Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Ištrauka iš prof. Vytauto Radžvilo įvadinio straipsnio Paulo Kengoro knygoje „Išardymas“ (Valstybingumo studijų centras, 2017, p. 256). Knygą galite įsigyti internete.

Pirmoji teksto dalis.

Abi komunizmo versijas įvardijančius žodžius tenka rašyti su kabutėmis. Juk, kaip minėta, pati ,,rytietiško“ ir ,,vakarietiško“ komunizmo skirtis yra pramanyta ir dirbtinė, nes komunizmas kaip ideologinė ir politinė doktrina yra grynai vakarietiškos kilmės ir būtent Europoje atsiradęs reiškinys. Mūsų dienomis daroma viskas, kas įmanoma, kad šis pamatinis faktas būtų pamirštas, nes kitaip nebūtų įmanoma sukurti ir palaikyti minėtos dirbtinės skirties. Nors ši skirtis nėra pagrįsta nei teoriniu, nei istoriniu požiūriu, ji yra gyvybiškai svarbi dabar vykstančios naujos ,,revoliucijos“ reikalui. Sunku ar veikiau neįmanoma įsivaizduoti, kad apskritai būtų pavykę eksportuoti naują komunistinės revoliucijos bangą į tik ką komunistinės tironijos atsikračiusias ir į Vakarus ,,integruojamas“ Vidurio ir Rytų Europos šalis, jeigu nebūtų buvęs sukurtas ir sėkmingai paskleistas bei įtvirtintas mitas, kad esama dviejų komunizmų – barbarišku bei žiauriu įvardijamo rusiškojo ir civilizuotu bei humanišku pristatomo vakarietiško komunizmo. 

Būtent tariamai demokratinio vakarietiškojo ir totalitarinio rytietiškojo komunizmo išsiskyrimas buvo lemtingai svarbus veiksnys, suteikęs naują idėjinį ir organizacinį impulsą tęsti ir plėtoti XIX a. pradėtą pasaulinės komunistinės revoliucijos žygį. Visuotinis ,,demokratinio“ komunizmo triumfas reiškė tik tai, kad ši revoliucija tam tikra prasme sugrįžo namo – jos centras iš Sovietų Sąjungos persikėlė į Vakarų Europą. O šiai revoliucijai tęsti ir plėtoti būtiną politinę erdvę sukūrė kaip tik tuo metu – nuo 1992 m. pasirašytos Mastrichto sutarties – įsibėgėjęs Europos integracijos procesas. Tačiau jis laidavo ne tik politinę erdvę, bet ir suteikė sovietų diskredituotai komunistinės revoliucijos idėjai jos atpažinti beveik neleidžiančią ir todėl patrauklią ją slepiančią kaukę.

Kai Gėjų manifestas buvo paskelbtas ir kilo nemenkas triukšmas bei pasipiktinimas, buvo mėginta nuraminti visuomenę aiškinant, kad tai viso labo nekaltas pokštas. Esą manifesto autorius pajuokavo sukurdamas žaismingą ir tik jo literatūrinėje vaizduotėje gyvuojančią homoseksualų valdomo pasaulio viziją, kuria siekė paerzinti konservatyvią visuomenės dalį. Buvo sąmoningai nutylimas ar menkinamas faktas, kad šiam tariamai tik literatūriniam tekstui būdingi visi tipiški revoliucinio manifesto bruožai.

Ši dirbtinė ir nenatūrali tyla tęsiasi jau kelis dešimtmečius nepaisant to, kad visą šį laikotarpį kryptingai ir nuosekliai, žingsnis žingsnio įgyvendinami programiniai manifesto siekiai.

VU įvestos „Lyčiai jautrios kalbos gairės“ turėtų išsklaidyti paskutines abejones dėl šio manifesto tikrojo pobūdžio, nes jame skelbiama „seksualinio proleariato“ revoliucija atėjo ir į Lietuvą. Užmojai „pertvarkyti“ lietuvių kalbą G. Orwello garsiojoje knygoje 1984-ieji pranašiškai numatytu ir aprašytu būdu yra galutinis ir neabejotinas įrodymas, jog kitokios seksualinės orientacijos asmenų laisvių ir teisių gynimas nėra tikrasis genderistinio LGBT judėjimo vedlių ir aktyvistų tikslas. Šiems dosniai finansuojamiems aktyvistams LGBT žmonių žmonių poreikiai ir interesai rūpi ne daugiau, negu komunistiniams revoliucionieriams profesionalams rūpėjo jų tariamai gintų ir laisvintų darbininkų proletariato gyvenimas ir rūpesčiai. Menamoji kova už lygias šių visuomenės narių teises yra tik širma, slepianti svarbiausią LGBT judėjimo tikslą – prievarta primesti visuomenei neokomunistinę genderizmo ideologiją ir įtvirtinti totalitarinę šio judėjimo politinę diktatūrą, kuri nuožmumu ir represyvumu gali panokti jos pirmtakus ir pavyzdžius – žauriuosius XX komunistinius režimus.

