Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Veidaknygė

Locked N’ Loaded

Gerą vakarą.
Donbaso kryptis:

Šiaurinis flangas
- Charkiv. Toliau vyksta vangus pasistumdymas Ternovo – Rubizhne (orkų iniciatyva) ir Zarichne (ukrainiečių iniciatyva). Ukrainiečių placdarmas prie Zarichne ir toliau lieka trapus, tad perspektyva smūgiui link Vovchansk, kuris galėtu išspręsti orkų Izyum grupuotės klausimą atrodo vis labiau miglota.
- Izyum. Agresorius atnaujino puolimą Slaviansk link, tačiau ir vėl rezultatų nepasiekė. Tuo pačiu toliau tęsia smūgius palei Donec upę su tikslu paremti orkų grupuotę prie Lyman.
- Lyman. Padėtis sudėtinga, orkai įžengė į miestą. Atrodo, kad jie įsitvirtina dalyje miesto, ukrainiečių pajėgos su mūšiais traukiasi. Neatmestina, kad gynėjai paliks miestą ir bandys persikelti į naują gynybos ruožą. Pasirodė vaizdai, kaip ukrainiečiai kasa apkasus pušyne, tokie vaizdai būdingi miškams į pietus nuo Lyman. Tačiau ar tai pastarųjų dienų vaizdelis, ar ne – sunku pasakyti.
- Severodonetsk. Miestas toliau atakuojamas iš šiaurės, rytų ir pietryčių. Tuo pačiu orkai vėl pabandė pulti nuo Nyzhnie į šiaurę. Atakuota Ustynivka gyvenvietė, mūšis tęsiasi. Kol kas bandymai priartėti prie Lysychansk orkams yra nesėkmingi.
- Bakhmut. Tęsiasi sunkūs mūšiai linijoje Nahirne – Lypove – Komyshuvakha:
Nahirne. Agresorius stengiasi susigrąžinti vakar turėtą kelio Bakhmut – Lysychansk kontrolę. Jei jiems tai pavyktų, tikėtina jie dar pabandytų kuo skubiau užimti šiek tiek į šiaurę esančią Berestove gyvenvietę ir taip įsitvirtinti kelio Bakhmut – Lysychansk ir geležinkelio Siversk – Popasna sankryžoje. Kelias yra pastoviai apšaudomas, į vakarinę pusę juda orkų žvalgybinės – diversinės grupės, bet agresoriui savo tikslų pasiekti kol kas nepavyksta. Situacija labai trapi.
Lypove. Tikslas yra ne tik užimti patį miestelį, bet ir perimti čia pat esančios Nyrkove gyvenvietės kontrolę. Joje yra geležinkelio stotis kelyje Siversk – Popasna, o tai logistine prasme būtų svarbu orkams vystant puolimą toliau į šiaurę.
Komyshuvakha. Tęsiasi sunkūs mūšiai, ukrainiečiai stengiasi gintis, tačiau padėtis šiame ruože labai sudėtinga. Pirmiausia todėl, kad Komyshuvakha – Zolote ginantys ukrainiečiai dabar yra pusiau apsupime iš pietų pusės, keliai į šiaurę link Hirske ir Vrubivka kol kas neužimti. Tačiau žvelgiant iš šono ukrainiečių pajėgų atitraukimas nuo Komyshuvakha – Zolote į patogią gynybai liniją Vrubivka – Hirske liniją (vandens kliūtys, didesnės gyvenvietės, priešo nėra flanguose) būtų logiškas. Tuo labiau, kad iš šių gyvenviečių eina automobilių ir geležinkelių keliai į Lysychansk. Taip, Komyshuvakha – Zolote ruožas taip pat patogus gintis (vandens kliūtys, gyvenvietės), tačiau priešas gali jį tiesiog apeiti ir atkirsti smūgiu iš Komyshuvakha link Hirske. Ukrainiečiai tai tikrai žino, geriau viską mato vietoje ir vertina įvairius sprendimo variantus. Matysime kaip bus.

Centras. Agresorius toliau bando apeiti Avdiivka įvirtintą gynybos rajoną iš šiaurės ir pietų, tačiau rezultatų nepasiekė.
- Zaporizhia. Kol kas nematyti prieš kelias dienas prie Vasylivka atvykusiu trijų orkų  BTG veiklos rezultatų, galimai šios pajėgos panaudotos stiprinant gynybą. Tuo pačiu prie Zolota Niva (tarp Velyka Novosoylka ir Vuhledar) agresorius pabandė vykdyti puolamuosius veiksmus, tačiau gerai gavo į straublį ir grįžo iš kur atėjęs. Tęsiasi abipusiai netiesioginės ugnies apšaudymai, dirba orkų aviacija.

