Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Agnė Bagdžiūnaitė, studentė, aktyvi kairioji, sukritikuoja mano totalitarizmo sampratą, kuri plėtojama „Sage“ Politikos mokslų enciklopedijoje publikuotame tekste; jos teigimu, reikia rašyti ne taip, o kitaip,  o kaip, matyt, geriau už visus žino pati Agnė; jokie akademiniai konsensusai, jokios mainstreaminės akademinės tradicijos jai negalioja, jokie akademiniai kriterijai ir standartai nedaro įspūdžio, visas pasaulis tiems žmonėms yra vienas didelis baras Kultūra, kuriame žmonės tiesiog konkuruoja dėl galios ir vienas kitą suvarinėja.

Nina Mackevič | LRT RADIJAS, LRT.lt

„Stebime, kaip veikia ES sankcijos. Yra žinoma „Siemens“ bendrovės istorija. Bendrovė tiekė į Krymą įrangą ir skelbia, jog nežinojo, kas gauna jos gaminius. Tai melas, nes daug metų šios bendrovės atstovu Rusijoje buvo Vladimiro Putino giminaitis Nikolajus Šamalovas, susikrovęs turtus iš korupcijos. Mes imame visų valstybių – ES narių pasirašytą susitarimo tekstą, o tai ir yra sankcijos, ir žiūrim, kas ką pažeidė. Radome tris Lietuvos bendroves, kurios, kaip manome, pažeidė sankcijas dėl Krymo“, – LRT RADIJUI sako naujosios imigracijos iš Rusijos atstovas – politinis aktyvistas iš Omsko Michailas Maglovas.

Veidaknygė

Aleksandras: „Turiu klausimą: kaip turint gyvosios jėgos pranašumą, daugkartinį technikos ir ginkluotės kiekybinį bei kokybinį pranašumą, galima įsigudrinti visiškai pralaimėti ne tik atskiruose fronto ruožuose, kur priešas tiesiog sąmoningai sutelkė jėgas ir taip įgijo pranašumą, bet ir visą frontą?“

Sergej Fedulov: Aleksandrai, priežasčių yra daug.

Byloje Tagayeva ir kiti vs. Rusijos Federaciją  Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽŽT) pripažino Rusiją kalta dėl tragedijos, įvykusios 2004 m. rugsėjo 1-ąją vaduojant teroristų užgrobtą mokyklą Beslane (Šiaurės Osetijoje).

Tuomet daugiau kaip 30 ginkluotų teroristų užėmus mokyklą įkaitais buvo paimti 1 128 asmenys, dalyvavę mokslo metų šventiniame renginyje: moksleiviai, jų tėvai ir mokytojai.

Rusijos istorija, regis, sukasi ratu: šiemet Rusija mini dviejų savo revoliucijų (vasario ir spalio) 100-etį, tačiau pati Rusija darosi labai panaši į tuos laikus. Vėl skamba masiniai nepasitenkinimai dabartiniu „caru“ Vladimiru Putinu ir jo korumpuota valdžia, vėl masiniai protestai Rusijos miestų gatvėse.

Kovo 26-ąją opozicionieriaus Aleksejaus Navalnio surengta protesto akcija prieš korupciją buvo didžiausia nuo 1990 m., o gal net ir nuo 1917 metų. Protestas vyko 97 miestuose, jame dalyvavo šimtai tūkstančių piliečių, tarp kurių – tai naujas ir ypatingas ženklas – labai daug jaunimo.

Svarbu tai, kad šis protestas, panašiai kaip ir vadinamasis Arabų pavasaris (2010 m.), buvo organizuotas per internetą, per socialinius tinklus, nes absoliuti dauguma Rusijos žiniasklaidos priemonių apie jį tylėjo.

Istorikas Tomas Baranauskas savo veidaknygėje siūlo susipažinti su ištrauka iš žurnalisto Andriaus Tapino interviu Odesos televizijai 2015 m. Atsakydamas į klausimą, kodėl Jungtinės Amerikos Valstijos palaikė Baltijos šalių kovą už nepriklausomybę, o Ukrainos – ne, žurnalistas kažkodėl nusprendė atlikti eksursą į praeitį ir supažindinti ukrainiečius su savo Lietuvos istorijos versija… Ir pasigirti, jog Lietuva turėjo… tik vieną politiką, susijusį su Rusija, ir tą sėkmingai neutralizavo…

Bernardinai.lt

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori parengti įstatymą dėl Rusijos nacijos vienybės. Ir čia klausimas iškyla net ne dėl paties sumanymo anekdotiškumo, o dėl to, kad net sovietinė patirtis neišmokė Putino to, jog nacijos nesukuriamos įstatymais ir politiniais potvarkiais. Jos arba susiformuoja, arba ne.

Praėjusį sekmadienį vykę rinkimai į Rusijos Dūmą pasižymėjo ypatingu rinkėjų pasyvumu: balsavimo teise pasinaudojo tik 47 proc. rinkėjų – mažiausiai per visą postsovietinės Rusijos istoriją (2011-ųjų rinkimuose valdžią legitimizavo 60 proc. visų balsavimo teisę turinčių Rusijos Federacinės Respublikos rinkėjų).

Ypatingai vangiai savo poziciją išreiškė didieji miestai, pavyzdžiui, Maskvoje šįkart atėjo balsuoti tik 28 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.

Alfa.lt

Įsivaizduokite žmogų, kuris dėl karjeros, dėl aukščiausio valstybės posto sutiko, kad būtų nužudyti 307 ir sužeisti 1,7 tūkst. žmonių. Sunku įsivaizduoti, ar ne? Aišku, tas žmogus, kuris planavo žudyti dėl valdžios, neskaičiavo, kiek bus aukų. Matyt, jam tas pats, ar jų bus šimtas, ar trys šimtai, o gal tūkstantis. Jis, matyt, vadovavosi Nikolo Makiavelio išsakyta mintimi „tikslas pateisina priemones“.

voruta.lt

Rugpjūčio „pūtšas“ iš pradžių atrodė itin bjauriai, išties grėsmingai. Be juokų. Štai ir atėjo „diena x“,  kurios laukėme nuo pat Kovo 11-osios. Dabar tai didelė Sausio Tryliktoji nuo Baltijos iki Vladivostoko. Ims nebe Vilnių, ims viską. O Vakarai skystoki, o Maskva ar išeis į gatves? Ką gi, bent mes turim laikyti savo poziciją ir pareikšti ją iš karto. Generolui Kuzminui, kuris paskambino iš Rygos informuodamas, kad dabar jis – Pabaltijo apygardos aukščiausia valdžia, atsakiau, kad jis mums jokia valdžia ir jo įsakymai nebus vykdomi. Susirinko mano sukviesta Aukščiausioji Taryba ir nusiuntėm paramos telegramą Borisui Jelcinui: esame kartu su Rusijos demokratais, o pučistų veikla Lietuvoje nusikalstama.