Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Kuri dauguma – tikroji?

Šiaulių savivaldybės Tarybos narių nesusikalbėjimas – antrasis, kurį stebiu po to, kai buvo pataisytas Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymas ir rinkėjams leista patiems rinkti merus.

Pirmasis buvo vadinamas Raseinių precedentu. Ten susiformavusi ženkliai didesnė valdančioji koalicija (15 iš 25 Tarybos narių) bandė „nuversti“ mažumoje likusį partinį merą, atleido vicemerę ir administracijos direktorių. Kuo viskas baigėsi? Tąsymaisi Raseiniuose tęsėsi 11 mėnesių, teismai merą išteisino, vicemerę ir administracijos direktorių grąžino į darbą, o bylos savivaldybės biudžetui bei kompensacijos laimėjusiems nuskurdino savivaldybės biudžetą beveik 70 tūkst. eurų.

„

P.URBŠYS: Vis garsiau įvardijame išryškėjusias problemas – emigraciją, demografiją ir socialinę sritį. Mano įsitikinimu, būtent „Eurobarometro“ duomenys rodo, kokia yra šitų problemų esmė. Paklausti, ar mano, kad jų balsas šalyje yra svarbus, teigiamai atsakė mažiau nei ketvirtadalis, t.y. 23 proc., Lietuvos respondentų. Tai vienas iš prasčiausių rodiklių Europoje. Žemiau mūsų yra tik Graikija – 17 proc. Todėl nemanau, kad valstybė, kurioje žmogus netiki savo asmeninėmis galiomis, yra jo valstybė. Kad šita valstybė tarnauja būtent jam ir kad šita valstybė sukuria socialinį teisingumą. Todėl iš tokios valstybės žmogus, jei netiki savo galiomis, ir bėga. Tai – emigracijos problema. Tokioje valstybėje šeimos nenori gimdyti vaikų. Tai – demografijos problema. O tai, kad valdžia piktnaudžiauja ir nesukuria socialinio teisingumo santykiuose tarp valdžios ir žmonių, akivaizdžiai nuskurdino žmogų ir jis nenori tapatinti savęs su tokia valstybe.

“

Siūlome prisiminti Aikštės TV interviu su filosofu, Vilniaus universiteto prof. Vytautu Radžvilu ištrauką. Aptardamas sąmokslo teorijos „argumentą“, paprastai taikomą norint diskredituoti idėjinio „priešininko“ poziciją, V. Radžvilas pateikė ir pavyzdį, kaip jo naujai apibrėžta „sąmokslo teorijos“ sąvoka padėtų paaiškinti, pavyzdžiui, kodėl politiniai veikėjai, neva kovojantys su smurtu prieš moteris ir vaikus, visų pirma, stengiasi įteisinti kuo paprastesnę vaiko atėmimo iš tėvų procedūrą.

Tęsiame publikacija „Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas: Kristina Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis“ (žr. ČIA ir ČIA) pradėtą lietuviškiesiems viešiesiems intelektualams būdingų totalitarinių, antivalstybinių ir antitautinių pažiūrų nagrinėjimą. Šįkart skaitytojų dėmesiui siūlome straipsnį, išsamiai analizuojantį įtakingo viešojo intelektualo Vytauto Ališausko pasaulėžiūrą.

Veidaknygė

Martynas Baldauskas parašė keletą žodžių apie Tapino sindromą*, kur pats minimas asmuo net nėra esmė – tiesiog imamas kaip pavyzdys tos kultūros, kurioje vadinamieji nuomonės lyderiai – dažnai be menkiausio krislo atsakomybės – daro viską, kad norimą primesti nuomonę būtinai nurytų ir suvirškintų manipuliacijoms neatsparūs piliečiai (dažnai tas pats pažangusis jaunimėlis – modernieji sielos kastratai).

Dalijamės Liudviko Jakimavičiaus veidaknygės įrašu.

FB – puiki kūrybos artelė. Per gerą pusvalandį bendromis FB draugų pastangomis pavyko sukurti visai tinkamą užrašą ant vainiko juostos:

„Amžiną atilsį duok konservatoriams, Viešpatie, ir neužmirštuolių šviesa jiems tešviečia.“

2017 m. vasario 11 d. rinkomės Kauno apygardos teisme, kuriame buvo nagrinėjama Garliavos šturmo liudytojų byla. Pirmosios instancijos Kaišiadorių teismo teisėjas Gintautas Kaulakis teisiamuosius visiškai išteisino pagrįstai, logiškai, išsamiai išdėstęs neginčijamus argumentus. Deja, prokurorui Ričardui Gailevičiui taip neatrodė – jis Kaišiadorių teismo nutartį apskundė. Tad ketverius su puse metų trunkanti byla nagrinėjama ir toliau.

Kauno apygardos teisme, beje, Neringos Venckienės salėje (kaip miela), teisėjų kolegija – pirmininkas Rimas Švirinas, nariai Viktoras Preikšas, Algirdas Jaliniauskas – tęsė bylą nagrinėti toliau.

Dalijamės sociologo dr. Andriaus Švarplio veidaknygėje paskelbtais pastebėjimais apie Prancūzijos Prezidento rinkimus ir jų aptarimą Lietuvos žiniasklaidoje.

Įdomus LRT reportažėlis (Karolis Kaupinis, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt: „Rinkimai Prancūzijoje: ar E. Macronas atlaikys?“ – skaityti ČIA). Medžiagos prisirankiota užsienio spaudoje, bet subalansuota Lietuvos auditorijai.

Vasario 11–12 d. vyko Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimų pirmasis turas. Balsavimas vyko 79 skyriuose Lietuvoje ir 2 skyriuose užsienyje. Partijos pirmininku buvo perrinktas Gabrielius Landsbergis, pranešama tsajungos.lt puslapyje.

Supažindiname su publicisto ir žurnalisto Vidmanto Valiušaičio veidaknygės įrašu, kuriuo jis palydi „Kauno dienos“ rašinį „Kur NKVD sušaudė ir užkasė mūsų ministrus?“. Žurnalistės Virginija Skučaitė ir Violeta Juodelienė savo publikacijoje ne tik pristato trijų istorikų Mindaugo Tamošaičio, Algio Bitauto ir Artūro Svarausko parengtą ir šiomis dienomis Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro išleistą solidžios apimties „Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografinį žodyną“, bet ir apžvelgia, ką pavyko sužinoti apie Raudonojo teroro aukų egzekucijas: nuosprendžio priėmimo ir jo įvykdymo datas, kūnų užkasimo vietas ir pan.