Pietų kryptis
Orkai pabandė pulti Mykolaiv (Tavrijs´ke) ir Kryvyi Rih (Mykolayivka) link. Kaip ir galima spėti, tokie veiksmai nebuvo sėkmingi. Panašūs bandymai tėra siekis palaikyti įtampą fronte ir neleisti ukrainiečiams šioje kryptyje pasijusti per daug laisvai. Dabartinėmis sąlygomis agresoriaus padėtis aplink Chersoną yra sudėtinga (pirmiausia dėl logistinių klausimų) ir artimiausiu metu orkams nėra galimybių čia pasiekti operacinių tikslų. Pavyzdžiui, grįžti į Mykolaiv apylinkes su tikslu iš ten artilerijos ugnimi pasiekti Odesą arba pratęsti platesnio mąsto puolimo operaciją link Kryvyi Rih.

Žemėlapis bendram vaizdui susidaryti:
https://soar.earth/maps/12607…

Veidaknygė

Locked N’ Loaded

Gerą vakarą.
Dėmesio centre – šiaurinis Donbaso flangas.

Charkiv. Orkai toliau bando judėti į pietvakarius nuo Ternovo. Ukrainiečiai nenori leisti įsisiūbuoti orkų kontratakoms, todėl aktyviai veikia artilerija bei gynėjai patys vykdo lokalias atakas. Tęsiasi susidūrimai prie Rubizhne.

Izyum. Virnopillya – Pashkove – Dovhenke ruože agresorius ir toliau persigrupuoja, bando vykdyti lokalias atakas. Tuo pačiu orkai siekė pagerinti savo taktinę padėtį rytiniame flange ir pabandė pulti link Pasika, prie Donec upės įsikūrusios gyvenvietės, su tikslu paremti kitoje upės pusėje veikiančią savo Lyman grupuotę. Puolimas baigėsi nesėkme.

Lyman. Sektoriaus gynyba tęsiasi, ukrainiečių pajėgos neatsitraukia ir toliau kaunasi. Agresoriaus aktyvumas nuo Izyum link Pasika – tai blogas signalas Lyman gynėjams:
- tokiu atveju orkai iš užnugario galės atakuoti upę ginančius ukrainiečius, remti juos prie upės ir taip naikinti vakarinio kranto gynybą; 
- orkams spaudžiant iš vakarų, agresoriaus pajėgoms Lyman sektoriuje atsiras daugiau galimybių forsuoti Donec upę. 

Severodonetsk. Miesto gynyba tęsiasi. Orkai buvo įžengę į priemiesčius, tačiau panašu jie iš ten išmušti. Situacija labai dinamiška. Tuo pačiu agresoriaus puolimas nuo Toshkivka Lysychansk kryptimi sulėtėjo, ukrainiečiai įnirtingai gina šį ruožą, vykdo kontratakas.

Bakhmut. Agresoriaus pajėgos ties Nahirne ir Bilohorivka perkirto kelią Bakhmut – Lysychansk. Šis taktinis orkų laimėjimas turi potencialo virsti operacine agresoriaus sėkme. Jei jiems pavyks kontroliuoti šį kelią ir išplėsti placdarmą, Severodonetsk gynėjų grupuotė būtų blokuota iš pietvakarių perimant pagrindinį maršrutą aprūpinimui, papildymui. Tad artimiausios paros yra kritinės, per kurias ukrainiečiai turėtų maksimaliomis pastangomis siekti išmušti orkus į rytus nuo kelio. Pasirodė informacija, kad ukrainiečiai susigrąžino kelio kontrolę, tačiau informaciją reikia tikrinti, bet kokiu atveju situacija labai trapi.
Pratęsiant Severodonetsk apsupties klausimą, verta pasakyti, kad orkų operacinė sėkmė yra reali.

Kelias Slaviansk – Lyman – Siversk – Lysychansk iš esmės jau dabar ukrainiečių aprūpinimo prasme nėra funkcionalus (dėl mūšių Lyman sektoriuje). Tikėtina, labai aktyviai naudojamas nedidelių kelių tinklas nuo Slaviansk iki Siversk, kurio svarba orkams perkirtus kelią Bakhmut – Lysychansk itin išaugo. Jei orkams pavyktų blokuoti Siversk gyvenvietę, Severodonetsk grupuotė atsidurtu apsupties žiede. Dėl to ukrainiečiams kritiškai svarbu išspręsti kelio Bakhmut – Lysychansk klausimą.

