Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

2020 m. birželio 22 d.

Atėjo metas kalbėti viešai ir visuomenei žinoti nepagražintą realybę ir iš pozicijos, ir iš opozicijos stovyklų. Ir baigti vieną kartą tuos žaidimus „skęstančiais“ ir jų „gelbėtojais“, manipuliavimą rinkėjų viltimis, sukeliantį vien nusivylimą ir netikėjimą  niekuo. Žinau, ne viskas, matyt, patiks. Bet sveika, vieša diskusija geriau už tuščius lozungus, nuvalkiotus eilinių „gelbėtojų“ pozavimus ir pačios visuomenės saviapgaulę. Tiesa išlaisvina.

Man regis, kažkokios tamsios jėgos naudojasi liberalais tam, kad pakenktų Gabrieliui Landsbergiui…

Veidaknygė

Suprantu, kad karantinas jau atsibodo daugeliui, tarp jų ir man. Suprantu, kokioje psichologinėje būsenoje yra 60+ metų žmonės, kurie nežino, ar galės grįžti į darbą, net jei karantinas pasibaigs. Ir dar daugelį kitų dalykų.

Kieno lyderiu yra šiuolaikinės normalios partijos lyderis? Kaip jis atsiranda? Kokiu pagrindu?

Kovo 7 dieną steigiamąjį suvažiavimą Vilniuje surengęs Nacionalinis susivienijimas Registrų centre įregistruotas kaip politinė partija. Tai padaryta iki sueinant pusės metų terminui nuo artėjančių Seimo rinkimų, tad naujoji partija planuoja juose dalyvauti. Nacionalinio susivienijimo paraiška patvirtinta pirmuoju bandymu, pateikti dokumentai nebuvo grąžinti taisymui.

Laidos „Neredaguota“ svečias partijos „Nacionalinis susivienijimas“ vicepirmininkas Vytautas Sinica apie apie ekonominius, kultūrinius ir pilietinius motyvus dirbti ir kurti Lietuvoje. Laidos klausykitės ČIA)

Tikiuosi, kad pamatę Dagio „krikščioniškos“ frakcijos pavardes visi, kas iki šiol nesuprato, kodėl nesusivienijame, galutinai supras, kodėl vienybė neįmanoma. Buriamos frakcijos pavardės puikiausiai iliustruoja tą problemą, dėl kurios negalėjome imtis bendro darbo su Rimantu Dagiu.

DĖL BŪTINYBĖS KRIZĖS SĄLYGOMIS VADOVAUTIS KONSTITUCINE VALDŽIOS IR DEMOKRATINIO VALDYMO SAMPRATA
Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai

Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms

NACIONALINIO SUSIVIENIJIMO PAREIŠKIMAS

2020 m. kovo 7 d.

              Tos žemės vardas – Lietuva – užvaldė mano protą ir jausmus.
              Aš trokštu jums atskleisti ją.
              Ateikit! Dvasioje nuvesiu jus į svečią kraštą, ūkanotą, glūdų, šnarantį...
              Suvasnokime sparnais – aure, jau skrendame per šalį,
              kur kiekvienas daiktas turi blausią atminimų spalvą.

              Apgaubia mus vandens lelijų kvapas, plėkstančių miškų garai…
              Tai Lietuva, la Lituanie, Gedimino ir Jogailos žemė.
              Atsiveria mums susimąsčiusi šalis, kurios vėsi, dulsva
              padangė turi visą pirmapradės giminės gaivumą. Ji
              nepažįsta prabangos liūdnos – subręsti.

Tai yra poeto, mistiko ir diplomato Oskaro Milašiaus žodžiai apie Lietuvą. Juos neatsitiktinai pasirinkau šiai baigiamajai kalbai. Nes būtent čia, šituose žodžiuose, glūdi atsakymas, ko šiandien mums labiausiai reikia ir kas yra tikrasis mūsų jėgų, ištvermės ir vilties šaltinis. Jis rašo apie Lietuvą. Lietuvą, kuri yra jo svajonėse. Mums šiandien, kaip ir visais laikais, labiausiai reikia svajonės. Taip yra todėl, kad kilni svajonė, kurią įkvepia meilė, galiausiai pagimdo viziją, kuri savo ruoštu yra ilgesio šaltinis. O ilgesys yra jėga, kuri suteikia valios ir ryžto padaryti iš pirmo žvilgsnio neįmanomus ar net antžmogiškus darbus.

Šitas svajotojas Versalio konferencijoje didvyriškai ir sėkmingai kovojo už tai, kad Lietuva būtų pripažinta.

Vieną kartą turime įsisąmoninti, kad Lietuvą pirmą kartą sukūrė pirmiausiai svajotojai. Tie basi savanoriai, kurie be ginklo kovėsi su visais tais, kurie norėjo pasmaugti Lietuvos respubliką, jie kovojo dėl svajonės. Ir šita svajonė vedė Lietuvą beveik 20 metų, įkvėpė jėgų padaryti neįtikėtinus darbus. Ji privertė Darių ir Girėną savo testamente rašyti, kad „Lietuva laukia iš savo sūnų dar drąsesnių žygių”. Bet svajonė ir gelbsti.

Jūsų dėmesiui – partijos „Nacionalinis susivienijimas“ pirmininko prof. Vytauto Radžvilo žodis apie naujojo visuomeninio darinio koncepciją ir viziją bei numatytą darbų programą.