Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Prancūzijos energetikos ekspertas tvirtina: „Pramonės atsigavimas po kovido vyko tuo metu, kai Vokietijos vėjo turbinų gamyba mažėjo (2021 metais -14 %). Ši situacija vertė Vokietiją smarkiai padidinti savo elektros energijos gamybą dujomis ir anglimi kūrenamose jėgainėse, dėl ko staiga išaugo šio iškastinio kuro poreikis.

Liepos 22 d. dienraščio Le Figaro svetainėje paskelbtame interviu Prancūzijos energetikos politikos ekspertas Fabjenas Buglė (Fabien Bouglé), knygų „Vėjo turbinos, tamsioji ekologinio tranzito pusė“ (Éoliennes, la face noire de la transition écologique) ir „Atominė energija, nuslėptos tiesos“ (Nucléaire, les vérités cachées) autorius, aiškina tikrąsias šiuo metu Prancūzijoje ir Europoje patiriamos energetinės krizės priežastis.

uglė 2019 metais buvo išklausytas Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos atsinaujinančios energijos tyrimo komitete, o jo knygos buvo plačiai komentuojamos jo gimtojoje šalyje. Jam aišku, kad „dujų ir elektros šokas, kurį dabar patiriame, yra ne dėl karo Ukrainoje, jo šaknys yra Europoje augančiame nutrūkstančios atsinaujinančios energijos diegime.“

„Elektros srovės pertrūkių rizikos problema Prancūzijoje neprasidėjo nuo karo Ukrainoje. Keletą kartų pastaraisiais metais RTE, EDF (Électricité de France, Prancūzijos elektros energija) dukterinė įmonė, atsakinga už elektros energijos perdavimą, perspėjo apie galimą elektros energijos tiekimo nutrūkimų riziką “, - sakė Buglė šiame interviu.

Aidanas Praleika | alfa.lt

Tarpjūrio aljanso, pasaulyje žinomo kaip Intermarium, idėja sena. Pirmą kartą ją pasiūlė Lenkijos vadovas Jozefas Pilsudskis, siekęs sukurti galingą atsvarą bolševikinei Rusijai ir Vokietijai.

Sumanymas nesulaukė kitų valstybių ir net daugelio lenkų pritarimo ir nebuvo įgyvendintas. Gana netikėtai Tarpjūrio idėją šiais metais iš užmaršties iškėlė Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas. Jo nuomone, Rusijos agresijos akivaizdoje būtų prasminga Vidurio ir Rytų Europoje sukurti naują aljansą, kurį sudarytų Baltijos šalys, Lenkija ir Ukraina.

B. Johnsono pasiūlymas gana populiarus Ukrainoje, tačiau likusioje Europoje nevertinamas rimtai. Filosofo, partijos „Nacionalinis susivienijimas“ pirmininko Vytauto Radžvilo nuomone, Tarpjūrio projektas nuvertinamas visiškai be reikalo, nes jis tikrai bus įgyvendintas. Tai – išlikimo klausimas mūsų regiono valstybėms.

tv3.lt

Simono Wiesenthalio centro atstovas ir nacių medžiotojas Efraimas Zuroffas yra ne kartą piktai kalbėjęs apie Lietuvą ir kitas Rytų Europos šalis. Pasak jo, šios šalys nederamai atsimena Holokaustą, nebaudžia jo vykdytojų ir galimai klastoja istoriją. To jis nepamiršo paminėti ir šiomis dienomis, kai penkios ES šalys kreipėsi į Europos Sąjungą dėl Rusijos bandymo klastoti istoriją ir pasinaudoti netikrais faktais mėginant pateisinti karą Ukrainoje.

Pasak E. Zuroffo, „šių valstybių vadovai žino, kaip spręsti istorijos perrašymo problemą“, taip kaltindamas rytų europiečius „išbalinant“ savo istoriją. Tai, beje, yra dažnas Rusijos propagandos naratyvas, siekiant nukreipti dėmesį nuo savęs, o E. Zuroffas patogiai tai pakartoja.

Šio nacių medžiotojo galimi ryšiai su Kremliumi kelia nemažai klausimų. Štai Izraelio ekspertas Vadimas Zaidmanas ir Vokietijoje gyvenantis blogeris Davidas Eidelmanas prieš keletą metų nemažai rašė apie E. Zuroffo dalyvavimą Kremliaus projektuose (Rusijos senatoriaus ir verslininko Boriso Špigelio vadovaujamoje organizacijoje „Pasaulis be nacizmo“), jis buvo nominuotas ir į šios organizacijos tarybą (kartu su Algirdu Paleckiu). Tai organizacija, kuri, ekspertų manymu, buvo sukurta siekiant didinti Rusijos įtaką ir kelti istorinę painiavą dėl Rytų Europos Holokausto istorijos.

E. Zuroffas taip pat pagarsėjo Lietuvoje, kai padėjo tuometei savo draugei Rūtai Vanagaitei rinkti istorinę medžiagą apie partizaną Adolfą Ramanauską-Vanagą. Apie partizaną išėjusi knygą sulaukė labai neigiamo visuomenės vertinimo, rašytoja kaltinta šmeižtu ir istorinių faktų iškraipymu.

