Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Nauja liberalų (Čmilytės, Gentvilo) iniciatyva keisti LR Konstituciją numato, kad LR Seimo nariu būtų renkamas asmuo ne nuo 25 (kaip dabar), o nuo 21 metų (žr. ČIA).

Jos prasidėjo ir ima įsibėgėti, nors pandemijos pabaiga nelabai šviečiasi tunelio gale. Du procesai – pandemijos stabdymas ir rinkimų įsivažiavimas – vienu metu sklandžiai vykti negali, nes visuomenės dėmesys nėra skaidus vienetas. Negali vienu metu per vieną televizorių žiūrėti krepšinį ir dailųjį čiuožimą.

„Kai iki rinkimų lieka keli mėnesiai, prasideda tradicinis rinkiminės rujos sezonas, kuomet politikai ima dairytis partnerių, su kuriais žada palaikyti artimus santykius ketverius metus. Tačiau dažnai meilė ir aistra išblėsta ankščiau nei baigiasi kadencija. Apie perbėgėlius, politinę prostituciją ir net suteneriavimą „Iš savo varpinės“ kalbamės su žurnalistu ir politikos apžvalgininku Tomu Čyvu“, – taip savo naujausią laidą pristato jos vedėjas Vitalijus Balkus.

Š. m. sausio 3 d. Vilniaus policija, tęsdama niūriausias sovietinės milicijos tradicijas, sulaikė nepriklausomos šalies pilietę vien už tai, kad ši laikė iškeltą Trispalvę – Lietuvos Respublikos valstybinę vėliavą. Nuvežta į policijos nuovadą, pilietė buvo apklausiama pasitelkiant NKVD ir KGB tardymo metodus primenančias „specialaus fizinio ir psichologinio poveikio“ priemonės. Tautos Trispalvė buvo savavališkai atimta – ir šitaip išniekinta.

Po septynerių metų pirmą kartą buvau LRT. Dalyvavau radijo rinkiminėje laidoje. Kalbėjau per kelis kartus gal NET TRIS MINUTES.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje pritarta projektui dėl užsienio lietuvių galimybės turėti savo atskirą apygardą ir joje balsuoti būsimuosiuose LR Seimo rinkimuose.

Po trijų paeiliui nesėkmingų rinkimų, iš kurių dveji baigėsi visišku sutriuškinimu, konservatoriai nutarė pasiaiškinti: Kodėl jiems taip neina politinis grajus, nors kortos tarsi kozernos? Ir pagaliau užsisakė visuomenės apklausą!

Naktimis šaltukas dar parodo savo nagučius, bet saulė kopia aukštyn, ir atokiausiose atokaitose bunda iš miego gyvybė, prasideda gyvenimas. Neišardomu hegzametro žingsniu ateina Donelaitiškos pavasario linksmybės. Tokiais rytais negali neišeiti į lauką. Noris plačia burna įkvėpti vaiskaus pavasario oro, pakelti akis į dangų, įsiklausyti pasiilgto bundančio mažųjų miesto paukštelių – žvirblių ir zylių čirškesio.

Gegužės 12 d. vyks privalomasis referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo

Seimas pritarė siūlymui gegužės 12 d. surengti privalomąjį referendumą, kuriame būtų siūloma apsispręsti dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo.

infa.lt

Eidamas į Seimo rinkimus 2016-aisiais nuoširdžiai žadėjau žmonėms tai, kuo pats tvirtai tikėjau: ateina ekspertais ir savo sričių profesionalais pagrįsta nauja vertybinė politinė jėga, kurios prioritetai – švietimas ir kultūra, darni šeima ir aplinka, tolygi ekonomikos plėtra visuose šalies regionuose ir to sąlygojama paprastų žmonių gerovė bei socialinis saugumas. Ši viltis sujungė skirtingus žmones ir skirtingas idėjas po viena – LVŽS vėliava.

Deja, visa tai pradėjo trupėti susidūrus su autokratinėmis tendencijomis, rinkiminių pažadų ignoravimu ir paprasčiausia nepagarba. Visgi, tikiu, jog dar ne vėlu ištaisyti esamą padėtį. Todėl surengiau šią spaudos konferenciją, siekdamas pasidalinti savo įžvalgomis apie iššūkius su kuriais susiduria LVŽS, Seimas ir Vyriausybė bei siūlymais kaip juos reikia spręsti.

