Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Yra toks patiekalas. Rytais atnešamas ant popierinės lėkštutės. Kartais pašvinkęs.

Neringos Venckienės teismo laukimas ir prokurorų priesaikos, kad dabar tai jau jie atsakys į visus klausimus, užgožė labai netikėtą ir džiugią žinią: trisdešimtmetė posovietinės Lietuvos teisėtvarka aplenkė  beveik dešimt kartų ilgiau kurtą JAV teisinę sistemą, o mūsų teismai tapo teisingesni nei amerikiečių! 

Invazinė šimšimų veislė kažkuo panaši į Sosnovskio baščius. Žirnelinių porūšis.

Šimšimai pasigalando dantukus naujiems patiekalams. Užkalnio koldūnais jie šeria liaudį, bet patys jų nevalgo. Dabar užkandai kaip iš dangaus į petelnę jiems nukrito „osminogas“, vardu Venckienė. Piranijos ir visų TV kanalų bei internetinių VSD portalų barakudos paužkandžiaus, ir tada imsis pagrindinio patiekalo – Lietuvos Prezidento. Mėgina pralėkdamos atsikąsti po šmotelį mėsos jau dabar. Žiūri, kaip sureaguos visuomenė. O visuomenė snaudžia žiemos miegu, nors už lango nesibaigia bobų vasara.
Desertui bus valstybės liekanos.

Gitanas Nausėda prabilo apie valstybinį komercinį banką.

Dalijamės dr. T. Baranausko replika perskaičius Dunjos Sadaqi straipsnį „1000 Euro für ein Kind. Die „Baby-Fabriken“ von Nigeria“ (ČIA).

Kovoje dėl nuomonių laisvės mes paversime savo nuomonę neklystančia, o priešingas nuomones – nusikalstamomis. Visi kitaip manantys bus neteisūs ir visada prieš mus dėl visko kalti.

Mano bičiulis iš Lenkijos, Seimo narys Piotr Uščinski, kuruojantis grupę „Už gyvybę“, surado įdomią statistiką apie požiūrį į tai, kada atsiranda nauja gyvybė.

Lietuvoje stipriai aktualizuojasi aplinkos apsaugos (visų pirma – miškų) problemos. Kartu aktualizuojasi europinė problema – žalieji visur rūpinasi ne tik aplinka (kuria irgi rūpinasi dažnai ne logiškai, o ideologiškai), bet ir perima visą leftistinę globalizmo darbotvarkę – multikultūralizmą, vienalytes „santuokas“, federalizmą, „reprodukcines teises“ ir taip toliau.

Prof. V. Landsbergio ir prof. B. Genzelio komentaruose išsakytos įžvalgos paskatino atkreipti dėmesį  į Lietuvos televizijos serialą ,,Laisvės kaina. Sąjūdis“. Tik profesinis įprotis remtis pirminiais šaltiniais padėjo prisiversti atidžiai peržiūrėti kelias per LRT rodyto filmo serijas. Jų peržiūra virto nelengvu moraliniu ir psichologiniu išbandymu. Buvo sunku patikėti, kad Lietuvos valstybėje galima šitaip tyčiotis iš ją atkūrusio visuomeninio-politinio jdėjimo. Taip ir yra – tai ne Sąjūdis, o ,,Nejudis“. Apgailėtina Sąjūdžio karikatūra.

Užėjus rusams 1940-aisiais, Prezidentas A. Smetona bėgo per sieną į Mozūrus, o po to ir toliau. Bėglys?
Prasidėjus Antrajam Pasauliniam į Lietuvą traukėsi Lenkijos karininkai ir žydai, varomi pogromų baimės. Bėgliai?
Sovietiniai komunistai, Trečias Frontas, jiems prijaučiantis ir NKVD aptarnaujantis kontingentas pakniopstom bėgo į Maskvą, vos tik vokiečiai peržengė Lietuvos TSRS sieną. Bėgliai?