Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

DELFI.lt

Visi žino, kad populizmas yra blogai. „Visi“ – t. y. visi, ką nors žinantys ar norintys tokiais atrodyti. Pirmas gestas, kuriuo išsilavinęs žmogus steigia savąją skirtį nuo „minios“ – ironiškas šypsnys adresų kitų „visų“ – tų, kurie „tokie kvaili, kad…“.

Tų, į kuriuos kreipiasi atitinkamai kvailos politinės jėgos – tokios kvailos, kad barsto neįgyvendinamus pažadus, gąsdina nebūtais baubais, skelbia pramanytus faktus, koneveikia galią turinčius, nepasitiki institucijų racionalumu ir veržiasi atstatyti pasaulį apleidusią teisybę (pastaroji aistra – teisybę atstatyti – ir nepatiklumas būtinai neatsiejami nuo prieš tai paminėtų dalykų: realizmo ir kompetencijų stokos, naivumo, prasimanymų).

Pro Patria

Fransas Timmermansas, Europos komisaras, besiruošiantis būti pagrindiniu kairiųjų partijų kandidatu į 2019-ųjų Europos Parlamentą, antradienį pareiškė, kad kitų metų rinkimai bus kova dėl „pačios Europos sielos“.

Nugirdau, kad konservatoriai, už kuriuos kadaise balsuodavau, tapo ŽMONIŲ partija.

Vaje vaje, koks epochinis įvykis – Ingridutė įveikė Vygauduką! Ir kokia buvo baisi, įnirtinga politinių titanų kova, kokios per naktis sargybos su tomahaukais prie urnų, nulėmę, kuris pasirašinės nieko nelemiančius popieriukus simuliakrinėje valstybėje ateinantį penkmetį!

Taip nusprendė pasivadinti TS-LKD. Kokią žinutę partija siunčia Lietuvos žmonėms? Tiesą sakant, tokią, kokią Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir kiti elitiniai „konservatoriai“ siuntė jau seniai: kad žmonės, kurie nepriklauso šiai partijai arba nebalsuoja už ją, nėra žmonės.

Esu iš to visuomenės segmento, kuris nepasitiki nė viena šiandienine parlamentine partija. Žodžiu, personažas iš tos 95 nuošimčių daugumos, kurią skelbia soc. tyrimai apie žlugusį pasitikėjimą politinėmis Lietuvos partijomis.

Iškart po Vėlinių, lapkričio 3 dieną, sukaks dveji metai, kai šios kadencijos Seimo nariams buvo įteikti pažymėjimai. Laminuotos kortelės, aktyvuotos po priesaikos, mums, išrinktiesiems, suteikė prieigas prie valdžios galių ir tapo mūsų žmogiškųjų silpnybių išbandymu.

R. Karbauskis tada didžiavosi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąrašu, sudarytu iš partinių ir nepartinių kandidatų.

„Galiu patikinti, jog tai žmonės, kuriuos vienija daug stipresnis ryšys nei tik partinis bilietas – juos vienija vertybinis pagrindas. Tarp mūsų yra žmonių, kurių nuomonės vienu ar kitu klausimu skiriasi, ir man dėl to nei kiek nebaugu.“ Taip prieš dvejus metus jis įtikinėjo visą Lietuvą ir, ko gero, save. Daugelis, tarp jų aš, patikėjau šių žodžių nuoširdumu.

Permainos pirmiau atsitinka galvoje, tik po to prasideda, todėl visos vis tirpstančios valdiškų mąstymo žiurkių pajėgos metamos į žmonių mulkinimo frontą.

Nacionalinis manipuliuotojas, bulvarinių kanalų idiotai, akis vartančios, bet kam už pinigus atsiduosiančios pupytės ir didieji klikasklaidos portalai – jų ištikimoji komanda ir paskutinė gynybos linija, nes žmonių širdis jie jau prarado.

Ir primityvi propaganda toliau liejasi laisvai. Juk matot, kokie išbalę iš baimės jų snukiai, kaip laksto bereikšmės numirėlių akys, ir kaip balsas juos išduoda – kad tik žmonės neateitų! Bet mes ateisim. Ir kuo toliau, tuo mūsų bus daugiau, nes jų pabaiga prasidėjo.

1988 m., kol dar nebuvo jokio Sąjūdžio, LLL pirmoji viešai pasakė, kad Lietuva okupuota. Toks akibrokštas partinei ir kitai nomenklatūrai buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus, kaip šlapia mazgote per kiaulės snukį. Ir kaip tik jie nekoneveikė tų buržuazinių nacionalistų, Amerikos pakalikų, tiesiog trynė į miltus, mėtė iš darbų dalyvavusius mitinge prie A. Mickevičiaus paminklo ar prijaučiančius. Jei ne „Perestrojka“, būtų cypėse supūdę. Buvo sudaryti sąrašai (beje, iki šiol nepaviešinti), ir visko galėjo nutikti iškart po Rugpjūčio pučo, jei kitaip būtų pasisukę nuo mūsų nepriklausantys įvykiai.

Kas tie „kita“?

Žmonės kalba,kad nieko įdomaus mūsų didžiojoje žiniasklaidoje nebepasirodo. Nėra ką skaityti.

Netiesa. Kartais pasirodo ir labai įdomių dalykų. Pavyzdžiui, vakar Delfi portalas paskelbė Spinter sociologinių tyrimų rezultatus. Respondentų buvo klausta: „Už kurį iš kandidatų į prezidentus balsuotumėte, jei rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį?“