Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Nerenkamai tarptautinei sveikatos agentūrai netrukus gali būti suteikti didžiuliai nauji įgaliojimai

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nariams liko vos kelios dienos iki balsavimo dėl tarptautinės pandemijų sutarties ir Tarptautinių sveikatos taisyklių (2005 m.) pataisų, kurios suteiktų nerenkamai PSO didesnę nacionalinių skubios sveikatos priežiūros sprendimų kontrolės teisę ir naujus įgaliojimus stumiant vakcinų pasus, pasaulinį stebėjimą ir „visuotiniai koordinuotus veiksmus“, nukreiptus į „neteisingą informaciją“, kai PSO paskelbia „nepaprastąją sveikatos padėtį“.

Gegužės 22–28 dienomis 194 valstybių narių (kurios sudaro 98 % visų pasaulio šalių) PSO atstovai dalyvaus Pasaulinės sveikatos asamblėjos posėdyje Ženevoje ir balsuos dėl šios sutarties bei siūlomų Tarptautinių sveikatos taisyklių (TST) pakeitimų. Jei sutarčiai bus pritarta, TST pakeitimai bus teisiškai privalomi pagal tarptautinę teisę.

Ramūnas Aušrotas yra Nacionalinio susivienijimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas

Sekmadienį Ženevoje prasideda septyniasdešimt penktoji Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) asamblėja. Joje, be kitų dalykų, bus kalbama ir apie tarptautinio lygio ekstremalių situacijų valdymo reformą. Į Asamblėjos darbotvarkę yra įtrauktas ir Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių keitimo klausimas (A75/18). Dėl to 194 PSO šalių narių, įskaitant ir Lietuvos, delegatai, turės apsispęsti balsuodami.

Oficialus sistemos reformos motyvas yra savalaikių ir tinkamų valstybių, visų pirma Kinijos, veiksmų, siekiant užkardyti kvėpavimo takų ligą COVID-19, kurią sukelia virusas SARS-CoV-2 plitimą, stoka.

Reformos kritikai joje įžvelgia norą pasinaudojant nesėkmingu pandemijos valdymu sustiprinti PSO politinę galią šiai organizacijai priklausančių šalių narių suvereniteto, sąskaita, dar labiau apribojant šalių narių savarankiškumą priimant sprendimus visuomenės sveikatos apsaugos srityje.

Nereikia būti žveju, kad žinotum, jog karosus geriausiai sekasi gaudyti drumstame vandenyje. Tačiau kalbėsiu ne apie kūdrą, o apie valstybės valdymą. Čia, kad ir kaip parodoksaliai atrodytų, situacijų kai drumsta terpė labiau pageidautina nei skaidri, taip pat netrūksta.

Tokie įtarimai kyla stebint kai jau keli mėnesiai sveikatos apsaugos ministerija, vis plačiau atskleidžia būsimą sveikatos priežiūros modelį. Vyksta diskusijos. Tačiau tik akylesni šio proceso stebėtojai gal būt pastebi – koks siauras tas diskutantų ratas. Be pacientų atstovo, kaip gi kitaip diskusiją pavadinsi demokratine,  dalyvauja tik sveikatos priežiūros įstaigų vadovai ir mažųjų savivaldybių politikai. Įslaptintas ir reformos metmenų autorių sąrašas. Neskelbiamas ministro 2021-04-28 įsakymas Nr. V-968, kuriuo buvo sudaryta darbo grupė. Tiesa, gali būti, kad to vandens specialiai ministerija ir nedrumsčia. Gal būt tų burbuliukų pakankamai prigamina patys išgąsdinti karosai? Ir ko gi išsigąsta? Visi baisiausiai susirūpino mažųjų ligoninių uždarymu. Ministerija uždarymą neigia. Jos bus tik optimizuojamos. Juk, uždarius reanimacijos ir priėmimo, chirurginius, akušerinius-ginekologinius, vaikų ligų skyrius dar liks terapinis skyrius su siaurais specialistais ir…. pats pastatas. Ligoninės likučiai, tiesa, struktūriškai ar funkciškai sujungus viską kas savivaldybėje užsiima sveikatinimo veikla, bus pervadinti į bendruomenės sveikatos centrą. Ir steigėjas nesikeis. Kaip ir buvo taip liks Savivaldybės taryba. Išliks savivaldybėje ir fizinių asmenų mokesčio mokėtojas. Tai savivaldybių politikus veikia raminančiai. Matyt čia ne paskutinį vaidmenį vaidina nors gana miglotai pažadėta ir daugiamilijoninė ES parama. Vyriausiųjų gydytojų pasipriešinimas irgi panašu, kad slopsta. Juk ir patys puikiai mato kokie neefektyvūs jų įstaigų darbo rezultatai ir kaip uždelsta reforma tempia žemyn visos šalies gyventojų sveikatos rodikius. Lieka dar pacientai, kuriems iki šiol taip karštai advokatauta dėl pablogėsiančio sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo. Tačiau su jais bėdos irgi atrodo nebus. Pažadėta išspręsti pavėžėjimo klausimą, kurie jau seniai ir gana paprastai sprendžiami kitose šalyse. Be to likusi sveikatos priežiūra bus kažkaip stebuklingai sustiprinta, tad ir priežasčių ieškoti tos pagalbos kitur labai sumažės.