NeRedaguota

Rusijos užsienio politika.

laikmetis.lt

Gynybos ministras Mariuszas Błaszczakas pareiškė, kad Lenkija turės „galingiausias sausumos pajėgas Europoje“, vyriausybė nuolat investuoja, neseniai padidinusi gynybos biudžetą iki 3 % nuo BVP – vieno didžiausių NATO – ir siekia jį padidinti net iki 5 %.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą Varšuva pradėjo karinių išlaidų didinimą. Šią savaitę ji patvirtino susitarimą su Pietų Korėja, pagal kurį Lenkija įsigis beveik 1 000 naujų tankų ir daugiau kaip 600 haubicų. Ji taip pat neseniai susitarė dėl 250 naujų ir 116 naudotų tankų „Abrams“ pirkimo iš JAV.

Palyginimui, pagal „Global Firepower“, kurioje kaupiami duomenys apie karinių pajėgų stiprumą, Vokietija turi 266, o Prancūzija – 406 kovinius tankus.

Pagal kovo mėn. priimtą naująjį Krašto apsaugos įstatymą, kuriam pritarė visos partijos, Lenkija taip pat įsipareigojo daugiau nei dvigubai padidinti savo ginkluotąsias pajėgas – iki 300 000 karių. Gegužės mėn. ji pradėjo naują mokamą savanorišką karinę tarnybą, siekdama pritraukti naujokų.

Aurimas Navys ir Mindaugas Sejūnas | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Putinas rėžė kalbą Leningrade, oj, Sankt Peterburge, minint Rusijos karinio jūrų laivyno dieną ir pareiškė, kad “dabartinė padėtis reikalauja labai ryžtingų veiksmų”, o laivynas užtikrins Rusijos suverenitetą prieš NATO ir kitas priešiškas jėgas. Putleris pasidžiaugė, kad artimiausiais mėnesiais bus pradėtos tiekti hipergarsinės sparnuotosios raketų sistemos “Cirkon”, galinčios skrieti 1000 kilometrų. Šios raketos skirtos kovai tiek su taikiniais jūroje, tiek ir sausumoje, tačiau iš esmės jos gaminamos skandinti lėktuvnešius, povandeninius ir visų kitų tipų laivus. Beje, ši raketa yra kiek patobulintas bendras Indijos - Rusijos produktas BrahMos, ta pati Oniks, tik, teigiama, galinti išvystyti 5 ar 6 garso greičius.

Nieko nauja. Vos Putinas išsižioja - iš burnos krenta raketos, tegu ir indiškos. Pastarasis, itin intensyvus, Mykolajivo apšaudymas, kurio metu nužudytas grūdų eksportu užsiimantis 74 metų verslininkas Oleksijus Vadaturskis ir jo žmona Raisa – taip pat Putino kalba. Greičiausiai tai atsakas į Sevastopolio apšaudymą ir kerštas už Kryme sužlugdytą karinio laivyno šventę.

„Ar mes save valdome remdamiesi Konstitucija ir rinkimais, ar turime šiuos visatos valdovus, bandančius užimti visuomenės valdymo aukštumas.“ – klausė DeSantis.

Floridos gubernatorius respublikonas Ronas DeSantis (Ron DeSantis) susitelkė į dar vieną kairiojo sparno aktyvistų užgrobiamą Amerikos kultūros komponentą, paskelbdamas teisinius dokumentus, kuriais siekiama apriboti aplinkos, socialinių ir valdymo (ASV) standartų įtaką verslo pasauliui bei kviesdamas ir kitas valstijas daryti tą patį.

ASV yra taškų sistema, kuri skatina investuoti į įmones ne remiantis jų efektyvumu vartotojams ir akcininkams, bet jų lojalumu taip vadinamiems „socialinio teisingumo“ principams, tokiems kaip įvairovė ir enivironmentalizmas, dėl kurios tiek daug kadaise apolitiškų verslų pastaraisiais metais užėmė pozicijas klausimais, kurių spektras yra nuo homoseksualumo ir translytiškumo iki santykių tarp rasių ir net abortų.

Trečiadienio spaudos konferencijoje DeSantis paskelbė, kad bendradarbiaus su Floridos įstatymų leidėjais, kad būtų priimti nauji įstatymai, pažabojantys ASV, pradedant nuo draudimo didelių bankų kredito kortelių įmonėms ir kitiems mokėjimų vykdytojams diskriminuoti klientus remiantis jų politiniais, religiniais ar socialiniais požiūriais; draudžiantys Floridos Miesto tarybos administracijai (MTA) svarstyti ASV veiksnius priimant sprendimus apie mokesčių mokėtojų dolerių investavimą ir reikalaujantys, kad MTA fondų valdytojai darytų investavimo sprendimus remdamiesi tik maksimalia investicine grąža Floridos pensininkams.