Todėl į šį manifestą dera žvelgti ir jį vertinti taip pat, kaip į 1848 m. paskelbtą Komunistų partijos manifestą, idėjiškai paruošusį dirvą ir atvėrusį kelią XX amžiaus totalitarizmo košmarui.

Nepavykus iš pirmo karto priimti kontraversiško Partnerystės įstatymo Seime, prasidėjo antra, šį kartą paremta emocine išraiška,  intensyvi įstatymo stūmimo kampanija: kiekvienam Seimo nariui įteiktas tyrimas apie LGBT asmenų problemas, surengta konferencija, žiniasklaidos straipsniai ir TV eteris vėl skirti šiai temai. Kiek yra tikinčių, kad sekančia dieną publikuotas LGBT asmens motinos viešas laiškas prezidentui buvo spontaniškas, o ne kruopščiai sudėlioto plano dalis?

Mama patapusi bene dar didesne LGBT aktyviste, nei jos vaikas, ir idėjų skleidėja, pasirodanti vienose laidose su T.V. Raskevičiumi.

Ištrauka iš prof. Vytauto Radžvilo įvadinio straipsnio Paulo Kengoro knygoje „Išardymas“ (Valstybingumo studijų centras, 2017, p. 256). Knygą galite įsigyti internete.

Antroji seksualinė revoliucija: nutylimos ištakos

Skaitytojo rankose knyga, kurioje dalykiškai ir kartu lengvu stiliumi pasakojama, kaip jau daugiau nei pusantro šimtmečio mėginama įgyvendinti ,,mokslinio komunizmo“ teorijos kūrėjų iškeltą tikslą. Šis tikslas kaip tik ir buvo glaustai suformuluotas vienu jų programinio manifesto sakiniu – sunaikinti prigimtinę šeimą.

laikmetis.lt

Nigelas (Naidželas) ir Sally Rowe (Sali Rou) iš Kornvalio (Anglija) kreipėsi į teismą dėl šalies Švietimo departamento atsisakymo įsikišti į jų bylą ir, jų nuomone, nesugebėjimo apsaugoti vaikus nuo žalingos translytiškumo ideologijos.

skrastas.lt

Dar pernai trejetas konservatorių ir krikdemų frakcijai priklausančių Seimo narių pasiūlė priimti rezoliuciją, smerkiančią surogatinę motinystę kaip moterų reprodukcinės funkcijos išnaudojimą.

Na, aš galiu suprasti, kad LR Seimo pirmininkei embrionas nėra žmogaus gyvybė. Toks jos tikėjimas, nepasant to, ką apie tai sakytų medicinos mokslas.

Seimo rudens sesijoje numatytas vienalytės partnerystės įteisinimo svarstymas. Projektas užregistruotas pavasarį ir tada pralaimėjo pirmą balsavimą, tačiau nuo tada vykusiose diskusijose niekas iš esmės nesikeitė. Valdantieji grįžta prie to paties siūlymo, tuo rodydami jam teikiamą ypatingą svarbą. Vienalytės partnerystės įteisinimui nepritaria aiški dauguma šalies gyventojų, o dėl europinės teisės praktikos, ji neišvengiamai reikštų tokių porų teisinį prilyginimą santuokai. Kaip vertinti tokius siūlymus ir ką jie reiškia, aptariame kaip visada papunkčiui su Vytautu Sinica. Laida parengta dar pavasarį, tada nepublikuota, tačiau - ir džiugu, ir liūdna - per pusmetį nė kiek nepaseno.

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (toliau- NŠTA), susipažinusi su šiandien Seimo posėdyje teikiamu Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimų projektu Nr. XIVP-879, ragina nepritarti šiam projektui.

Pratęsiant mintį apie JTO Generalinio Sekretoriaus siūlymą įvesti baudžiamąją atsakomybę tiems, kas nepritaria genderistinėms orientacijoms.