Autorius yra buvęs ilgametis Nacionalinės sveikatos tarybos narys ir sekretoriato vadovas

Pastabas pradėjau rašyti pagal įprastą teisinių projektų vertinimo protokolą papunkčiui siūlymams. Tačiau greitai pamačiau tiek daug konceptualių prieštaravimų, nesuderinamų ne tik su Lietuvoje patvirtinta Nacionalinės sveikatos koncepcija, bet ir su akivaizdžiu Sveikatos sistemos ir atskirų grandžių veikimo nesupratimu, kad nutariau parašyti pastabas laisva forma, leidžiančia pareikšti savo nuomonę atsižvelgiant į platesnį kontekstą.

Aiškinamajame rašte išdėstyti keli Lietuvos visuomenės sveikatos rodikliai, paskatinę Ministeriją teikti pasiūlymus dėl galiojančių Sveikatos priežiūros įstaigų ir Sveikatos sistemos įstatymų keitimo. Kalbama apie išvengiamą mirtingumą, sąlygojamą nekokybiškos sveikatos priežiūros, nepakankamą ir netolygų stacionaro lovų panaudojimo efektyvumą ir išvengiamą hospitalizaciją, kuri bene geriausiai charakterizuoja pirminės sveikatos priežiūros kokybę. Rodikliai gėdingi, tačiau iškalbingi ir gerai atspindi sveikatos priežiūros lygį šalyje.

Toliau, pagal gydytojų apklausos duomenis, pateikiamos prastų rodiklių priežastys. Deja, jos nėra pačios svarbiausios. Tai tik dar kartą patvirtina taisyklę, kad patys sistemos dalyviai net nesugeba pamatyti sistemos blogo veikimo priežasčių. Nei žodžiu neužsimenama apie blogą profilaktinį darbą, ir apie taip iki šiol ir nepasiekusį reikiamos darbo apimties plėtros ir kokybės šeimos gydytojo institutą. Holizmo nėra net užuomazgų, gal todėl ir nepasigendama.

Patvirtinta, kad beždžionių raupais sergama Stokholmo regione. Šį pavasarį Europoje užregistruota apie dešimt paprastai labai retos ligos atvejų. Atrodo, kad infekcija pradėjo plisti per lytinius santykius tarp homoseksualių vyrų.

„Asmuo, kuriam Švedijoje patvirtintas užsikrėtimas, šiuo virusu neserga labai sunkiai, bet pagalbą jis gavo. Mes dar nežinome, kur tas žmogus užsikrėtė. Kaip tik šiuo metu vyksta tyrimas“,- sakė tyrėja ir infekcinių ligų gydytoja Klara Sondén Visuomenės sveikatos tarnyboje apie naujai aptiktą ir patvirtintą atvejį Švedijoje.

Beždžionių raupai apibūdinami kaip labai nedažna liga, sukeliama beždžionių raupų viruso. Dažniausias užsikrėtimo kelias yra nuo gyvūno žmogui, bet retais atvejais beždžionių raupai gali būti perduodami esant glaudžiam kontaktui tarp žmonių.

Ligos atvejų pasitaiko vakarinėje ir centrinėje Afrikoje. Kitose pasaulio šalyse anksčiau buvo nedaug pranešimų apie susirgimus šia liga, dažniausiai po kelionių į tuos kraštus.

Politikai kelia privalomo sveikatos tikrinimo idėją, kad asmenys, nepasinaudoję prevencinėmis sveikatos patikrinimų programomis, galėtų mokėti didesnius mokesčius ar sulaukti kitokių baudų. „Reikia ieškoti galimybių, pasakyti, kad jei tu, žmogau, nesitikrinsi nemokamai, nesinaudosi tomis galimybėmis, tau visa kita kainuos daugiau.“ – sako Seimo narys Antanas Matulas.

