Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

laikmetis.lt

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA.

Toliau samprotavimas apie Sinodo kelią – iš eilinio tikinčio perspektyvos. Atleiskite už mano menką gausios dokumentacijos pastaruoju klausimu, bei daugiasluoksnės ir itin niuansuotos Bažnytinės politikos išmanymą, todėl, ir numanomą neadekvatumą oficialiai linijai. Širdis trokšta Tiesos paprastumo ir tikrumo. O štai ko visai netrokštu, tai patirti „šaukiančių akmenų“ gėdos (plg. Lk 19,40).

Kartą sekmadienį dalyvavau Šv. Mišiose Vilniaus Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčioje. Graži ir su meile puoselėjama liturgija. Solidus pamokslas. Džiugu, kad sulig Nepriklausomybės atgavimu Vilniuje atsikūrę Lietuvos dominikonai ne tik išsiugdė ordino įkūrėjo bei ordino statuto reikalaujamas aukštas kompetencijas, bet ir subūrė gausią ir aktyvią pasauliečių bendruomenę.

Prieš palaiminimą įprastai – skelbimai. Štai moteris pasaulietė pakvietė bendruomenės narius tuoj po Šv. Mišių sudalyvauti Sinodinio kelio susitikime. Šių susitikimų esmė – diskutuoti, teikti įžvalgas, išgyveni „keliavimą drauge“.

laikmetis.lt

Penktadienį San Francisko (JAV) arkivyskup(Salvatorė Kordileonė) paskelbė, kad Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) San Francisko arkivyskupijoje neturėtų būti prileidžiama prie šv. Komunijos, kol viešai neatsisakys savo paramos abortams.

Gegužės 20 d. arkivyskupas pareiškė, kad šis žingsnis yra „grynai pastoracinis, o ne politinis“, ir kad jis jį turėjo žengti po to, kai N. Pelosi, Kalifornijos valstijos pilietė, kuri save vadina „pamaldžia katalike“, ne kartą atmetė jo pastangas susisiekti su ja ir aptarti politikės pasisakymo už abortus.

Arkivyskupas pareiškė, kad pranešimą N. Pelosi, „jo arkivyskupijos narei“, išsiuntė gegužės 19 d. Demokratų lyderė viešai nesureagavo.

2008 m. duodama interviu televizijai C-SPAN N. Pelosi teigė, kad atsisakymas jai suteikti šv. Komuniją jai būtų „skaudus smūgis“.

Arkivyskupo nurodymai galioja tik San Francisko arkivyskupijoje. Kiti vyskupai turi jurisdikciją spręsti tokius klausimus, kai N. Pelosi lankosi Vašingtone ir kitose JAV bei užsienio vyskupijose.

ortodoksas.lt

Nesiliaujant plėtotis įvykiams Lietuvos Ortodoksų Bažnyčioje, gegužės 15 d. dalis tikinčiųjų pasauliečių, kurie nusprendė pereiti į Konstantinopolio patriarchatą, viešu laišku kreipėsi į Vilniaus ir Lietuvos metropolitą Inokentijų. Skelbiame šį laišką.

Viename Šv. Rašto komentarų, skirtų pasauliečiams, šv. Jonas Auksaburnis sako: „Nepalikite visko mokytojams, nekraukite visos naštos Bažnyčių vadovams; ir jūs galite vieni kitus statydinti tikėjime… Jūs galite, jei to norėsite, vieni dėl kitų padaryti daugiau nei mes; jūs dažniau už mus bendraujate tarpusavyje, geriau nei mes žinote savo reikalus“. Koks tas „reikalas“, kuris skatina mus, pasauliečius, kreiptis į Jūsų Eminenciją, o per Jus ir į visus Ortodoksų Bažnyčios Lietuvoje vaikus?

Rusijos karas prieš Ukrainą palietė ir mus. Putino valdžios skleidžiamas melas pasiekė ir mūsų brolius bei seseris: agresija vadinama gelbėjimu, kančios sukėlimas kitiems – asmeniniu kryžiumi, puolimas – savigyna, žudymas – gyvybės atidavimu už savo artimą, Bažnyčios skaldymas – jos vienijimu.

Deja, Maskvos ir visos Rusios patriarchas Kirilas atvirai palaikė Kremlių kare prieš taikią Ukrainą. Mums – krikščionims ortodoksams – tai nepriimtina. Todėl mes, Lietuvoje gyvenantys skirtingų tautų tikintieji, esame priversti atsisakyti veidmainiško patriarcho Kirilo minėjimo kaip „mūsų didžiojo pono ir tėvo“. O dėl šių įvykių esame linkę susilaikyti nuo eucharistinio bendravimo Maskvos patriarchato bažnyčiose. Mūsų gretose yra lietuvių, ukrainiečių, rusų, graikų, baltarusių, ir kitų tautybių tikinčiųjų.

