Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

TeisePro

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje, kurioje Lietuvos advokatūra kreipėsi į teismą dėl STT atsisakymo suteikti informaciją apie advokatų egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką. Praėjusiais metais teismas įpareigojo STT veikti nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo, o tarnybos bandymas prisidengti Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatomis įvertintas kaip neaiškus ir prieštaringas. Sprendimą apskundusi apeliaciniam teismui STT bylą pralaimėjo galutinai.

Siūlome prisiminti poetą, bardą, antisovietinį disidentą Aleksandrą Galičą (1918–1977) ir jo liūdnai pranašingą dainą „Kada mane numuš mašina“ – tinka ir šiais, „post-novičiokiniais“ laikais:

Valdžios saugumo struktūros kartais renka informaciją apie visuomenines organizacijas, pasitelkdamos slaptuosius agentus. Ar galima tai pateisinti? Prieš pateikdamas savo nuomonę šiuo klausimu, paaiškinsiu kelias sąvokas taip, kaip aš jas suprantu.

STT pacanai nerimsta.

VSD vadovas viešai pripažino, kad kasmet Lietuvoje yra sekama 80 tūkstančių (!) gyventojų. Tačiau to negana.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sukurpė naują totalinio Lietuvos gyventojų sekimo projektą, kurį jau palaimino Prezidentūra.

Štai kelios nuomonės apie jį.

Per VSD sekimo skandalą praslydo labai įdomi įvykių detalė, kuri gali reikšti labai daug. Tą pačią kovo 4 dieną, kai buvo paskelbta BNS informacija apie VSD vykdytą V.Ušacko aplinkos žmonių šnipinėjimą, Seime buvo pateiktas kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimų projektas, kuriuo siekiama apriboti piliečių sekimą, išplėsti jų teises į asmens duomenų apsaugą. Projektą pateikė grupė deputatų, kur buvo ir liberalų, ir socdemų, ir valstiečių.

Jūsų dėmesiui siūlome Vitalijaus Balkaus „Iš savo varpinės“ pokalbį su žurnalistu ir apžvalgininku Tomu Čyvu.

Nors daugeliui labiausiai teberūpi koronos virusas, pokalbininkų dėmesio centre ir vėl – Nacionalinis kraujo centras (NKC). Šįkart STT taikiklyje atsidūrė ir savo darbą dirbę advokatai. Tiesa, teismas, pokalbininkų teigimu, neįvykdė eilinės STT užgaidos ir neleido suimti ne tik jų, bet ir dar vieno verslininko – Antano Petrošiaus, kurį, porą metų pasvarsčius, ir vėl panorėta suimti.

„Mano gi­liu įsi­ti­ki­ni­mu, jei­gu mes vis dėl­to no­ri­me kur­ti vals­ty­bę, ku­rio­je de­mo­kra­tija ne­bū­tų tuš­čias žo­dis, mes tik­rai tu­ri­me pa­gal­vo­ti, ar ši­ta is­to­ri­ja dėl VSD tik­rai yra tuš­čia ir nie­ki­nė“, – Seimo posėdyje, kuriame buvo svarstoma pritarti ar nepritarti Dariaus Jauniškio kandidatūrai, Prezidento teikiamai antrąsyk vadovauti Valstybės saugumo departamentui dar penkerius metus, kalbėjo Povilas Urbšys.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis sako, kad asmenų patikrinimai yra įprasta praktika, teigia, jog jie buvo atliekami pagrįstai ir tikina, kad pokalbių su VSD pareigūnais nereikėtų traktuoti kaip bauginimo.

Pasak VSD vadovo per 2019 metus buvo „patikrinta“ apie 80 000 asmenų, apie kuriuos VSD pateikė savo išvadas.

Vien tai, kad ši paprasta R.Pakso ir G.Vainausko byla truko ketverius metus, rodo, jog joje būta kažkieno politinių interesų. Ketveri metai banaliai bylai išspręsti! Jau ketverius metus, jei teisingai suskaičiavau, trunka ir kita – Eligijaus Masiulio byla. Kas toje byloje stebuklingai sudėtingo? Ogi nieko. Išskyrus politiką. Politinės aplinkybės šioje byloje tikrai komplikuotos.

Noriu tik priminti, kad ši įtakinga persona, su savo draugais valstybininkais, kaip tik ir kūrė sistemą, kurios pasekoje taksi vairuotojais tapo buvę kontržvalgybos ir kitų valdybų vadai, kiti VSD aukšti pareigūnai. Tie, kurie jiems neįtiko. Jiems metų metais buvo metodiškai trukdoma įsidarbinti net privačiame sektoriuje. Stebisi įtakos vierchas, buvęs vyriausias lėlininkas savo veiklos rezultatais?