Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Rugsėjo 27-ąją, sekmadienį, Šėtoje bus paminėtos Adelės Dirsytės – Dievo tarnaitės kankinės,  ateitininkės ir mokytojos, garsiosios tremtinių maldaknygės „Marija, gelbėk mus“ sudarytojos, mirusios 1955 m. rugsėjo 26 d. Chabarovsko krašte (dabartinėje Rusijos Federacijoje), 65-osios mirties metinės.

Aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją

Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Jei mane mylite, – jūs laikysitės mano įsakymų; aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją, kuris liktų su jumis per amžius, – Tiesos Dvasią, kurios pasaulis neįstengia priimti, nes jos nemato ir nepažįsta. O jūs ją pažįstate, nes ji yra pas jus ir bus jumyse. Nepaliksiu jūsų našlaičiais – ateisiu pas jus. Dar valandėlė, ir pasaulis manęs nebematys. O jūs mane matysite, nes aš gyvenu ir jūs gyvensite. Tai dienai atėjus, jūs suprasite, kad aš esu Tėve, ir jūs manyje, ir aš jumyse. Kas pripažįsta mano įsakymus ir jų laikosi, tas tikrai mane myli. O kas mane myli, tą mylės mano Tėvas, ir aš jį mylėsiu, ir jam apsireikšiu“ (Jn 14, 15–21).

Š. m. sausio 3 d. Vilniaus policija, tęsdama niūriausias sovietinės milicijos tradicijas, sulaikė nepriklausomos šalies pilietę vien už tai, kad ši laikė iškeltą Trispalvę – Lietuvos Respublikos valstybinę vėliavą. Nuvežta į policijos nuovadą, pilietė buvo apklausiama pasitelkiant NKVD ir KGB tardymo metodus primenančias „specialaus fizinio ir psichologinio poveikio“ priemonės. Tautos Trispalvė buvo savavališkai atimta – ir šitaip išniekinta.

Karališkos kilmės valstybės, kokia yra ir Lietuva, turi savo tautinę vėliavą, herbą, himną. Šie simboliai eksponuojami tų valstybių valstybinėse įstaigose, sostinių reprezentacinėse aikštėse. Antai Lietuvos himnas eksponuojamas Vilniuje Kudirkos aikštėje, tautinė trispalvė vėliava – Gedimino pilies bokšte, prie Seimo, istorinė vėliava su Vyčiu – ant Prezidentūros, kitų svarbių valstybės institucijų.

Šiandien, rugsėjo 7 dieną, nuo 12 iki 14 val. sąjunga „Vardan šeimos“, išreikšdama palaikymą tarptautiniam protestui „STOP Barnevernet ideologijai“ ir siekdama sustabdyti Lietuvoje VTAĮT savivalę ir nereikalingą valstybės kišimąsi į šeimą, organizuoja piketus šiais adresais:
              - prie Norvegijos Karalystės ambasados – K. Kalinausko g. 24, Vilnius LT- 03107
              - prie Seimo – Gedimino pr. 53, Vilnius LT-01109
              - priešais Vyriausybę – Gedimino pr. 11, Vilnius LT-01103 ir
              - priešais Prezidentūrą – S. Daukanto a. 3, Vilnius LT-01122.

Mūsų reikalavimai:

1. Nedelsiant imtis visų įmanomų priemonių ir veiksmų, kad užsienio valstybinių institucijų neteisėtai pagrobti Lietuvos Respublikos mažieji piliečiai būtų grąžinti tėvams ar giminaičiams Lietuvoje.

Kviečiame į Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę, kuri vyks liepos 13 dieną (šeštadienį) Mūšos Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke (Ukmergės rajone, Vidiškių seniūnijoje, Kadrėnų kaime), kurį įkūrė mons. Alfonsas Svarinskas. Šiemet šis minėjimas sutampa su monsinjoro 5-siomis mirties metinėmis.

Balandžio 11-ąją Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas (projektas Nr. XIIIP-3034(3), kuriomis siekiama tobulinti praėjusiais metais liepos mėn. pradėjusią veikti naują vaiko teisių apsaugos sistemą.

Už pagrindinio teisės akto pakeitimus balsavo 71 Seimo narys, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.

Kaip komentuoja Laisvos visuomenės institutas, šis balsavimas buvo „išskirtinis“ tuo, kad balsuoti užsiregistravo 71 Seimo narys – minimalus skaičius, kad balsavimas apskritai įvyktų. Kiti tuo metu posėdžio salėje buvę parlamentarai, prieš balsavimą paprašyti registruotis, pasielgė atvirkščiai – ištraukė savo Seimo narių korteles tuo akivaizdžiai parodydami, jog siekia sugriauti priėmimui reikalingą kvorumą. Tuo metu salėje būta apie 110 Seimo narių, vadinasi, kone keturios dešimtys Seimo narių buvo pasišovę boikotuoti naująsias pataisas, dar trys dešimtys išrinktųjų išvis nesiteikė pasirodyti darbe (!).

Su balsavimo rezultatais susipažinti galite ČIA.