Sinodo svetainė Sinodality, susieta su Vyskupų sinodo Generaliniu sekretoriatu, praėjusį penktadienį aprašė tris LGBT įvaikinimo istorijas kaip pagirtinas (https://www.synodresources.org/247276/ ). Apie tai praneša Lifesitenews.

Pasakojimais pasidalino Hendersonvilio Nekaltojo Prasidėjimo parapijos Sinodo lyderis Šiaurės Karolinoje (JAV).

Straipsnis, paskelbtas 2022 m. gegužės 6 d., vadinasi „Trys homoseksualių porų liudijimai“.

Pirmoji istorija, kuri vadinasi „Parker istorija už gyvybę“, pasakoja apie tai, kaip moteris, ketinusi darytis abortą nusprendžia atiduoti savo vaiką įvaikinti, kai pamato, kad jos draugė, buvusi homoseksualiuose santykiuose, norėjo vaiko. Istorija priskiria homoseksualiam ryšiui vaiko išgelbėjimo nuopelną, apibendrindama: „Šiandien Parker yra 8 metų vaikas, turintis du mylinčius tėvus: Karlą ir Diego, kurių ryšys išgelbėjo šį vaiką nuo aborto“.

Antroji, kuri vadinasi „Seksualumo, kuris duoda gyvenimą, istorija“, pasakoja apie tai, kaip „susituokusių“ homoseksualų pora įvaikino vietinius paauglius su proto negalia.

ortodoksas.lt

Pastaruoju metu dalis Lietuvos krikščionių ortodoksų dvasininkų ir pasauliečių išreiškė savo valią kreiptis į Jo Šventenybę Visuotinį (Konstantinopolio) patriarchą Baltramiejų I su prašymu, kad Lietuvoje būtų atvertos Konstantinopolio patriarchatui pavaldžių parapijų durys. Šiuo metu Lietuvoje yra tik Maskvos patriarchato parapijos. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad ketinama įkurti kažką naujo, tačiau iš tiesų Konstantinopolio patriarchatas turi Lietuvoje gilias istorines šaknis.

Lietuvos metropolija, trys Vilniaus kankiniai ir Šventosios Dvasios vienuolynas Konstantinopolio patriarchate

Filologas akademikas Zigmas Zinkevičius, pasiremdamas lingvistiniais duomenimis, teigia, kad Konstantinopolio patriarchato misija Lietuvoje galėjo prasidėti tarp X-XII a. XIII a. jau Bažnyčios istorijos puslapiuose pasirodo pirmieji lietuvių kilmės ortodoksų šventieji, taip pat Konstantinopolio patriarchato tikintieji – šv. kunigaikštis Daumantas (mirė 1299 m.), šv. vienuolis Eliziejus Laurušavietis (mirė 1250 m.), šv. vienuolė Charitina (mirė 1281 m.).

Vienu garsiausių Lietuvos ortodoksų tapo pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo sūnus Vaišvilkas (mirė 1267 m.), įsteigęs Laurušavo vienuolyną šalia Naugarduko, lietuvių žemėms artimiausioje kaimynystėje.

„Prizmė“

Koks ryšys tarp mokymo apie komunizmą ir tūkstantmetės viešpatijos laukimo? Ką bendro turi chiliazmas su valstybine marksizmo ideologija? Ar ateizmą skelbiantis ir jame besibazuojantis marksizmas nėra priešingybė bet kokiems religiniams interesams – pavyzdžiui, tūkstantmetės viešpatijos laukimui?

Išsamiau nagrinėjant komunizmo sistemą į akis krenta gausybė paralelių su religijomis. Čia ir bus nagrinėjamas būtent šis ryšys, kuris buvo toks stiprus, kad komunizmą patį vadino religija.

Faktas, kad marksizmas turi daug pasaulio religijų bruožų ir tam tikrais aspektais gali būti joms priskiriamas, šiandien jau neginčijamas. Gausybė struktūrinių bendrumų bei dogmų turinys irgi rodo panašumus.

katalikutradicija.lt

Skelbiame ištrauką iš lietuviškai išleistos kun. Félix Sardà y Salvany knygos „Liberalizmas yra nuodėmė“. Mūsų dienomis, sparčiai populiarėjant siekiams suderinti katalikybę ir liberalizmą, vis daugiau visuomenėje populiarių politikų ir dvasininkų save laikant „liberaliais katalikais“, knyga „Liberalizmas yra nuodėmė“ yra kaip niekada aktuali. Knygoje Katalikų Bažnyčios mokymo šviesoje analizuojamas „liberaliosios katalikybės“ reiškinys, sistemingai išaiškinama liberalizmo esmė, pagrindinės nuostatos ir jų santykis su katalikybe, atskleidžiamos mūsų dienų visuomenę kamuojančių moralinių problemų šaknys.