LVŽS štabe pradėjau dirbti dar prieš porą metų iki Seimo rinkimų. Buvau pakankamai artimas Ramūno Karbauskio politinis patarėjas. Tuo metu partija pradėjo įgyvendinti mano dar 2013 metais paruoštą partijos strateginį planą. Prieš eidamas į rinkimus R. Karbauskis tikėjosi 10-15 mandatų Seime. Tuomet aiškiai pasakiau, kad norint realių pokyčių, Seimo rinkimus turime laimėti su dideliu atotrūkiu.

Matome, kad LVŽS pergalę atnešė vertybinės nuostatos ir rimta, į paprastą žmogų ir gerovės valstybę nukreipta rinkiminė programa, visiškai naujo pobūdžio politinės jėgos suvienijimas, apimantis nepartinius savo sričių ekspertus, visuomeninius rinkimų komitetus ir LVŽS partijos narius. Mums pavyko ir „valstiečiai“ pasiekė istorinę pergalę.

Visuomet atvirai įvardindavau galimas grėsmes ir galimas sprendimų pasekmes. Ir dabar galiu pakartoti, kad viena didžiausių klaidų – tai milžiniška vertybinė praraja tarp žmonių, susibūrusių po LVŽS vėliava. Kaip gi LVŽS tapo politine „mišraine”?

Pavyzdžiui, premjeras S. Skvernelis pagal pažiūras yra neolibertalas, o pagal veikimo būdą – autokratas. Didžioji dalis jo atvestos komandos – V. Bakas, V. Sinkevičius, ir jau buvusi D. Šakalienė – save atvirai įvardina liberalistinių pažiūrų atstovais. Patys savaime politinių pažiūrų skirtumai nėra blogybė. Nors LVŽS vertybinės nuostatos yra kitoje politinio spektro pusėje. Visgi gero tikslo galima siekti net ir kartu su idėjiniais oponentais, jei jie yra dori, atsakingi ir išmintingi žmonės.

Be neoliberalų, LVŽS yra ir ganėtinai radikalių kairiųjų. Yra ir konkrečios ideologijos nepalaikančių, tačiau gerų savo sričių specialistų. Yra daug puikių žmonių. Visus juos vienijo viena – eklektiška, tačiau labai gera rinkiminė programa. Aiški, vertybėmis pagrįsta programa, pateikusi aiškų mūsų šalies ateičiai būtinų reformų planą. Programa, kuria patikėjo mūsų šalies žmonės.

Savo ruožtu aš, dar gerokai iki rinkimų, raginau R. Karbauskį iš rinkiminio sąrašo išbraukti tokius idėjinius bestuburius kaip D. Šakalienė. Nesutiko. Savo klaidą partijos pirmininkas suvokė ir pripažino tik po rinkimų. Ir visgi po pergalės Seimo rinkimuose įvyko tai, ką po truputį pradedama įvardinti kaip didžiausią politinę apgaulę dabartinės Lietuvos istorijoje.

Ji įvyko, kai prisidengus euforijos skraiste, R. Karbauskis su S. Skverneliu, ir matyt dar kažkieno vedini, suformavo vyriausybę. Ministrų kabinetą, kuriame dauguma ministrų ne tik, kad pasižymi libertarinėmis ar Gabrieliaus Landsbergio neoliberalių-konservatorių pažiūromis, kurios dažnai prieštarauja LVŽS siekiams. Žadėjome profesionalų vyriausybę, bet daliai buvusių ir esamų ministrų akivaizdžiai trūksta kompetencijos.

Buvo akivaizdu, kad pavyzdžiui liberalė L. Ruokytė-Jonson, vykdys bet ką, tik ne LVŽS rinkimų programą. Dabar jau puikiai suprantama, kodėl G. Landsbergis gynė švietimo ministrę J. Petrauskienę. Juk pastaroji nuosekliai bandė vykdyti neoliberaliai konservatorišką programą. Tą matė, suprato ir garsiai sakė visi tų sričių ekspertai. Todėl manau, kad turėtume atsiprašyti teatro, muziejų, bibliotekų darbuotojų, universitetų dėstytojų, mokytojų, moksleivių …. Ne tik atsiprašyti, bet ir taisyti klaidas.