Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Taigi viešinti ar neviešinti KGB agentus?

Pristatydama šių metų svarbiausius savo darbus prezidentė pasigyrė, jog atsakė į daugiau nei 4 tūkstančius piliečių laiškų. Tačiau argi galima kurčnebylių dvaro klerko atsirašinėjimus laikyti atsakymais?

Jūsų dėmesiui siūlome diskusiją, kilusią šių metų birželio 14-ąją Lietuvos Respublikos Seime dėl Lenkų rinkimų akcijos atstovo Zbignevo Jedinskij pasiūlyto įstatymo projekto, kuriuo siūloma išslaptinti su KGB bendradarbiavusius ir apie tai prisipažinusius asmenis, nors Lietuvos Respublika yra pasižadėjusi jų paslapti išsaugoti.

Kviečiame prisiminti prieš dešimt metų rašytą, deja, vis dar aktualų komentarą apie būtinumą demokratinti valstybės gyvenimą ir specialiųjų tarnybų įstaigas, autoriaus skelbtą ir straipsnių bei komentarų rinkinyje „Lietuva: korupcinė demokratija“ (2010).

Politologo K. Girniaus paviešintas „bendravimas“ su Valstybės saugumo departamento pareigūnais išsirutuliojo į nemenką skandalą – žiniasklaidoje kilo VSD veiklos svarstymų banga, visuomeninė televizija net suruošė politologui atkirtį, VSD vadovas P. Malakauskas aiškinosi Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, kurio pirmininkas A. Anušauskas žiniasklaidos atstovams išdėstė ir savo samprotavimus, parėmęs juos vėlesne publikacija „Slapta neslapta“ internetiniame dienraštyje bernardinai.lt. Kreiptasi net į Lietuvos prezidentą V. Adamkų – prašyta patvirtinti ar paneigti gandus, esą klausomasi žurnalistų pokalbių, o jų išklotinės gabenamos į prezidentūrą.

Trisdešimties Sąjūdžio metų proga paskaičiau neprigulnios ir laisvos Tėvynės parlamento komiteto išvadas. Tiesa, neredaguotas (ČIA). Na, bet ką darysi – mintys aiškios.

#BackintheUSSR #1937

Kreipiuosi į tuos, kuriuos vis dar gerbiu… Stabdykime kgbistinio mentaliteto pagimdytą VSD siautėjimą.

Visa šita nesibaigianti pletkų drama, kuriai diriguoja VSD ir, galbūt, prezidentūra yra apgailėtinas politikos nebuvimo Lietuvoje rezultatas…

Kai neturi smegenų suformuluoti jokios originalesnės idėjos, o PR berniukų ir mergaičių šūkiai apie algą, kuri bus padidinta tiek, kiek per metus išleidi pietums (taip tikrai toks šūkis buvo tarp LLS „minčių“) formuoja „politinę“ dienotvarkę, tai belieka verkti Delfi TV, kaip šiandien (gegužės 18-ąją – red. past.) darė Remigijus Šimašius ir Aušrinė Armonaitė.

Gali būti, kad vienos didelės šalies ambasada Latvių gatvėje anksčiau laiko išėjo vasaros atostogų ir net atkimšo pergalės šampaną, nes tikrai sulauks ordinų už sėkmingiausią operaciją NATO ir Europos Sąjungos šalyje. Nuostabiausia, kad viskas įvyko be tos šalies atstovų pastangų.

Paskelbus „tulpės“ susirašinėjimą su E. Masiuliu ir pradėjus svilti D. Grybauskaitės padams, prezidentūra neužtruko su atsakomuoju smūgiu. Ugnis buvo užgesinta stipresne ugnimi, skandalas – dar didesniu skandalu. Sykiu prezidentei keblumų sukėlęs rubuilis „Skalikas“ buvo su kitais jos priešais įkištas į maišą ir užrištas. Sudie, Tomai!

Labai generalinės prokuratūros labai teisingi ir teisūs prokurorai, kurie nesiklauso net Dievo, o klauso tik įstatymo, sako, kad privatūs pilietės D.Grybauskaitės pokalbiai dėl poveikio negali būti ikiteisminio tyrimo objektas.

Labai generalinės prokuratūros labai teisingi ir teisūs prokurorai, kurie nesiklauso net Dievo, o klauso tik įstatymo, sako, kad privatūs piliečių R.Pakso, G.Vainausko ir kitų mirtingųjų pokalbiai dėl poveikio gali būti ir yra ikiteisminio tyrimo objektas ir bylos tik keliauja į teismą, tik keliauja.

Tai, ką buvo galima nujausti ar numanyti, pasitvirtino – „Lietuvos ryto“ paviešintas dvejus metus trukęs Dalios Grybauskaitės ir buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio susirašinėjimas, nors tai tebūtų tik lašas jūroje, atskleidė užkulisines intrigas, išviešino galimai neteisėtą spaudimą ir poveikį, visų pirma, žiniasklaidai ir teisėsaugai.