Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

STT pacanai nerimsta.

VSD vadovas viešai pripažino, kad kasmet Lietuvoje yra sekama 80 tūkstančių (!) gyventojų. Tačiau to negana.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sukurpė naują totalinio Lietuvos gyventojų sekimo projektą, kurį jau palaimino Prezidentūra.

Štai kelios nuomonės apie jį.

Per VSD sekimo skandalą praslydo labai įdomi įvykių detalė, kuri gali reikšti labai daug. Tą pačią kovo 4 dieną, kai buvo paskelbta BNS informacija apie VSD vykdytą V.Ušacko aplinkos žmonių šnipinėjimą, Seime buvo pateiktas kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimų projektas, kuriuo siekiama apriboti piliečių sekimą, išplėsti jų teises į asmens duomenų apsaugą. Projektą pateikė grupė deputatų, kur buvo ir liberalų, ir socdemų, ir valstiečių.

Jūsų dėmesiui siūlome Vitalijaus Balkaus „Iš savo varpinės“ pokalbį su žurnalistu ir apžvalgininku Tomu Čyvu.

Nors daugeliui labiausiai teberūpi koronos virusas, pokalbininkų dėmesio centre ir vėl – Nacionalinis kraujo centras (NKC). Šįkart STT taikiklyje atsidūrė ir savo darbą dirbę advokatai. Tiesa, teismas, pokalbininkų teigimu, neįvykdė eilinės STT užgaidos ir neleido suimti ne tik jų, bet ir dar vieno verslininko – Antano Petrošiaus, kurį, porą metų pasvarsčius, ir vėl panorėta suimti.

„Mano gi­liu įsi­ti­ki­ni­mu, jei­gu mes vis dėl­to no­ri­me kur­ti vals­ty­bę, ku­rio­je de­mo­kra­tija ne­bū­tų tuš­čias žo­dis, mes tik­rai tu­ri­me pa­gal­vo­ti, ar ši­ta is­to­ri­ja dėl VSD tik­rai yra tuš­čia ir nie­ki­nė“, – Seimo posėdyje, kuriame buvo svarstoma pritarti ar nepritarti Dariaus Jauniškio kandidatūrai, Prezidento teikiamai antrąsyk vadovauti Valstybės saugumo departamentui dar penkerius metus, kalbėjo Povilas Urbšys.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis sako, kad asmenų patikrinimai yra įprasta praktika, teigia, jog jie buvo atliekami pagrįstai ir tikina, kad pokalbių su VSD pareigūnais nereikėtų traktuoti kaip bauginimo.

Pasak VSD vadovo per 2019 metus buvo „patikrinta“ apie 80 000 asmenų, apie kuriuos VSD pateikė savo išvadas.

Vien tai, kad ši paprasta R.Pakso ir G.Vainausko byla truko ketverius metus, rodo, jog joje būta kažkieno politinių interesų. Ketveri metai banaliai bylai išspręsti! Jau ketverius metus, jei teisingai suskaičiavau, trunka ir kita – Eligijaus Masiulio byla. Kas toje byloje stebuklingai sudėtingo? Ogi nieko. Išskyrus politiką. Politinės aplinkybės šioje byloje tikrai komplikuotos.

Noriu tik priminti, kad ši įtakinga persona, su savo draugais valstybininkais, kaip tik ir kūrė sistemą, kurios pasekoje taksi vairuotojais tapo buvę kontržvalgybos ir kitų valdybų vadai, kiti VSD aukšti pareigūnai. Tie, kurie jiems neįtiko. Jiems metų metais buvo metodiškai trukdoma įsidarbinti net privačiame sektoriuje. Stebisi įtakos vierchas, buvęs vyriausias lėlininkas savo veiklos rezultatais?

Šiandien premjeras Saulius Skvernelis, vakar Seimo narys, ilgametis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys ir net buvęs pirmininkas Arvydas Anušauskas, reaguodami į Lietuvos žydų bendruomenės sprendimą uždaryti Vilniaus sinagogą ir bendruomenės būstinę  dėl grasinimų ir antisemitinių laiškų, apeliavo į policiją. Bet ar to pakanka? Ar kilo grėsmė tik viešajai tvarkai?

Ką veikia Valstybės saugumo departamentas (VSD)? Ar nėra pažeidinėjamas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, kurio objektas – ir piliečių saugumas, demokratinė valstybės santvarka, jos Konstitucija ir t.t.?  Kaip galėjo atsitikti, kad demokratinėje valstybėje, Europos Sąjungos narėje, galėjo būti uždaryta sinagoga – juk tai pasaulio akyse dar vienas lietuvių antisemitizmo įrodymas? Ar šis antisemitizmo recidyvas realus ar tariamas? Kas jį išprovakavo?

Dalijamės Lietuvos advokatūros išplatinta informacija apie nekontroliuojamo sekimo mastus Lietuvoje ir jo keliamas grėsmes.

Prieš 25 metus pasitraukė Lietuvą siaubusi okupacinė kariuomenė

„Jeigu toks plėšikavimas ir smurtas tęsis ir Kaune, tai prapuls paskutinės mūsų simpatijos Raudonajai Armijai“, – tokius LKP pirmojo sekretoriaus A. Sniečkaus žodžius SSRS vidaus reikalų komisaras L. Berija perdavė generaliniam sekretoriui J. Stalinui 1944 m. liepos 23 d.