Daugiau apie knygą sužinoti ir ją įsigyti galima čia.

laikmetis.lt

Visuotinėje Bažnyčioje kyla rimtas nerimas dėl Vokietijos vyskupų konferencijos Sinodo kelio. Balandžio 11 d. pasirodė žinia, kad „daugiau kaip 70 kardinolų ir vyskupų iš įvairių šalių paskelbė „brolišką atvirą laišką“ Vokietijos vyskupams, kuriame įspėja, kad dabar vykstančio proceso, vadinamo Sinodiniu keliu, metu siūlomi radikalūs Bažnyčios mokymo pakeitimai gali privesti prie jos skilimo.

Laiške išreiškiamas „augantis susirūpinimas dėl viso Vokietijos Sinodinio kelio pobūdžio“, kuris, pasak pasirašiusiųjų, sukėlė painiavą dėl Bažnyčios mokymo ir atrodo labiau orientuotas į žmogaus, o ne į Dievo valią.“

Panašius susirūpinimo laiškus paskelbė Šiaurės Europos, Lenkijos, kiti vyskupai iš viso pasaulio. Pastarasis 70 kardinolų ir vyskupų laiškas apibendriną Visuotinės Bažnyčios susirūpinimo esmę. 

Štai du pirmieji šio laiško paragrafai:

1. Nesugebant klausytis Šventosios Dvasios ir Evangelijos, Sinodinio kelio veiksmai menkina Bažnyčios autoriteto, būtent, popiežiaus Pranciškaus, [Bažnyčios mokymo] apie krikščioniškąją antropologiją bei seksualumo moralę, taip pat ir Šventojo Rašto, patikimumą.

2. Nors ir žavi religinių idėjų ir religinio žodyno pamušalas, vokiečių Sinodinio kelio dokumentai didžiąja dalimi nėra įkvėpti Šventojo Rašto ir Tradicijos, kurie, anot II Vatikano susirinkimo, abu yra „vienintelis Dievo Žodžio kraitis“; tačiau, atvirkščiai, įkvėpimo semiasi iš sociologinių analizių bei šiuolaikinių politinių, įskaitant ir genderistinių, ideologijų.

laikmetis.lt

Po to, kai dauguma Škotijos Bažnyčios presbiterijų pasisakė už tos pačios lyties asmenų santuokas bažnyčiose, Krikščioniškasis institutas tai pavadino „labai liūdnu įvykiu“.

2022 m. Generalinei asamblėjai pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad 29 presbiterijos pritarė teisės aktui, kuris, jei bus priimtas, leis dvasininkams atlikti homoseksualių porų santuokos ceremonijas.

Dvylika presbiterijų balsavo prieš teisės akto projektą.

Būsimai Generalinei asamblėjai skirtoje ataskaitoje teigiama, kad nė vienas dvasininkas nebus verčiamas sutuokti homoseksualių porų ar dalyvauti organizuojant tokias ceremonijas.

Teisės aktas bus svarstomas Generalinėje asamblėjoje, kuri vyks internetu ir gyvai Edinburge gegužės 21-26 d.

katalikutradicija.lt

Nors ant scenos, nuo kurios kalba popiežius, įprasta pastatyti Nukryžiuotąjį, tokios idėjos buvo atsisakyta popiežiaus vizito Maltoje balandžio pradžioje metu. Teigiama, jog sprendimas nestatyti Nukryžiuotojo ant scenos buvo priimtas siekiant neįžeisti musulmonų imigrantų.

Maltos arkivyskupija viešai paskelbė, kad „Scena nebus papuošta krucifiksu, nes dauguma migrantų yra musulmonai“.

Vietoje Nukryžiuotojo, sceną puošė paveikslas su plastiko buteliais jūroje ir raudonomis dėmėmis. Tai turėjo išryškinti dvi priežastis, dėl kurių Pranciškus aplankė Maltą: kad gintų migrantus ir aplinką. „Kai pažvelgi giliau, pamatai, kad jūra yra sudaryta iš išmestų plastikinių butelių, nes mūsų jūroje yra daugiau plastiko nei žuvų. Tuo tarpu raudonos dėmės yra gelbėjimosi liemenės - jūroje prarastų žmonių gyvybės“, - paaiškino už scenos dekoravimą atsakingas dizaineris Carlo Schembri.