtinomis kliūtimis ir išbandymais. Taip nutiko ir į profsąjungą susibūrusiems Meškuičių gimnazijos darbuotojams, turėjusiems vilčių nuo vadovų savivalės apsiginti ir teisme. Deja, net iš prokurorų, kurių pareiga ginti viešąjį interesą ir pagelbėti silpnajai konflikto pusei, jie nesulaukė jokios pagalbos, atvirkščiai.

„Vienybė težydi“ – didelėmis baltomis raidėmis-kaladėlėmis šviečia užrašas Vilniuje prie Neries. Paskutiniai himno žodžiai, lyg malda-užkeikimas-priesakas… Ne šiaip sau, „vardan tos“. Sunkiausiai įvykdomas paliepimas, Kudirkos ir kitų to meto šviesuolių giliausias troškimas. Ko jau ko, o vienybės šioje tautoje šiandien nė su žiburiu neieškok. Veikiau priešingai – apkalbos, išmoningos patyčios, kandi kritika, pagieža, nepasitikėjimas, net neapykanta, gausiai liejama visai nepažįstamiems savo tautiečiams, nesivaržant reiškiama įnirtingai maigant klavišus, rečiau – iš padilbų gyvai.

Vilniaus universiteto Tarybai
Vilniaus universiteto Senatui

pozicija.org

Gegužės 16 d. du šimtai Vilniaus universiteto (VU) studentų kreipėsi į VU Rektorių, Senatą ir Tarybą, prašydami nenaikinti VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) politinės filosofijos profesoriaus etato. Taip studentai sureagavo į TSPMI administracijos sprendimą panaikinti šį etatą, kurį dabartiniu metu užima prof. V. Radžvilas – jam pasiūlyta dalyvauti konkurse kitos srities profesoriaus pareigoms užimti.

Gegužės 18-ąją Vyriausybės spaudos tarnyba išplatino pranešimą spaudai, kuriame buvo pranešama, kad „[d]augiau nei prieš mėnesį prasidėjusios viešosios konsultacijos dėl plano, skirto spręsti demografijos problemas, mažinti emigraciją ir gerinti gyvenimo kokybę Lietuvoje, eina į pabaigą“.

Iš priešpaskutinės pastraipos aiškėja ir pats sumanymas, ir sumanymo įgyvendinimo etapai: „Viešajai konsultacijai skirti 2 mėnesiai. Vėliau visi pasiūlymai bus aptarti baigiamajame renginyje-forume, kuris vyks birželio 19 d., į kurį jau netrukus bus galima registruotis Vyriausybės portale adresu e.pilietis.lrv.lt. Apibendrinus forumo bei viešosios konsultacijos metu gautas idėjas ir pastabas, planas bus atnaujintas bei pradedamas įgyvendinti, kai Seimas priims Demografijos, migracijos ir integracijos 2018–2030 metų strategiją.“

Jūsų dėmesiui siūlome Laisvos visuomenės instituto išverstą video apie naująjį – XXI amžiaus – feminizmą.

Skaitantiems angliškai siūlome susipažinti su Neringos Venckienės prašymu teisėjui Daniel G. Martinui, kuriame ji išdėsto savo motyvus, kodėl ji turėtų būti paliesta į laisvę. Dokumente ji trumpai pristato ir argumentus, atskleidžiančius Lietuvos generalinės prokuratūros pateiktų kaltinimų melagingumą. „Aš tenorėjau apsaugoti mergaitę, o dabar atsidūriau kalėjime“

alkas.lt

Aplink asmenis verdančios audros jau baigia įgristi. Paksogeitas, Venckogeitas, Radžvilogeitas. Vis labiau tolstama nuo modernios politikos sampratos, kur svarbiausia – idėjos. Svarbiausiais tampa asmenys ir simpatijos bei antipatijos jų atžvilgiais. Konservatyvioje politikoje normalu turėti autoritetų ir jais sekti, bet autoritetai tėra idėjų iliustracijos. Priešingai, ikimodernioje politikoje svarbiausia – ar tu už karalių Artūrą, ar už karalių Edvardą.