Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Mūsų pilietinio portalo skaitytojai, manau, jau pastebėjo: publikacijų apie Šiaulių rajono savivaldybės Meškuičių gimnazijos profsąjungos kovas su administracija sumažėjo. Kai savo postus paliko dvi šios ugdymo įstaigos vadovės Jūratė Jankauskienė ir Sigita Užkuraitienė, situacija ir psichologinis mikroklimatas mokykloje – to ir buvo galima tikėtis – iš esmės pasikeitė.

Apie dabartinį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną medijos kalba nuolatos ir įvairiai. Tačiau į klausimą „Who is Mr. Putin?“ reta kuri jų bando atsakyti iš esmės. Be abejo, pirmiausia taip nutinka dėl politinių simpatijų ar antipatijų: vieniems jis – kone kraugerys, o kitiems – vos ne pasaulio gelbėtojas.

Dr. Rūta Žiliukaitė iš judėjimo #Paskutinisprioritetas sako, kad Lietuvis politikai yra sukūrę tokią mokslo ir studijų finansavimo tvarką, kuri verčia mokslininkus gausybę darbų atlikti visiškai nemokamai.

Tęsinys. Pirmoji dalis – ČIA.

Seniai berašiau apie Šiaulių rajono Meškuičių gimnazijos kasdienybę. Šventines šios ugdymo įstaigos akimirkas seku socialiniuose tinkluose. Pasikeitus gimnazijos vadovams ir pradėjus dirbti profesionaliam, ilgametę pedagoginę ir vadovavimo patirtį turinčiam Algirdui Kontrimui, šviesėja šios ugdymo įstaigos viešasis įvaizdis. Mokykla bando „gydytis“ teismuose patirtas finansines, psichologines, kolektyvo bendrabūvio žaizdas. Tačiau tai tėra paviršinis įspūdis. Gimnazijos bendruomenėje kunkuliuoja aistros, nerimsta buvusio direktoriaus, dabartinio savivaldybės mero pavaduotojo ir kandidato į Liberalų sąjūdžio remiamus merus Algio Mačiulio „partinė svita“.

alkas.lt

Ne man vienam keisčiausia, kad nežinoma už ką, kokius kūrinius Mariui Ivaškevičiui paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Tai tapo vos ne „valstybine paslaptimi“. Jos sužinoti nepavyko ir žurnalistui Ferdinandui Kauzonui, jis buvo siuntinėjamas nuo Ainošiaus pas Kaipošių (Respublika, 2019 m. vasario 8 d.). Kultūros ministro oficialiame atsakyme nevyriausybinėms organizacijoms biurokratiškai rašoma: „Už drąsų literatūros žingsnį“. Ar 30 tūkst. eurų gauti pakanka drąsaus žingsnio?! Juk pasitaiko, kad meška ar dramblys drąsiai įžengia į kokią nors parduotuvę. Matyt, komisijos nariai supainiojo drąsą su įžūlumu, bravūra.

Ar dar kas mini metų pradžioje valdžios sumanytą, o DELFI ir LRT surengtą šou-pompą – „TRIS IDĖJAS LIETUVAI“?

SMS žinutė A. Tapinui:

Į Jūsų organizuojamą mitingą atvykti negalėsiu. Apsinuodijau MĖ-SOS konservais.

Kiek Vilniuje prikurtų įstaigų, dubliuojančių ŠMM funkcijas?

Kur Lietuvos ŠMM ministrų politinė valia jas sumažinti, net likviduoti? Kur ir kam švaistomi valstybės švietimo sričiai skirti milijonai?

Kas gali atsakyti į šituos klausimus?

Apie nematomos, tačiau visur esančios „Kremliaus rankos“ veikimą nuolatos prabildavo lietuviškieji konservatoriai, kai tik visuomenė subruzdavo dėl kokių nors skriaudų ar nuoskaudų. Esą visokia visuomenės saviraiška bei savivaldos apraiškos menkina lietuviškosios valdžios įvaizdį, tad jau savaime tarnauja Rusijos interesams. Ypač aršiai buvo puolami žmonės, išdrįsę rinkti parašus referendumui, kad mūsų gimtinės žemė nebūtų paversta prekiniais sklypais. Konservatorių partijos didžiūnams mojuoti „kremlinė“ retorika tapo tarsi savaime suprantamu dalyku, rodančių jų kilmės „grynumą“. Todėl daugeliui buvo netikėta išgirsti tokią retoriką iš premjero Sauliaus Skvernelio lūpų, kuris jau turėjo senokai apsiprasti ir susitaikyti su konservatorių mestais kaltinimais jų partijos lyderiui Ramūnui Karbauskiui ir daliai valstiečių bei socdemų dėl verslo ryšių „kremliškumo“. Nejau nutarta iš konservatorių perimti šitą retorikos vėzdą? O jei taip, tai kas verčia?