Savo ruožtu orkai čia išlaikyti iniciatyvą priekinėje linijoje ir ryžto turi pakankamai, bet nežiūrint į tai senka jų rezervai. Dabar orkai dar gali pulti, tačiau jei ukrainiečiams pavyktų numušti puolimo tempą, nublokšti priešą į rytus nuo kelio Bakhmut – Lysychansk, agresorius būtų priverstas arba 1) nuiminėti manevrinius vienetus iš kitų sektorių ir tęsti puolimą kuo neišvengiamai pasinaudotų ukrainiečiai, arba 2) pereiti į gynybą.

Reikia pabrėžti, kad ukrainiečius turėtų tenkinti orkų gynyba tik į rytus nuo Bakhmut – Lysychansk kelio. Galima daryti išvadą, kad ne ukrainiečių gynyba, o greitos ir efektyvios kontratakos remiamos netiesiogine ugnimi, gali apsaugoti Severodonetsk gynėjų grupuotę nuo blogėjančios situacijos.

Jau kurį laiką Vakarų veikėjai (lyderiais nepavadinsi) siunčia signalus, kad reikėtų nuolaidų Putinui, glosto ir nori išsaugoti jo brangųjį veidą. Ypač daug žmonių sureagavo po Kissingerio. Stebėjosi, piktinosi. Jo kalba siaubinga, bet stebėtis nėra ko – skaitę jo knygas negalėjo tikėtis kitko. Visgi Kissingerio ir kokio Macrono mąstymas kiek skiriasi. Macronas sako (p Scholzas mano), kad reikia nuolaidų Putinui:

a) Kad jis galėtų išsaugodamas veidą išeiti iš šio karo;
b) Kad šis karas pernelyg neužsitęstų;
c) Kad dėl jo ekonomiškai nereikėtų kentėti kitoms šalims;
d) Kad Rusija pernelyg nenusilptų ir vietoje jos garantuojamo stabilumo nekiltų chaosas.

Tai yra siaubinga ir klaidinga pragmatinė logika. Jos esmė – Ukrainos paaukojimas, o kartu ir kitų potencialiai Rusijos užpuolamų šalių paaukojimas. Mūsų paaukojimas. Kontinentinės Europos „lyderiai“ mus drąsiai ir mielai atiduotų meškai mainais už stabilumą, neturiu dėl to abejonių. Jie jaučia su Rusija didelių šalių (na nebesakysiu imperijų) solidarumą, brangina savo steigiamą tvarką labiau už viską, galvoja, kas čia galėtų būti vietoje didelės imperinės Rusijos ir juos ima siaubas nuo minties apie tą chaosą, kurį keltų jos subyrėjimas. Jie nemano, kad jis neįmanomas, jie jo kaip tik labiausiai bijo.

Gerai buvo tam vilkui, kuris galėjo keiktis gėlių vardais, daug kebliau dabar yra kalbėti apie vadinamųjų sąjungininkų raginimus Ukrainai pasidalinti savo žemėmis su agresore Rusija, kad tokiu būdu neva būtų galima užbaigti karą arba bent padėti Putinui „išsaugoti veidą“, – išgirdus tokius pasiūlymus, iškart norisi išrėkti savo pasipiktinimą, bet iš pradžių džiūsta apkartusi burna, o po to ilgai dar žiopčioji be garso, neatgaudamas kvapo, užspringęs nuo netikėtumo. Taip pat raibsta akys pamačius, kad su tokiais pasiūlymais ne bet kur, o Pasaulio ekonomikos forume Davose pasirodė, išlindęs iš sendaikčių spintos, nuo senatvės išpurtęs marazmatikas H.Kissingeris.

Taigi, tai gal net nėra raginimai, įprasta to žodžio reikšme, o piktosios dvasios šnypštimas iš pasalų, sunkiausią akimirką gundantis žmogų pasiduoti, pražudyti savo sielą. Kita vertus, čia kartas nuo karto pasigirstantys baisūs perspėjimai, kad nepasidavusi ir tuo pačiu įsismarkavusi Ukraina iš eigos gali užkariauti ir pačią Rusiją, yra panašūs į senelio grasinimus senelei nusivežti ją į šventinę fiestą prie jūros.

