Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Galimas daiktas, tai – tik dar viena sąmokslo teorija apie Lenkijos-Lietuvos santykius. Galima piktintis ir netikėti niekuo, kas toliau bus rašoma, deja, sutapimų pernelyg daug.

Iš pradžių keletas faktų apie subruzdimą tomaševskininkų stovykloje. Tai nėra chaotiškas Brauno dalelių judėjimas. Žvelgiant akyliau, Lenkų Lietuvoje rinkimų akcijos (toks yra tikslus šios partijos pavadinimas lietuviškai, toliau – akcininkų) ultimatyvių reikalavimų, šantažo ir antivalstybinės veiklos atsitiktinumai tampa modeliuojami.

Balandžio 4 dieną, pirmadienį, 10 val. Šiaulių Apygardos teisme turėtų būti pratęstas Garliavos mergaitės gynėjų teismas, nes, ko gero, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės šeštojo skyriaus prokurorė Rita Poškienė jau bus tiek „patobulinusi“ kaltinimus Audronei Skučienei, Ramintai Baltuškienei, Tatjanai Borovec, Gediminui Aidukui, Dariui Kaminickui, Vitalijui Keršiui, Rimantui Stanislovui Rinkevičiui, Gintarui Banaičiui, Violetai Banaitienei, Andrejui Lobovui ir Renaldui Ščiglinskui, kad ir jiems, ir jų gynėjams taps aiškiau, į kokius darinius juos ketina įrašyti kaltintojai. Vasario 26 dienos posėdyje dėl to kilo tiek neaiškumų, kad advokatai nebesuprato, kokios gynybos strategijos imtis, o A.Skučienė retoriškai paklausė: „Tai nebesuprantu – čia aš ar Keršis gaują įkūrė?“

Kai iš švietimo atstovų girdi tokius teiginius kaip „Suaugusiųjų draudimai, svaigalų prekybos bei reklamos apribojimai jaunuolių dažnai nesustabdo nuo svaigalų vartojimo – draudžiami dalykai juos traukia dar labiau“, tai nejučiom pagalvoji – kokia čia pedagogikos rūšis? Gal čia kokia „patogioji šiuolaikinė“ pedagogika, kuri suaugusiems leidžia vienu metu pateisinti savo netinkamą elgesį ir tuo pat metu suteikia teisę vaikams kalbėti apie jį kaip apie netinkamą.

Alkas.lt

Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaita mažai, ką nustebino. Liūdina, jog Rusijos ruporais – greta seniai veikiančios Penktosios kolonos – tampa vis daugiau naujų žmonių, tarp jų – buvę bendražygiai, buvę Nepriklausomybės šaukliai ir kovotojai.

Kas skatina žmones, dar vakar abejingus politikai, juo labiau – ilgamečius patriotus gręžtis link istorinio, egzistencinio Lietuvos priešo? Atsakymų gali būti daug, bet iš jų dažniausios priežastys – trys. Pirma – vis griežtėjantis Europos Sąjungos ir jos didžiųjų valstybių diktatas, tirpdantis Lietuvos valstybingumą. Antra – laukinio liberalizmo siautėjimas, išplaunantis moralinius ir kultūrinius žmogiškosios būties pagrindus. Trečia – skurdas ir socialinio teisingumo stoka.

Mano irštvą Alksnynuose balandžio 2-ąją dieną (ne balandžio 1-ąją) pasiekė pakvietimas į renginį-susitikimą su rašytoja, kelių bestselerių autore Rūta Vanagaite. Skaitau pakvietimą ir svarstau – važiuot į Šiaulius ar ne? Jei kviestų koks eilinis dar gyvas klasikas į savo knygos pristatymą, greičiausiai nevažiuočiau, nes tie renginėliai būna už dyką, tai tiek ir džiaugsmo bei laimės už dyką patiri. Nebent po renginio prisiplaki vienai kitai vyno taurei su kuklia čipsų ir sūrio užkandėle. Tai negali žmogus ir piktintis, kad taip jau visai jokio peno per renginį negavai.

Pagerbdamas šviesų Bičiulio atminimą kalbininkas ir religijų tyrinėtojas Letas Palmaitis tęsia svarstyti Algirdui Patackui itin rūpėjusį klausimą dėl Lietuvos kelio, kur, jo įsitikinimu, yra įmanoma suderinti krikščionybę ir pagonybę. Pirmąją dalį skaitykite ČIA, antrąją – ČIA.

Justina Kabakaitė | „Vakaro žinios“

60 pozicija. Tokioje vietoje iš 157 šalių pagal Jungtinių Tautų laimės skaičiavimo indeksą yra Lietuva. Kaip ir daugelyje tokių tyrimų, čia svarbiausias vaidmuo tenka įvairiems ekonomikos ir socialinės aplinkos rodikliams, kuriais mūsų šalis itin smarkiai pasigirti negali. Ir nors aplenkėme kaimynus estus, esančius 72 vietoje, ir broliukus latvius, likusius 68 vietoje, iki laimingiausių pasaulyje šalių – Danijos, Šveicarijos ir Airijos, kur, beje, nemažai mūsų tautiečių, – vietiniams lietuviams dar toli. Gal todėl, kad vis dar pirmaujame uždirbdami mažiausiai arba gyvendami iš mažiausių pensijų, o gal todėl, kad laimingi tiesiog nesijaučiame.

„Miškai“

Lietuvos televizijos žiūrovai beveik kasdieną mato Vijūnėlės dvaro vaizdą Druskininkuose. Šis reginys įsitvirtina visuomenės sąmonėje kaip pavyzdys, pagal kurį bus tvarkomos vandenų pakrantės Lietuvos kurortuose. Kurorto pastatai priartėja prie vandens, užtveria pakrantę, o krantai išgrindžiami akmenimis. Vyriausybės nutarimas panaikinti kurortų apsaugos zonas padės šiam pavyzdžiui visuotinai paplisti. Pasirodo, kaip skelbiama spaudoje, minėtas nutarimas buvo skirtas daugelio Lietuvos kurortų užstatytoms vietovėms. Kitu atveju kurortinėse zonose atsidūrę dalis Palangos ar Birštono statinių, gyvenamųjų namų būtų neteisėti, o tolesnės to pasekmės sukeltų daug rūpesčių pastatų savininkams.

propatria.lt

Grupė Didžiosios Britanijos mokytojų reikalauja, jog mokyklose būtų nustota skatinti „fundamentalias britiškas vertybes“, antraip mokiniai gali manyti, jog kitos kultūros yra menkesnės nei jų. Nacionalinė mokytojų sąjunga (The National Union of Teachers) teigė, jog mokymas apie šalies demokratiją, teisę ir tradicijas gali paskatinti „kultūrinę viršenybę“, todėl vietoje to dėmesį paragino sutelkti į „tarptautines žmogaus teises“.

Bernardinai.lt

Sirijos alavitų sektos, kuriai priklauso Sirijos prezidentas Bašaras al-Asadas, lyderiai išleido netikėtą dokumentą, kuriuo atsiriboja nuo režimo ir išdėsto, kokios ateities linki šaliai po jau penkerius metus trunkančio pilietinio karo.