Naujovės, kurios įsigalios priėmus pataisas

Taigi Seimas vaiko teisių apsaugos principų sąrašą papildė vaiko prigimtine teise augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.

Be to, buvo nuspręsta atsisakyti grėsmės lygių nustatymo ir pereiti prie vaiko situacijos vertinimo, nustatant būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį. Vaiko paėmimas iš šeimos bus įmanomas tik kraštutiniais atvejais. Įstatyme nustatoma, kad vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią galimas tik kraštutiniu atveju, kai, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, tai yra neišvengiama ir būtina, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba reikšmingos žalos jo sveikatai atsiradimui, ir nėra galimybių vaiko apsaugoti kitais būdais. Be to, įstatyme įtvirtinta, kad skurdas dėl objektyvių priežasčių nelaikomas nepriežiūra.

Seimas taip pat nusprendė įstatyme apibrėžti, kad reikšminga žala sveikatai yra fizinio, seksualinio, psichologinio smurto prieš vaiką arba vaiko nepriežiūros ar smurto stebėjimo (kai vaikas yra smurto liudininkas) pasekmė, pasireiškianti vaiko fizinės ir (ar) psichinės sveikatos ir (ar) normalios raidos sutrikdymu.

Vaiko teisių apsaugos specialistai, gavę pranešimą apie įtariamą smurtą prieš vaiką, vertintų vaiko situaciją ir poreikius. Pagal priimtus pakeitimus, galės būti nustatomi du poreikiai: pagalbos šeimai poreikis ir vaiko apsaugos poreikis. Nustačius antrąjį poreikį būtų palaipsniui imamasi priemonių vaiko saugumo užtikrinimui: nustatoma laikinoji priežiūra su giminaičiais, kitais artimais žmonėmis vaiko šeimoje, pas giminaičius, kitus artimus žmones ar krizių centre su tėvais ar vienu iš jų (vaikas iš tėvų nebūtų paimamas); jei laikinoji priežiūra nepadėtų, būtų kreipiamasi į teismą dėl vaiko apsaugojimo, ieškoma laikino globėjo. Kai nustatomas vaiko apsaugos poreikis, vaiku besirūpinančiam giminaičiui ar artimam asmeniui bus mokama iki 228 Eur išmoka per mėnesį.

Vaiko teisių apsaugos specialistai, tik nustatę būtinybę dėl kylančio realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ir gyvybei, turės teisę skubiai paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos.

Naujomis nuostatomis nustatoma teisė specialistams vaiko situacijos vertinimo metu daryti garso ar vaizdo įrašus, kurie galės būti naudojami teismo procese kaip įrodymai. Siekiant užtikrinti vaiko ir jo šeimos privataus gyvenimo neliečiamumą, susipažinti su garso ir vaizdo įrašuose esančiais asmens duomenimis turėtų tik vaikai, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, įgalioti valstybės ar savivaldybių institucijų atstovai, dalyvavę atliekant vaiko situacijos vertinimą, taip pat teismas ar kitos valstybės įgaliotos institucijos, priimančios su vaiko situacijos vertinimu susijusius sprendimus. Tai sudarys sąlygas objektyviai įvertinti aplinkybes, susijusias su saugumu vaikui.

Nepriklausomai nuo pajamų, valstybė garantuos tėvams, iš kurių buvo paimtas vaikas, nemokamą advokato pagalbą atstovavimui teisme.

Priimtais pakeitimais taip pat nustatyti papildomi atvejai, kai asmuo negalės dirbti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotuose teritoriniuose skyriuose, pvz., jeigu jam yra ar buvo apribota tėvų valdžia, jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos, piktnaudžiauja alkoholiu ar psichotropinėmis medžiagomis ir pan.

Įstatyme įtvirtinta, kad vaiko tėvai turės pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų ar vaikas su negalia, atsižvelgus į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių nei 14 metų žmonių priežiūros. Pagal priimtas nuostatas palikimu be priežiūros nebus laikomas trumpalaikis (iki 15 min. trukmės) vaiko iki 6 metų palikimas saugioje aplinkoje su 7–13 metų amžiaus asmenimis, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs esamoje situacijoje juo pasirūpinti.

Lydimųjų teisės aktų pakeitimais Seimas reglamentavo atsakomybę už žinomai melagingus pranešimus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

Tradicine tampančioje sostinės kalėdinėje knygų mugėje Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) Vilniaus gyventojai ir svečiai ne tik galės apsilankyti mugės renginiuose ir pabendrauti su autoriais bei leidėjais, bet ir įsigyti vertingų grožinių, istorinių, meno leidinių ar smagių spalvingų knygelių mažiesiems knygų leidyklų kainomis.

„Taigi, kas tiksliai yra populizmas?“ – klausiama profesoriaus*.

Dalijamės žinia apie piliečių iniciatyvą – suburti kassavaitinę diskusijų erdvę – ir kviečiame Tiesos.lt skaitytojus, negalinčius sudalyvauti teisiogiai, pasidalyti savo mintimis komentarų skiltyje.