Nepriklausomybės sąsiuviniai

Interviu parengtas pagal prof. V. Radžvilo ir E. Jusio pokalbį tinklalaidėje „Neredaguota“ 2022 m. gegužės 12 d. Prieiga internete. Tekstą spaudai parengė Andrius Balsevičius ir Donatas Buta, publikuotas žurnale „Nepriklausomybės sąsiuviniai“. Pirmoji pokalbio dalis prieinama ČIA.

Pakalbėkime šiek tiek apie tai, kodėl, pavyzdžiui, europiečiai Putiną vadina naujuoju naciu, bet nevadina naujuoju Stalinu? Kur tas geras sąveikavimo mechanizmas buvo, tarkim, tarp šių dienų Vokietijos ir Rusijos? Kur tas „švelnusis denacifikavimas“, apie kurį kalbėjote?

Daugybę metų buvo kalbama apie vakarietiškas ir europines vertybes. Maža to, buvo laikoma aksioma, kad jos turi būti skleidžiamos Europos rytuose – Baltarusijoje, Ukrainoje ir t. t. Ir Lietuvoje buvo įgyvendinami projektai. Įvyko neįtikėtinas dalykas. Visa šita sklaida buvo interpretuojama taip: jos tikslas ir prasmė – padėti toms tautoms tapti laisvesnėms arba išsilaisvinti. Tarkime – iš Lukašenkos diktatūros. Buvo šventai tikima, kad tas vertybes reikia skleisti ir Ukrainoje. Ir kas dabar paaiškėjo? Paaiškėjo, jog pagrindinis kovos už laisvę bastionas yra Ukraina. Ir kaip, retrospektyviai žvelgiant, atrodo pastangos ukrainiečius europeizuoti ir vesternizuoti?

Autorius yra advokatas, mokslų daktaras, Kovo 11-osios akto signataras. Tai trečioji Konstitucijos kūrėjos Zitos Šličytės puolimo refleksijos įkvėpto teksto dalis. Ankstesnes teksto dalis galite skaityti čia ir čia.

V. Valstybės atkūrėjų statusas, politinė padėtis ir problemos

1. 1990-03-11 Lietuvos Nepriklausomybę įteisino ir nepriklausomą Lietuvos valstybę atkūrė į paskutinę LTSR AT išrinkta deputatų Lietuvos Sąjūdžio (LPS) narių dauguma. Kartu vieningai dalyvavo ir LKP išrinkti deputatai, balsavime susilaikė tik dalis (šeši) lenkakalbių lietuvių [28]. Ši sovietinio okupacinio rėžimo institucija 1990-03-11 Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo akte jau įvardijama kaip LR Aukščiausioji Taryba.  Praėjus 13 metų, prieš įstojant į  ES, 2003-10-16 priimtas Lietuvos Nepriklausomybės akto Signatarų statuso Įstatymas [29]. Deputatų, kuriems suteiktas signatarų statusas, sąrašas (124 asmenys) yra įstatymo priedėlyje. Sąrašo II dalyje yra trys LR AT deputatai, kurie 1990-03-11/14 dienomis vykdė svarbią valstybinę užduotį Maskvoje (Stasys Kašauskas, Nikolajus Medvedevas, Mindaugas Stakvilevičius). Jie taip pat yra Signataro statuso deputatai (2 str. 1d.). Signatarams išduotas pažymėjimas ir ženklas (3str.). Esminės teisės normos įstatyme yra signatarų teisės ir pareigos, reglamentuotos 4str. Dar vienas svarbus yra įstatymo 5str. reglamentuojantis Nepriklausomybės akto Signatarų klubo teisinę padėtį. Klubas yra įstatymų nustatyta tvarka įsteigta visuomeninė signatarus vienijanti organizacija ( 5str.1d.). Klubo buveinė yra Seimo rūmuose. Klubas išlaikomas ir techniškai aprūpinamas Seimo kanceliarijos lėšomis (5 str.1d.). Visi LR AT deputatai (ne signatarai), aktyviai dalyvavo valstybės atstatymo darbuose ir yra Signatarų klubo (SK) nariai.

2021-ųjų rudenį aptarėme pačios Vilniaus savivaldybės lygioje vietoje kuriamas naujas problemas, apžvalgoje „Šimašiaus karas prieš Vilnių“. Praėjus nepilniems metams galime vėl pažvelgti į miesto valdžios sprendimus ir įvertinti, kuri pernykštė kritika pasitvirtino, o prognozės išsipildė. Nuo gatvių iki stiklainių, nuo vairuotojų iki žolės – Vilniuje problemas kuria pati savivaldybė. Sostinė turi pinigų, bet neturi šeimininko. Vietoje to, atrodo, kad miestas paverstas žaidimų aikštele, kur galią turintys asmenys gali laisvai eksperimentuoti, taikydami bet kokias jiems patikusias užsienio praktikas. Kokios prognozės išsipildė, kas daroma ne taip ir kokie turėtų būti tikrieji Vilniaus ūkiniai prioritetai aptariame papunkčiui su Vytautu Sinica.