Trečiasis pasaulinis karas tęsiasi jau tris mėnesius ir tikros siaubingų nusikaltimų prieš žmoniją pabaigos dar nesimato. Nėra jokios garantijos, kad taikių gyvenamųjų vietovių ir visos jų infrastruktūros naikinimas bei masinės žmonių žudynės, vykdomos Europoje, neišsiplės į kitus regionus ir net į kitus žemynus.

Dar niekada iki šiol pasaulio istorijoje nebuvo tokio atvejo, kad kažkuri valstybė atvirai skelbtų norinti sunaikinti visą tautą ir ištrinti iš pasaulio žemėlapio gana didelę valstybę, turinčią tūkstantmetę istoriją. Šį kartą sakoma taip atvirai, kaip net hitlerininkai nedrįso: „Nėra tokios ukrainiečių tautos ir negali būti tokios valstybės, kaip Ukraina…“Dar baisiau, kad šie žudikai kiekvieną, nepritariantį jų beprotiškiems planams, apšauktų fašistais, kad įžūli agresija būtų vadinama „denacifikavimu“, t. y.to skelbiamo „fašizmo naikinimu. Bet ir to maža: atvirai skelbiamas siekis išplėsti savo valdomą teritoriją „nuo Vladivostoko iki Lisabonos“. Ukrainos duomenimis, kasdien žūva per šimtą ukrainiečių.

Visa ligšiolinė istoriografija rodo, kad nacistinių blokų vadovai, sėkmės atveju, nė neketino sustoti ties kažkuria geografine riba. Kaip tokiais atvejais jau būdavo įprasta, iš pradžių karo planuotojai ieškodavo bendrininkų ir kurdavo jų sąjungas, bet netrukus kibdavo jiems į gerklę, kad ateityje nebereikėtų dalintis grobiu.

laikmetis.lt

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda apkaltino Vokietiją nesilaikant pažado aprūpinti tankais Lenkiją, vietoje tų, kuriuos Lenkija atidavė Ukrainai, kad paremtų jos gynybą nuo Rusijos.

„Perdavėme Ukrainai tankus, labai daug jų, kad suteiktume skubią pagalbą“, – sakė Duda, kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose.

„Jei mus pagaliau paremtų mūsų sąjungininkai iš Vokietijos savo tankais ir pakeistų tuos, kuriuos atidavėme Ukrainai, būtume labai dėkingi“, – tęsė jis. „Turėjome tokį pažadą, bet dabar girdime, kad Vokietija nenori ištesėti šio pažado. Mums tai didelis nusivylimas“.

Praėjusį mėnesį ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis patvirtino ilgai sklandančius gandus, kad Lenkija aprūpino Ukrainą tankais. Vėliau Lenkijos pareigūnai „Wall Street Journal“ sakė, kad buvo perduota mažiausiai 240 sovietų modernizuotų tankų T-72.

Leidykla „Briedis“

Kviečiame žiūrėti Jurijaus Felštinskio ir Vladimiro Popovo knygos „Nuo raudonojo teroro iki mafijinės valstybės“ pristatymą, kuris vyko 2022 m. gegužės 19 d. 16 val. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius). Lietuvoje viešėjo ir knygą rusų kalba pristatė vienas jos bendraautorių Jurijus Felštinskis.

J. Felštinskis – rusų kilmės amerikiečių istorikas, istorijos mokslų daktaras, daugelio Rusijos ir sovietinės istorijos knygų, tokių kaip didelio atgarsio sulaukusios „TSRS–Vokietija 1939. Dokumentinė medžiaga“, „KGB žaidžia šachmatais“, „Niekšų sąmokslas“, „FST sprogdina Rusiją“, „Trečiasis pasaulinis: mūšis dėl Ukrainos“, autorius arba bendraautorius.

Ukrainoje prieš kelias dienas buvo demilitarizuotas dar vienas generolas. Informaciją patvirtino BBC, Arestovičius, kiti šaltiniai. Konkrečiai: generolas – majoras Kanamatas Botašėjevas. Galima sakyti, kad nieko per daug ypatingo, nes Ukrainoje jau gal 10 generolų demilitarizuota. Bet šis atvejis įdomesnis.

