Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Vatikano radijas

„Krikščioniškajame kelyje nėra vietos karjeristams – tiems, kuriems rūpi tik puikuotis, rodytis kitiems, o ne sekti Jėzų. Jėzaus sekimas tai ėjimas tarnavimo, liudijimo, nusižeminimo keliu. Kas eina šiuo keliu, yra ramus ir laimingas“, – taip popiežius Pranciškus kalbėjo penktadienio vakarą Vatikano Apaštališkųjų Rūmų Redemptoris Mater koplyčioje aukodamas šv. Mišias, kuriose dalyvavo savo dvidešimt penktąsias metines mininčio „Aletti“ centro nariai. Organizaciją šiuo pavadinimu 1991 m. įkūrė popiežius Jonas Paulius II. Jos tikslas remti Rytų Europos krikščionis – intelektualus ir menininkus.

Vatikano radijas

Balandžio 11–13 dienomis Romoje vyksta konferencija apie „Prievartos nenaudojimą ir teisingą taiką“ katalikiškoje perspektyvoje. Ją organizuoja Popiežiškoji taikos ir teisingumo taryba bei tarptautinis katalikų judėjimas už taiką „Pax Christi“.

Konferenciją atidarė kardinolas Peter Turkson, Taikos ir teisingumo tarybos pirmininkas. Galima prisiminti, kad į šias pareigas jis buvo paskirtas popiežiaus Benedikto XVI, kuris norėjo suteikti balsą žmogui iš juodojo kontinento, gerai žinančio, ką reiškia taikos ir teisingumo trūkumas, ką reiškia tai, ką popiežius Pranciškus yra pavadinęs „trečiuoju pasauliniu karu dalimis“: su daugelyje vietų nuolatos smilkstančiais, dešimtimis metų trunkančiais kruvinais konfliktais, kurių bendra daroma žala ir paliekamas blogis yra didžiulės apimties. Dažnai juose atsiduria ir krikščionių bendruomenės, kurioms tada kyla klausimas – ne teorinis, o labai konkretus – apie tai, kaip elgtis.

„Voruta“

Pastaruoju metu įvairiuose lygmenyse vyksta intensyvi diskusija dėl žydų genocide tikrai (nustatyti teisinių institucijų), galimai (įtariami pagal fragmentinius archyvinius duomenis ar įrašus) ar tariamai (teisinių institucijų reabilituoti) dalyvavusių asmenų. Kalbama apie sąrašo sudarymą, jo paskelbimą.

faktai.lt

2015 m. pabaigoje KTU rektorius P. Baršauskas sudrebino viešąją erdvę sensacingu pranešimu: KTU – valstybinis universitetas – perka privataus ISM universiteto akcijas, perima jo kontrolę.

Sandorio esmė ta, kad stambios viešos lėšos perėjo į privačias koncerno „ARVI“ rankas. Žurnalistams paklausus, kiek konkrečiai kainuoja sandoris, rektorius prisidengė „komercine paslaptimi“.

Paskelbta: gautas Konkurencijos tarybos sutikimas sandoriui sudaryti. Suprask, jei solidi valstybės institucija davė sutikimą, tai sandoris skaidrus.

Vidaus reikalų ministru premjeras Algirdas Butkevičiaus siūlo skirti tos pačios ministerijos tarnautoją Tomą Žilinską – šią kandidatūrą jis pateikė ir prezidentei Daliai Grybauskaitei.

Viešpaties J-šūa klausimas „Ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?“ (Lk 18, 9) priverčia susigūžti matant, kaip „laisvajame“ dabarties pasaulyje krikščioniškas tikėjimas visur, išskyrus Vatikaną, yra išstumtas į privačią sferą, o buvusiose krikščioniškose valstybėse jau atsinaujina pagonių romėnų laikų represijos tiems, kurie atsisako vykdyti šiam tikėjimui prieštaraujančius įstatymus – vadinamuosius demokratinius, t.y. priimtus tam kartui rinkimus laimėjusios partijos balsų daugumos (plg. hebr. ‘acat rešā‘īm apie „nedorųjų sueigas“, Ps 1:1 ne pagal A. Rubšį).

Veidaknygė

Paskelbus, jog Saulius Skvernelis rinkimuose dalyvauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąraše, kaip iš gausybės rago pasipylė informacija apie „blogąjį“ R. Karbauskį.

Dėkoju Jums, pone R. Valatka, už progą išsakyti savo argumentus.

Jurga Tvaskienė | „Lietuvos žinios“

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas siūlo, kad paremti piliečių įstatymų leidybos bei referendumų iniciatyvas Lietuvos gyventojai galėtų pasirašydami ne tik popieriuje, bet ir elektroniniu būdu. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, toks metodas jau sėkmingai išbandytas net trijų rinkimų metu.

Rimvydas Stankevičius | „Respublika“

„Man patinka taip vakarais – žiūrėti į lubas. Jos lygios ir švarios, ant jų nieko neparašyta, įsakyta, nurodyta, jos nieko nereikalauja, ant lubų nėra reklamos!, o virš jų – tik dangus. Akims merkiantis ten ir keliauju.

– Tėti, – staiga sako dukrelė, makaluodama šaukštu sriubą, – šiandien mokykloje…

Mane tarsi mėšlungis ištiko, lyg spazmai kokie, lyg drebulys perėjo kūnu… Vėl mokestis? Rinkliava? Vadovėliams? Pratybų sąsiuviniams? Klasės remontui? Vėl pinigai! Pinigai!

–  Kas… mokykloje?.. – išlemenu sunkiai, nudūręs žvilgsnį, pamiršęs savo dangų ir lubas.

– Šiandien mokykloje, – pasakoja dukrelė, – žiūriu pro langą, o ten – takeliu bėga voverytė! Įsivaizduoji, tėti? Voverytė! Ar gali patikėti?

–  Negaliu… Tikrai negaliu… – mano balsas vis dar silpnas, virpantis, bet dangus palengva jau grįžta į savo vietą. Ir verkti, ir juoktis norisi… Voverytė...“

Laisvė dauginasi ore ir užkrečiama lašeliniu būdu. Niekada nemiršta, gyvena toliau, tačiau šioje stiklo pusėje. Už lango ji lūpose, bet ne akyse. Ant visų sienų – tik negyva.

Ja galima pagydyti ir nusinuodyti. Apgavikų numylėta, teisuolių dulkinama, nusikaltėliams išsvajota, visiems nepatogi. Ant visų etikečių rasi juodai baltą kodą. Priklausomybė nuo pirmos dozės.