Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Pro Patria

Kovo 7 dieną sostinės „Karolinos“ viešbutyje įvyko politinės partijos „Nacionalinis susivienijimas“ steigiamasis suvažiavimas. Sausakimšoje salėje susirinko 462 delegatai, o su įgaliojimais suvažiavime buvo atstovaujami 2312 steigėjų.

Suvažiavimas pritarė partijos steigimui, pavadinimui „Nacionalinis susivienijimas“, patvirtino bendrąją partijos programą, įstatui, išsirinko pirmininką, pavaduotojus ir kolegialius valdymo bei priežiūros organus. Partijos pirmininku išrinktas vienas Sąjūdžio kūrėjų filosofas prof. Vytautas Radžvilas, pavaduotojais patvirtinti buvęs VU prorektorius doc. Kęstutis Dubnikas ir politologas, VU doktorantas Vytautas Sinica. Atsakinguoju partijos sekretoriumi suvažiavimas išrinko Arną Simutį.

respublika.lt

Iš karto prisipažįstu - pavadinimas visiškai beprasmis, nes negali būti pasaulio pabaigos (kaip ir komunizmo, tai panašūs reiškiniai) vienoje atskiroje šalyje. Todėl man beprasmis ir Seime susirinkusių apokaliptikų praėjusį šeštadienį įkurtas sąjūdis prieš Astravo AE.

Nacionalinio susivienijimo programa – kelio iš intelektualinio ir politinio sąstingio gairės

Jūsų dėmesiui siunčiame steigiamos Nacionalinio susivienijimo partijos programos projektą. Programa parengta atsižvelgiant į tai, kad Lietuva gyvena prasidėjusios ir tolydžio stiprėjančios tarptautinės ir vidaus krizės sąlygomis. Padėtis šalyje vis labiau primena 1986–1988 m. vyravusį sąstingį. Šiuo vėlyvojo sovietmečio laikotarpiu gilėjo sisteminė SSRS krizė, kuriai įveikti buvo paskelbta M. Gorbačiovo „pertvarka“. To meto Lietuvos valdžia elgėsi taip, lyg nieko nevyktų, ir stengėsi gyventi po senovei. Oficialioji propaganda toliau šlovino LSSR laimėjimus kuriant komunizmą. Kartu buvo slopinamas augantis visuomenės nepasitenkinimas visose gyvenimo srityse įsivyravusiu sąstingiu ir valdžios nesugebėjimu spręsti susikaupusių problemų. Ideologinė ir politinė kova su tariamais „atgimstančio buržuazinio nacionalizmo“ baubais tapo svarbiausiu visais atžvilgiais degradavusio represyvaus režimo uždaviniu. Ji buvo grindžiama konkrečia principine ideologine schema. Šį sąstingį nutraukė tik Sąjūdžio atsiradimas.

Politinės partijos „Nacionalinis susivienijimas“
p r o g r a m a

TAPKIME POLITINE TAUTA

Atgimimo įkvėptas Sąjūdis įstengė atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Tačiau atkurtos valstybės gyvenimo, vadovaujantis Sąjūdžio iškelta Lietuvos vizija, sutvarkyti nepavyko. Lietuvos valstybė netapo lygi ir teisinga visiems. Jos oligarchinis pobūdis lėmė milijoninę emigraciją, demografinę krizę, didžiulę socialinę atskirtį, augantį politinį pasyvumą bei susitaikymą su esama būkle, nacionalinės savigarbos praradimą.

Skelbiame parengtą Nacionalinio susivienijimo programos projektą. Programa bus priimta artėjančiame steigiamajame partijos suvažiavime. Tai iš tiesų novatoriška sąjūdinės politinės jėgos programa, brėžianti Lietuvai kitokią raidos kryptį. Visų šalies sisteminių partijų programos yra grindžiamos „globalios Lietuvos” ideologija, kuri buvo D. Grybauskaitės ir A. Kubiliaus pastangomis oficialiai įteisinta 2012 m. LR Seimo patvirtintoje Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“. Šiame šalies raidos kryptį dviems dešimtmečiams brėžiančiame dokumente nei karto nėra minima lietuvių tauta, vartojama „Lietuvos tautos” sąvoka.

