Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis sako, kad asmenų patikrinimai yra įprasta praktika, teigia, jog jie buvo atliekami pagrįstai ir tikina, kad pokalbių su VSD pareigūnais nereikėtų traktuoti kaip bauginimo.

Pasak VSD vadovo per 2019 metus buvo „patikrinta“ apie 80 000 asmenų, apie kuriuos VSD pateikė savo išvadas.

Noriu tik priminti, kad ši įtakinga persona, su savo draugais valstybininkais, kaip tik ir kūrė sistemą, kurios pasekoje taksi vairuotojais tapo buvę kontržvalgybos ir kitų valdybų vadai, kiti VSD aukšti pareigūnai. Tie, kurie jiems neįtiko. Jiems metų metais buvo metodiškai trukdoma įsidarbinti net privačiame sektoriuje. Stebisi įtakos vierchas, buvęs vyriausias lėlininkas savo veiklos rezultatais?

Šiandien premjeras Saulius Skvernelis, vakar Seimo narys, ilgametis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys ir net buvęs pirmininkas Arvydas Anušauskas, reaguodami į Lietuvos žydų bendruomenės sprendimą uždaryti Vilniaus sinagogą ir bendruomenės būstinę  dėl grasinimų ir antisemitinių laiškų, apeliavo į policiją. Bet ar to pakanka? Ar kilo grėsmė tik viešajai tvarkai?

Ką veikia Valstybės saugumo departamentas (VSD)? Ar nėra pažeidinėjamas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, kurio objektas – ir piliečių saugumas, demokratinė valstybės santvarka, jos Konstitucija ir t.t.?  Kaip galėjo atsitikti, kad demokratinėje valstybėje, Europos Sąjungos narėje, galėjo būti uždaryta sinagoga – juk tai pasaulio akyse dar vienas lietuvių antisemitizmo įrodymas? Ar šis antisemitizmo recidyvas realus ar tariamas? Kas jį išprovakavo?

Dalijamės Lietuvos advokatūros išplatinta informacija apie nekontroliuojamo sekimo mastus Lietuvoje ir jo keliamas grėsmes.

Prieš 25 metus pasitraukė Lietuvą siaubusi okupacinė kariuomenė

„Jeigu toks plėšikavimas ir smurtas tęsis ir Kaune, tai prapuls paskutinės mūsų simpatijos Raudonajai Armijai“, – tokius LKP pirmojo sekretoriaus A. Sniečkaus žodžius SSRS vidaus reikalų komisaras L. Berija perdavė generaliniam sekretoriui J. Stalinui 1944 m. liepos 23 d.

Grupė Seimo narių iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos uždavė klausimus Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriui Dariui Jauniškiui. Šiais klausimais siekiama išsiaiškinti svarbias detales, vis dar nežinomas po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo. Nors keletą mėnesių trukęs tyrimas atskleidė daug iki šiol nutylėtų faktų apie verslo grupių įtaką politikams, kartu iškilo ir naujų rimtų klausimų.

Taigi viešinti ar neviešinti KGB agentus?

Pristatydama šių metų svarbiausius savo darbus prezidentė pasigyrė, jog atsakė į daugiau nei 4 tūkstančius piliečių laiškų. Tačiau argi galima kurčnebylių dvaro klerko atsirašinėjimus laikyti atsakymais?

Jūsų dėmesiui siūlome diskusiją, kilusią šių metų birželio 14-ąją Lietuvos Respublikos Seime dėl Lenkų rinkimų akcijos atstovo Zbignevo Jedinskij pasiūlyto įstatymo projekto, kuriuo siūloma išslaptinti su KGB bendradarbiavusius ir apie tai prisipažinusius asmenis, nors Lietuvos Respublika yra pasižadėjusi jų paslapti išsaugoti.

Kviečiame prisiminti prieš dešimt metų rašytą, deja, vis dar aktualų komentarą apie būtinumą demokratinti valstybės gyvenimą ir specialiųjų tarnybų įstaigas, autoriaus skelbtą ir straipsnių bei komentarų rinkinyje „Lietuva: korupcinė demokratija“ (2010).

Politologo K. Girniaus paviešintas „bendravimas“ su Valstybės saugumo departamento pareigūnais išsirutuliojo į nemenką skandalą – žiniasklaidoje kilo VSD veiklos svarstymų banga, visuomeninė televizija net suruošė politologui atkirtį, VSD vadovas P. Malakauskas aiškinosi Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, kurio pirmininkas A. Anušauskas žiniasklaidos atstovams išdėstė ir savo samprotavimus, parėmęs juos vėlesne publikacija „Slapta neslapta“ internetiniame dienraštyje bernardinai.lt. Kreiptasi net į Lietuvos prezidentą V. Adamkų – prašyta patvirtinti ar paneigti gandus, esą klausomasi žurnalistų pokalbių, o jų išklotinės gabenamos į prezidentūrą.