Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Pro Patria

Nepaisant atkaklaus architektūros elito pasipriešinimo ir viešo protesto prieš siūlomą vykdomąją tvarką, pavadinimu „Padaryti vėl gražius federalinius pastatus“, kurią „Architectural Record“ pirmą kartą paviešino prieš vienuolika mėnesių, prezidentas Trumpas gruodžio 21 d. pasirašė vykdomąjį nutarimą pavadinimu „Skatinimas Federalinės Pilietinės Architektūros“. Nutarimas skelbia, kad „tradicinė ir klasikinė architektūra yra pageidaujama federalinių viešųjų pastatų architektūra“.

Jūsų dėmesiui siūlome profesorės Rasos Čepaitienės paskaitą „Viešojo paminklo prieštaros: istorija ir dabartis“.

Dar nespėjo atvėsti Lietuvos valstybei duoti Seimo narių priesaikos žodžiai, o jau Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai Gintautas Paluckas, Linas Jonauskas, Tomas Bičiūnas, Algirdas Sysas, Orinta Leiputė, Julius Sabatauskas ėmėsi Lietuvos išvalstybinimo veiksmo, įregistruodami Seime įstatymo projektą, kuriuo siūloma pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimą (Nr. I-1031) „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ (žr. ČIA).

pozicija.org

Dar nespėję duoti priesaikos naujieji/senieji Seimo nariai Gintautas Paluckas, Linas Jonauskas, Tomas Bičiūnas, Algirdas Sysas, Orinta Leiputė, Julius Sabatauskas skubiai ėmėsi pirmutinio Lietuvos išvalstybinimo klausimo.

Vidas Rachlevičius. Visiškai nesvarbu, kas bus kultūros ministras, nes tai NIEKO nekeičia ir nekeis

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atidarė naują svetainę laisveskovos.lt, kurioje pirmą kartą viešai skelbia išsamų Lietuvos partizanų karo (1944–1953) dalyvių sąrašą. Šis sąrašas nėra baigtinis, šiuo metu pateikta 12 799 vardų: žuvusieji kovos lauke, nuteistieji mirties bausme sušaudant ir mirusieji įkalinimo vietose. Vėlesniuose etapuose planuojama skelbti išgyvenusiųjų vardus: represuotųjų, tačiau grįžusių iš lagerių bei išsislapsčiusiųjų partizanų ir jų ryšininkų.

Visą vasarą dirbome ugdymo programų atnaujinimo dorinio ugdymo programos grupėje, konkrečiai – etikos. Derinomės, ieškojome integracinių sąsajų su menų, su informatikos, ypač produktyviai – su biologijos programų kūrėjais. Su lietuvių  kalbos ir literatūros programos kūrėjais kažkodėl taip ir nesusitikome.

13. Kaip to pasekmė auga istorinės savimonės praradimo jausmas.

Šįryt LRT klasikos „Ryto allegro“ laidoje (pokalbis įvyko rugsėjo 24 dieną; jo pasiklausyti galima ČIA – Tiesos.lt) su LLRA atstove labai trumpai pristatėme (nesakysiu, kad debatavome) savo požiūrius į kultūros politiką. Turbūt natūralu, kad šios srities diskusijos visada sukasi aplink kultūrinių įstaigų ir meno kūrėjų finansavimo klausimus. Mes labai norime kultūros sritį suprasti plačiau, kaip apimančią kalbos, istorijos, tautinės integracijos, paveldo, muziejų, etnokultūros ir kitas politikos sritis. Sritis, kurioms jokios partijos niekada programų nerašo, o mes nors ir prieš pat rinkimus, bet paskelbsime.

Teko sudalyvauti ir skaityti pranešimą rugsėjo 18-ąją Seime vykusiame Kultūros kongrese. Dvejopas įspūdis. Viena vertus, salėje dominuojančios žilos ar jau žilstančios galvos, įvairiopi kultūros degradacijos apmąstymai ir pesimistinės gaidos ne vieno pranešėjo intonacijoje nuteikė liūdnai. Bet kita vertus, garbė pabūti šalia ar prie kavos pabendrauti su mūsų aukščiausio lygio menininkais ir ryškiausiais kultūros žmonėmis, kurie vis dar, gal ir donkichotiškai, nepasiduoda, tą slogų įspūdį iš dalies atpirko.