Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Ir nieko negalėjau paprieštarauti garbiai šiaulietei, ėjusiai rugsėjo 25 dienos priešpietę Šiaulių Vilniaus garvės bulvaru, kuomet jame dūzgė pjūklai ir krito pirmosios liepos. Labai žalias Artūras Visockas…buvo, kai meru jį pirmą kartą išrinko. Net žalius marškinius apsirengdavo, kai prieš žurnalistus stodavo. Dar jautėsi žmogaus, uoliai rinkusio šiukšles Šiaulių apylinkėse, jautrus ryšys su gamta.

Po trijų paeiliui nesėkmingų rinkimų, iš kurių dveji baigėsi visišku sutriuškinimu, konservatoriai nutarė pasiaiškinti: Kodėl jiems taip neina politinis grajus, nors kortos tarsi kozernos? Ir pagaliau užsisakė visuomenės apklausą!

Šiaulių Nevyriausybinių organizacijų konfederacijos, vienijančios per 50 asocijuotų narių (beveik 5000 dalyvių), prezidente Vida Pociuvienė buvo renkama tris kadencijas iš eilės. Paskutiniosios ji nebaigia – po nesėkmingų 2019 metų vietos savivaldos rinkimų ji pareiškė atsistatydinanti.

Kai daugumai žmonių skausmingi ir liūdni svarstymai, už ką Vilniuje balsuoti antrame ture, susiveda į tai, kad Zuokas korumpuotas, o Šimašius skaidrus, man kyla vienintelis klausimas:

Jaučiau, kad reikia „truputį paatvirauti“ apie praėjusius rinkimus. Tekstas būtų buvęs labai ilgas. Nusprendžiau, kad paprasčiau ir nuoširdžiau yra pasistatyti kamerą ir papasakoti, kodėl nedėjau pastangų savivaldybės rinkimuose, kodėl mano sąžinė neleidžia balsuoti ateinančiuose rinkimuose ir kodėl manau turėčiau Jūsų atsiprašyti.

Kai kokiame kaimelyje tvarkingai susodinta bendruomenė išgirsta apie demokratiją, savarankiškumą, lyderių iškėlimą ar seniūnų rinkimą, puola aiškinti, kad ne, ne, ne, mes nenorime rinkti seniūnės, nes štai čia sėdinti jau 15 metų mums pati geriausia. Bandant paaiškinti, kad jie ir toliau galėtų rinkti tą pačią dar 15 metų, seniūnė energingai perima iniciatyvą kviesdama kavos su pyragaičiais…

Ką gi, didžiausios vilniečių mažumos jau antrą kartą prievartauja likusius vilniečius rinktis merą iš šios liūdnos poros – Šimašiaus ir Zuoko. Vienintelis pliusas, kad abu šiuos lyderius iškėlę liberalai jau visai nusibaigė ir daugiau nieko panašaus, tikėkimės, nebeatves.

Žmonių daug, stebėtojo nė vieno – matyt, nėra ko stebėt. Viskas gerai, tvarkingai lyja, tvarkingai parkuojasi, tvarkingai eina, ima, brauko, įmeta, tvarkinģai išeina.

Bent jau taip tvirtina VRK darbuotojai – kas jau kas, bet jie tai tikrai turėtų žinoti.

Jei rinkimai įvyks, jie tvirtins, kad pasinaudojome savo konstitucine teise rinkti ir būti renkami ir laisvuose bei lygiuose rinkimuose išsirinkome savivaldybių merus ir tarybas.

Atsiras ir tokių, kurie juos vadins savivaldos rinkimais. Klausti, ką TAI, ką ir kaip išsirenkame Lietuvos Respublikoje, turi bendra su Vakarų Europos savivalda, neverta – prieš Seimo rinkimus nuolat kartojasi tas pats marionečių spektaklis: į Seimą besiveržiantys grūmoja – „grąžinkite mums savivaldą“, jame atsidūrę tik dūsauja – problemą matantys, bet kol neturintys daugumos, nieko pakeisti negalintys… Be to, virkauja, tokioms permainoms nesubrendę ir rinkėjai… Taigi, dar negreit sulauksime laikų, kad patys politikai save suvaržytų įsipareigojimu atstovauti konkretiems rinkėjams ir būti jiems atskaitingi.

Artėja į pabaigą Vilniaus miesto mero ir Miesto tarybos rinkimų agitacijos laikotarpis. Sekmadienį jau rinkimai. Šiuo atviru laišku neagituosiu ir nemokysiu ką rinkti, o ką – ignoruoti. Tiesiog siekiu, kad naujai išrinktas Vilniaus miesto meras suprastų, jog vadovaus ne tik didžiausiam Lietuvos valstybės miestui ir jos sostinei, bet ir unikaliam Pasaulio paveldo miestui.