O įdomesnis atvejis čia dėl kelių priežasčių: minėtas šviežiai demilitarizuotas generolas buvo aviacijos generolas, šis generolas buvo atsargoje nuo, atrodo, 2013 metų (liaudiškai tariant – pensijoje), ir demilitarizuotas buvo, kai prie Popasnos Ukrainos priešlėktuvinės gynybos priemonės numušė jo pilotuojamą SU-25.

Tai va, klausimas: ką generolas – pensininkas veikė rusų atakos lėktuvo kabinoje karo veiksmų zonoje? Akivaizdu, kad „bombardavo pagal koordinates“, kaip mėgsta sakyti numušti ir į nelaisvę paimti rusų lakūnai. Viskas būtų rašistams kaip ir įprasta, jei šiuo atveju demilitarizuotasis nebūtų generolas – pensininkas. Taigi, jei už šturvalo turėjo sėsti generolas, iššauktas iš pensijos, vadinasi, rusams jau žiauriai prastai su lakūnais. Skraidančio chlamo jie gal dar ir turi, bet su gebančiais tą chlamą pilotuoti – jau sunkiai.

Veidaknygė

Locked N’ Loaded

Labas vakaras.

Donbaso kryptis:
Šiaurinis flangas
- Charkiv. Tęsiasi taktinis pasistumdymas, abiejų pusių pastangos turi labai ribotą sėkmę. Taip, orkai puola aplink Ternova, tačiau rezultatai minimalūs ir neturintys perspektyvos išmušti iniciatyvą iš ukrainiečių rankų. Savo ruožtu ukrainiečiai laiko placdarmą prie Zarichne, tačiau jis gana siauras. Išplėsti jo kol kas nepavyksta, yra didelė orkų kontratakų grėsmė.
- Izyum. Vėl stebimas orkų pasiruošimas puolamojo pobūdžio operacijai. Variantai gali būti pagrinde du: a) jie nori paskutiniu desperatišku puolimu pasigerinti savo taktinę situaciją (pvz.: išplėsti placdarmą Dovhenke ir Virnopillya); b) atakomis siekia sudaryti sąlygas kitoms orkų pajėgoms pasiruošti gynybai. Bet kokiu atveju orkai su kiekviena diena praranda galimybes pasiekti operacinę sėkmę į pietus nuo Izyum. Aišku, ukrainiečiai taip pat yra išsekę ir patyrę didelių nuostolių, tačiau iniciatyva pamažu pereina į gynėjų pusę.
- Lyman. Agresorius vėl koncentruoja pajėgas Dronivka – Bilohorivka ruože su tikslu iš šiaurės forsuoti Donec upę. Tai dalis mūsų anksčiau įvardinto plano – nuo Yampil iki Bakhmut palei Bakhmutovka upę atkirsti ukrainiečių Severodonetsk grupuotę. Sunku pasakyti, ar šį kartą orkams pavyktu forsuoti upę ir įsitvirtinti pietiniame jos krante. Šiame ruože jų pajėgos yra užimtos Lyman puolimu, dalis jų stipriai apdraskytos. Tuo labiau, kad informacija apie galimą upės forsavimą yra žinoma ukrainiečiams. Jei orkai atitrauktų dalį pajėgų ir ugnies priemonių nuo Izyum, neatmestina kad tokia operacija turėtų potencialo.
- Severodonetsk. Pasirodė informacija, kad ukrainiečiai kontratakavo ties Toshkivka, tačiau ją reikia tikslinti. Kaip ten bebūtų, po ukrainiečių kontratakos ar gynybinių veiksmų, bet faktas yra vienas – orkų puolimas iš pietų Lysychiansk link įstrigo.
- Bakhmut. Agresorius iš Pietų krypties ir Donbaso krypties pietinio flango pritraukė papildomų pajėgų, mažiau kovingus ORDLO vienetus perdislokuoja Avdiivkos link, jų vietą užima reguliarūs RF ginkluotųjų pajėgų manevriniai vienetai.
Agresorius bando veržtis link Bakhmut – Lysychiansk kelio. Ukrainiečiai gina aukštumas ir atmuša orkų atakas. Puolantieji ieško silpnų vietų ir šiuo metu koncentruoja savo pastangas ties Lypove ir Bilohorivka. Pastarasis kaimas yra ant prieš tai minėto kelio T1302, tad ukrainiečiams kritiškai svarbu jį išlaikyti. Yra ukrainiečių karo ekspertų, kurie jau skelbia apie sustabdytą orkų puolimą, tačiau mes kol kas nebūtume tokie optimistiški.
Vakar užėmę Myronivs’kyi, šiandien orkai įžengė į šalia esantį Svitlodarsk. Artimiausiu metu matysime, ar jie čia tik užims gynybines pozicijas, ar mūšiu sukaustę ukrainiečių pajėgas bandys nuo savo dešinio flango pulti Bakhmut link. Tiesa, vakar kiek pervertinome Troitske svarbą. Taip, šis miestelis svarbus, tačiau nuo jo link kelio Svitlodarsk – Bakhmut tektų pulti siaurais keliais arba raižyta, vandens kliūtimis apribota vietove. Po taiklia ukrainiečių artilerijos ugnimi tai daryti būtų švelniai tariant, ne lengva.

