Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

13. Kaip to pasekmė auga istorinės savimonės praradimo jausmas.

Šįryt LRT klasikos „Ryto allegro“ laidoje (pokalbis įvyko rugsėjo 24 dieną; jo pasiklausyti galima ČIA – Tiesos.lt) su LLRA atstove labai trumpai pristatėme (nesakysiu, kad debatavome) savo požiūrius į kultūros politiką. Turbūt natūralu, kad šios srities diskusijos visada sukasi aplink kultūrinių įstaigų ir meno kūrėjų finansavimo klausimus. Mes labai norime kultūros sritį suprasti plačiau, kaip apimančią kalbos, istorijos, tautinės integracijos, paveldo, muziejų, etnokultūros ir kitas politikos sritis. Sritis, kurioms jokios partijos niekada programų nerašo, o mes nors ir prieš pat rinkimus, bet paskelbsime.

Teko sudalyvauti ir skaityti pranešimą rugsėjo 18-ąją Seime vykusiame Kultūros kongrese. Dvejopas įspūdis. Viena vertus, salėje dominuojančios žilos ar jau žilstančios galvos, įvairiopi kultūros degradacijos apmąstymai ir pesimistinės gaidos ne vieno pranešėjo intonacijoje nuteikė liūdnai. Bet kita vertus, garbė pabūti šalia ar prie kavos pabendrauti su mūsų aukščiausio lygio menininkais ir ryškiausiais kultūros žmonėmis, kurie vis dar, gal ir donkichotiškai, nepasiduoda, tą slogų įspūdį iš dalies atpirko.

Genocido tyrimo centras praneša, kad minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, rugsėjo 23 d. 16 val. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje (Oficina, Žirmūnų 1F) atidaroma fotomenininkų Rimanto Dichavičiaus ir Juozo Valiušaičio meninių fotografijų paroda „Istorijos arimai“.

Patį seniausią, bendriausią ir tiksliausią kultūros apibūdinimą yra palikę romėnai (Markas Katonas vyresnysis, Markas Tulijus Ciceronas ir kt.). Jie kultūra laikė žmogiškąją veiklą, perdirbančią gamtą, keičiančią patį žmogų ir paliekančią atitinkamus produktus. Taigi kultūra buvo tai, kuo žmogus išskiria save iš visos gamtos. Kadangi tie skirtumai ryškiausiai regimi dvasinėje veikloje, vėliau kultūros sritis susiaurinama iki auklėjimo, ugdymo ir kitų dvasinės veiklos sričių.

Šį birželį Lietuvoje pasirodė dvi knygos apie tą patį istorinį laikotarpį: „Kaip tai įvyko? Christoph Dieckmann atsako Rūtai Vanagaitei“ ir Daliaus Stanciko „Kūju per Lietuvos istoriją“. Ta proga pakalbinome D. Stanciką.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro gen. direktorius prof. dr. Adas Jakubauskas, atsižvelgdamas į ekspertinių kompetencijų poreikį vykdant Centro veiklas, o ypač į veiklos strategijų rengimą, sudarė visuomeninę ekspertų komisiją. Komisijos nariais paskirti:

Tik faktai. Vidmanto Valiušaičio paskyrimu LGGRTC vadovo patarėju pasipiktino:

Tai NE fontanas, tai kitaip vadinasi! Ko ir reikėjo tikėtis – ligų užkrato ir fekalinės taršos šaltinis pačioje sostinės širdyje.