Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

y-news.lt

Vakarų Europa, protestantizmo lopšys ir istorinis katalikybės centras, tapo vienu iš pasaulietiškiausių regionų pasaulyje. Šitai patvirtino Jungtinių Valstijų Pew tyrimų centro apžvalginis tyrimas, kurį atliekant tikėtasi išsiaiškinti religijos išpažinimo ir praktikos klausimus Vakarų Europos šalyse. Nebepraktikuojančių krikščionių procentas didėja, o peržvelgus apklaustųjų atsakymus į klausimus apie abortus ir tos pačios lyties žmonių santuokas aiškėja, kaip labai pasikeitė Europos kultūra; taigi ir neseniai Airijoje įvykusio referendumo dėl abortų rezultatai nestebina.

2017 m. balandžio–rugpjūčio mėnesiais penkiolikoje Europos šalių atliktas tyrimas rodo, kad 91% žmonių yra krikštyti, 81% auginti kaip krikščionys, 71% sakosi esantys krikščionys, o 22% bent kartą per mėnesį lankosi mišiose.

Daugeliu atvejų apklausti suaugusieji sakosi esantys krikščionys, nors ir retai vaikšto į bažnyčią. Tyrimas rodo, kad tirtame regione daugiausia yra nepraktikuojančių krikščionių (žmonių, kurie sakosi esantys krikščionys, bet mišiose dalyvauja tik kelis kartus per metus).

palendriai.lt

Sekminių dieną Bažnyčios liturgija užsklendžia penkiasdešimt dienų trukusį Velykų laiką ir įveda į Šventosios Dvasios laiką, kaip ir pirmieji apaštalai, kasmet laukdama naujo Šventosios Dvasios išsiliejimo per liturginį šventimą. Šis Dvasios dovanojimas Bažnyčioje tebesitęsia nuo pirmųjų Sekminių vis iš naujo skatindamas ją tapti misijine.

Skelbiame filosofo, Vilniaus universiteto prof. Alvydo Jokubaičio žodį, tartą atsiimant Lietuvos kultūros fondo įsteigtą ir po septynerių metų pertraukos atgaivintą filosofo Stasio Šalkauskio vardo premiją.

Ši už tautos kultūros, meno, mokslo ir filosofinės minties turtinimą bei ugdymą skiriama premija politikos mąstytojui ir liberalizmo kritikui Alvydui Jokubaičiui buvo įteikta gegužės 11–13 dienomis Šiauliuose vykusioje Išminties šventėje, kuri leido iš naujo pažvelgti į vieno ryškiausių tarpukario Lietuvos mąstytojų Stasio Šalkauskio kūrybinį palikimą.„“

y-news.lt

propatria.lt

Pasigirdus kalboms apie planuojamą abortų uždraudimą, kaip ir buvo galima tikėtis, per šalį nuaidėjo triukšmingas feminisčių pasipiktinimo vajus. Kai kurios iš jų nešiojosi plakatus su užrašais „mano gimda – mano reikalas“, kitos niršo ant siaubingos patriarchalinės valdžios su tokiomis užmačiomis, nes, supraskite, abortai yra išimtinai moters ir jos „reprodukcinių teisių“ reikalas.

Pro Patria

Nuo amžių gyvuoja požiūris, kad senovės graikų filosofas Sokratas buvo krikščionis dar iki krikščionybės. Pagrindą tam teikė ir garsus krikščionių apologetas Justinas Kankinys, gyvenęs antrajame šimtmetyje. Pasak jo, gyvenusieji nuosaikiai yra krikščionys, net jei jie kada nors ir buvo laikyti ateistais, o tarp graikų tai buvę tokie žmonės kaip Herakleitas ar Sokratas [1]. Ryškiausias Sokrato paveikslas yra išlikęs jo mokinio Platono dialogų dėka, tačiau juose pastarojo filosofija sumišusi su mokytojo asmenybe kaip literatūriniu personažu. Remdamasis šia sąsaja Friedrichas Nietzsche krikščionybę vadino platonizmu liaudžiai [2]. Ši nuostata yra plačiai įsigalėjusi, o dar didesnę abiejų tradicijų vienovę steigia ryškios paralelės tarp Jėzaus Kristaus ir Sokrato gyvensenų, vainikuotų mirties bausmėmis pasibaigusiais teismais. Vis dėlto toks įsitikinimas ne visai pagrįstas. Kad tai parodytume, Kristaus ir Sokrato gyvenimo linijas būtina demarkuoti ten, kur jų sąlyčio taškai yra nebendramačiai. Svarbiausias jų mokymo tikrumo paliudijimas yra laikysena mirties akivaizdoje: čia atsiskleidžia ir požiūris į mirtį, kuri verčia kelti kūno ir sielos santykio klausimą, tampantį kertine mąstymo ašimi, paneigiančia radikalų krikščionybės platoniškumą ir platoniškojo Sokrato krikščioniškumą.

Ar egzistuoja objektyvus žmogaus gyvenimo tikslas? Ar įmanomas objektyvios moralės pagrindimas? Kuo skiriasi dorybės ir vertybės? Ar sąžinė gali klysti? Kas yra bendrasis gėris ir kodėl jis svarbus? Kodėl liberalizmas atmeta bendrojo gėrio sampratą? Kaip vertinti jausmais grįstą religingumą? Į šiuos ir kitus klausimus atsako filosofas, Vilniaus universiteto profesorius Albinas Plėšnys.

y-news.lt

Gyvename įdomiais laikais. Kartais man atrodo, kad pasaulis taip pamišo, jog jam apibūdinti geriausiai tiktų nuostabi Woodyʼo Alleno pastaba: „Dabar žmonija atsidūrusi sunkiausioje kryžkelėje per visą istoriją. Vienas kelias veda į nusivylimą ir visišką neviltį, kitas – į neabejotiną baigtį. Melskimės, kad mums pakaktų išminties teisingai pasirinkti.“

Tikrai, štai taip kartais ir atrodo.

Pro Patria

Šiemet Lietuvoje pasirodžiusi filosofo prof. Alvydo Jokubaičio knyga „Liberalizmas kaip pilietinė religija“ paskatino iš naujo įvertinti liberaliosios minties atžvilgiu nukreiptą kritiką. Mąstant apie liberalių idėjų reikšmę politikai, atkreipiamas ypatingas dėmesys į liberalizmo vaidmenį politinės teologijos kontekste bei sąsajas su tikėjimu. Apie tai, kokie yra esminiai liberaliosios minties ir jos taikymo praktikoje prieštaravimai, moralinės įtampos ir santykis su krikščionybe, knygos autoriaus Alvydo Jokubaičio klausė Monika Morkūnaitė ir Rokas Gasparaitis.

Siūlome prisiminti paskaitą, popiežiaus Benedikto XVI perskaitytą per susitikimą su mokslo atstovais Regensburgo universiteto Didžiojoje auloje 2006 m. rugsėjo 12 d.