Centras. Orkams pavyksta pasistūmėti į priekį ir įžengti į kaimelius (panašu, kad Novoselivka užimta), tačiau operacinio paveikslo tai kol kas nekeičia. Ukrainiečiai tvirtai kontroliuoja įtvirtintą gynybos rajoną prie Avdiivka. Nerimą kelia agresoriaus bandymai atakuoti į pietus nuo Avdiivka (pvz.: Krasnohorivka). Jei agresorius atsisakytų bevaisių pastangų atakuoti Mariinka ruožą ir visas čia esančias pajėgas mestų į pietus nuo Avdiivka, jis turėtu potencialo pasiekti taktinių laimėjimų. Kita vertus, jei agresorius paliks Mariinka ruožą ramybėje, dar nereiškia, kad Mariinka ruožas paliks ramybėje jį.

Pietų flangas. Po praleistos progos kontratakuoti prie Polohy ir nesėkmingų kontratakų įvairiose šio ruožo vietose, yra rizika, kad ukrainiečiai gali visiškai perleisti iniciatyvą agresoriui. Pasirodė informacija, kad agresorius sutelkė apie 3 BTG prie Vasylivka su tikslu judėti į šiaurę link Zaporizhia. Vargu, ar orkams tai atneš kokių nors operacinių rezultatų, tačiau dabartinėje situacijoje mūšio tempo primetimas jiems yra sėkmė.

Pietų kryptyje statika, be didelių pakitimų.

Gauname jūsų klausimų – kodėl ukrainiečiai slepia savo nuostolius? Viešoje erdvėje pasimato „toliaregiškų“ išvadų, kad Ukraina gerokai pagrąžina savo situaciją ir šia prasme, niekuo nesiskiria nuo orkų. Reikia suprasti, kad visos kariaujančios pusės visais laikais labai atsargiai kalbėdavo apie savo nuostolius ir stengdavosi išpūsti priešininko praradimus. Tai yra karo dalis. Tačiau Ukraina, skirtingai nuo Mordoro, neslepia, kad patiria didelius nuostolius ir pagerbia kiekvieną už laisvę kritusį ar sužeistą savo karį. Tačiau ukrainiečiai neskelbia vietovių kur patyrė nuostolius ir šių nuostolių kiekių. Kodėl? Tai susiję ne tik su savų pajėgų moralės palaikymu. Didžiulį vaidmenį čia vaidina operacijų saugumas (OPSEC). Jei atskleisi, kad vietovėje X netekai Y skaičiaus karių, H skaičiaus kovinės technikos, priešas galės įvertinti nuostolius ( BDA – Battle Damage Assesment) ir savo operacijų sėkmę bei tai išnaudoti tolimesnėse operacijose (pvz.: tęsti puolimą nepaisant patirtų nuostolių; perdislokuoti pajėgas, nesibaiminant vietovėje X sulaukti oponento veiksmų ir pan).

Žemėlapis bendram vaizdui susidaryti:
https://soar.earth/maps/12598…

AZOV padalinių safaris:

Grupė tarptautinių ekspertų, stebinčių įvykius Ukrainoje, sukritikavo New York Times (NYT) redakcijos straipsnį, kurio autoriai darė prielaidą, kad Ukraina bus priversta užleisti Rusijai savo teritorijas, kad užbaigtų karą. Ekspertai mano, kad Kremlius ėmėsi savo išbandytos taktikos pasinaudoti Vakarų žiniasklaidos priemonėmis.

Apie tai praneša Censor.net su nuoroda į Radio Svoboda.

Planuotas „spaudimas Ukrainai“, -taip ekspertai reaguoja į NYT straipsnį, kur sakoma, kad vardan kompromiso Kijevas turi užleisti teritorijas.