Gruodžio mėnesį pradėtas telkti Nacionalinis susivienijimas planuoja steigiamąjį suvažiavimą pirmą kovo šeštadienį, kovo 7 dieną. Suvažiavime bus tvirtinami kuriamos politinės organizacijos įstatai ir pavadinimas, Nacionalinio susivienijimo bendrijos programa, renkami jos valdymo organai.

Šūkis, pasirinktas besikuriančio Nacionalinio Susivienijimo, galbūt ne vieną privertė lengvai krūptelėti ar net pajusti atmetimo reakciją. Mano pirminis įspūdis, tiesą sakant, buvo gana neigiamas. Per radikalu. Per aštru. Kelia tiesiogines asociacijas su nevienareikšmiškai vertinama 1933 m. išleista to paties pavadinimo Jono Noreikos brošiūra, kurią nesunkiai galima rasti internete ir kuri, kaip žinia, atvirai ragino to meto lietuvius riboti bendrapiliečių žydų ekonominę veiklą ir perimti inciatyvą prekyboje bei versluose, nors pats šūkio sumanytojas sakosi šios asociacijos išsyk ir neįžvelgęs… Gal net nukreipta prieš Lietuvoje gyvenančius kitų tautų mūsų kaimynus.Taigi patiems lengvai atsidengiant šlykštiems kaltinimams ir kritikai „fašizmu“ ar „nacizmu“, kuo jau nesyk buvome pravardžiuoti konservatorių aplinkos apžvalgininkų, – tokios ir panašios abejonės kankino jaučiant ir asmeninę atsakomybę už gimstantį judėjimą, kurio viena iš steigėjų esu.

Ar šio šūkio išties reikėjo ir ką jis iš tiesų reiškia?

Pro Patria

Atsiimdamas Leonido Donskio premiją, jos lauretatas L. Vildžiūnas pasakė itin įsidėmėtiną kalbą: Linas Vildžiūnas: murzas ir pankas gali pakeisti Sąjūdžio strategai ir filosofai, o tai kur kas pavojingiau Šią kalbą, paskelbtą LRT.lt portale, „Lietuvos Sąrašo“ partijos Tarybos narys, VDU prof. A. Kulakauskas įvertino šitaip: Puiki, labai reikalinga, Leonido Donskio premijos laureato verta kalba.

Be komentarų.

Sekmadienį Rašytojų sąjungos namuose vyko diskusija apie TS-LKD ateities perspektyvas. Bent jau apie tai daugiausia turėjau kalbėti, tačiau kiekvienas pokalbis yra nuotykis ir nežinia, kur pakryps.

Man labai patiko pati iniciatyva. Drąsos diskutuoti Gabrielius Landsbergis turi su kaupu. Tai labai svarbi savybė lyderiui. Sudėtingiausia įrodyti, kad jis ir visa partija turi pakankamai išminties dorybės. Pastarąją derėtų atskirti nuo paprastos erudicijos bei intelektualumo. Net neabejoju, kad TS-LKD turi didžiausią intelektualinį potencialą, tačiau išminties dorybė yra tai, kas atsiskleidžia tik tada, kai pakankamai praktikuojama išbandymuose. (Kubilius ja gali didžiuotis, nes ją užaugino būdamas Premjeru).

Pro Patria

Visuomenė pagaliau atsibunda, rąžosi, ruošiasi keltis. Mokosi aiškiai formuluoti ir artikuliuotai įgarsinti savo poreikius bei reikalavimus, įvairių teisėtų pilietinio pasipriešinimo būdų, bendradarbiauti su panašius interesus turinčiais, bet nebūtinai ideologiniais bendraminčiais, išvengti skaldytojų nuolat gudriai spendžiamų spąstų, išreikšti solidarumą su protestuojančiais, atpažinti oficiozinės žiniasklaidos kurpiamas manipuliacijas ir melą. Ir tai yra labai gerai. Tačiau neramina kas kita. Beveik niekas nekalba apie lyg pūlinys pagaliau pratrūkusios socialinės krizės šaknis ir esmę, o jei ir kalba, tai tik fragmentiškai, nenuosekliai. Bet to nepadarius neturėsime galimybės pradėti gydymo.