Nėra abejonių dėl prevencinių sveikatos patikrinimų programų svarbos. Jos leidžia aptikti klastingas ligas ir prailginti žmonių gyvenimą. Problema, kad siekiant gero tikslo (pvz., ilgesnio gyvenimo), linkstama apriboti asmenų laisvą valią ten, kur ji fundamentaliai svarbi.

Kanapių vartojimas yra susijęs su padidėjusia kitų narkotikų vartojimo rizika, taip pat su padidėjusia nerimo ir depresijos rizika-bent jau tiems, kurie po šiame šimtmetyje vartojo kanapes. Tai rodo nauja Karolinska instituto (KI) disertacija.

Daugiau nei 200 milijonų žmonių visame pasaulyje vartoja kanapes - psichoaktyvią medžiagą, turinčią įtakos smegenų funkcijai, žmogaus elgesiui ir sąmonei.

Diskutuojama apie kanapių gydantį poveikį ir žalingą poveikį. Ypatingą susidomėjimą kelia kanapių vartojimo pasekmės psichinei sveikatai, kur kai kurie ryšiai yra gerai nustatyti, pavyzdžiui tarp kanapių vartojimo ir psichoze pasireiškiančių ligų , o kitus reikėtų ištirti geriau.

Įstatymo reikalavimas dėvėti kaukes turėjo atvirkščią efektą Covid-19 plitimui, rodo didelio tyrimo duomenys. Juo daugiau dėvinčių kaukes, tuo didesnė mirusių dalis.

Užuot sumažinusios plitimą, kaukės sudaro sąlygas žmonėms likti ten, kur jie kitu atveju neliktų, todėl COVID-19 plitimas didėja, nepaisant to, kad kaukės turi šiokį tokį, tačiau silpną slopinantį efektą COVID-19 galimybei plisti per iškvėptą orą.

Gegužės 5 d. Europos Parlamentas nubalsavo už Europos Tarybos ir Europos Parlamento reglamento 2021/953, kuriuo buvo sukurtas ES skaitmeninis COVID sertifikatas, galiojimo pratęsimą iki 2023 m. birželio pabaigos, nors tam nėra nei praktinio poreikio,  nei epidemiologinio pagrindimo.  432 parlamentarai balsavo už, 130 prieš ir 23 susilaikė.

Kai 2021 m. birželio 14 d. buvp priimtas reglamentas, buvo manoma, jog “atsižvelgiant į esamas, vis dar kintančias mokslo žinias, esama mažesnės rizikos, kad asmenys, kurie yra paskiepyti ar kurių neseniai atlikto COVID-19 tyrimo rezultatas buvo neigiamas, ir per pastaruosius šešis mėnesius COVID-19 persirgę asmenys kitus asmenis užkrės SARS-CoV-2.”**

Dabar puikiai žinoma, jog to nėra. Užkrečia tiek skiepyti, tiek neskiepyti asmenys. Dar daugiau, buvimas skiepytu sukuria nepagrįsta saugumo jausmą, kuris kaip tik didina kitų asmenų užkrėtimo tikimybę.

Naujas tyrimas rodo, kad sunkių komplikacijų po Covid-19 vakcinavimo atvejų skaičius 40 kartų didesnis nei tas, kurį pranešė vokiečių institucijos. Tuo pat metu skamba pavojaus signalai, kad aukas ignoravo gydytojai, nenorėję „užimti pozicijos“ infekuotu politiniu klausimu.

Stulbinantis rezultatas gautas atlikus išsamų ilgalaikį tyrimą, kurį vykdė Berlyno universiteto ligoninė Charité, praneša Mitteldeutscher Rundfunk (toliau MDR).

Tyrimo metu vienerius metus buvo stebima 40 000 paskiepytų vokiečių, ir paaiškėjo, kad beveik kas šimtasis, 8 iš 1 000, patyrė sunkų šalutinį poveikį.

Rimtais šalutiniais poveikiais laikomi simptomai, kurie trunka savaites ar mėnesius ir reikalauja medicininės pagalbos. Tai apima raumenų ir sąnarių skausmus, miokarditą, pernelyg stiprias imuninės sistemos reakcijas ir neurologinius sutrikimus.

„Dauguma šalutinių poveikių, net ir sunkūs, praeina po trijų šešių mėnesių, pagyja 80 proc. Deja, yra ir tokių, kurie trunka daug ilgiau“, – sakė MDR tyrimui vadovaujantis profesorius Harald‘as Matthes‘as.