Svarbiausias, Šeimos politika, Kultūros, kalbos, istorijos politika, Socialinės inžinerijos eksperimentai , Šiaurės Amerika

Kalifornijos švietimo apygarda tiria moksleivius klausdama, kaip dažnai jie leidžia laiką su skirtingos lytinės tapatybės žmonėmis

6 Tiesos.lt redakcija   2022 m. gegužės 17 d. 21:20

Kalifornijos Pagalbos organizacijos direktorius teigė: „Valstybinės mokyklos aplinkoje nematome jokio reikalo psichologiškai profiliuoti savo moksleivius“

Kalifornijos Jungtinė Poway apygarda planavo tirti moksleivius nuo 6-os iki 12-os klasės, kiek laiko jie praleidžia su skirtingos lytinės orientacijos moksleiviais.

Apklausa, susidedanti iš 31 klausimo, tikrino moksleivius klausimais, susijusiais su „nešališkumu“ ir ar jie jautėsi pasirengę kalbėti „prieš rasizmą“ ir „homofobiją“.

Remiantis ekrano nuotraukomis ir medžiaga, gauta iš Kalifornijos Lygių teisių fondo bei peržiūrėta Fox News, tėvams gegužės 5 dieną buvo išsiųsti elektroniniai laiškai, pranešantys, kad Jungtinė Poway mokyklos apygarda planuoja atlikti moksleivių apklausą laikotarpiu nuo gegužės 9 iki birželio 3 dienos.

„Keista, kad šios taip vadinamos nešališkumo apklausos yra labiau apsėstos studentų nuostatų nereikalingų tapatybių atžvilgiu analizavimo nei jų požiūrio į tai, kaip mokyklos padeda nepalankioje padėtyje esantiems mokiniams, nepriklausomai nuo rasės“,- sakė Fox News Digital dienraščiui fondo veikiantysis direktorius Dr. Wenyuan Wu.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Ugdymo politika, Kultūros, kalbos, istorijos politika, Žiniasklaida

Marius Markuckas. Buitinės politologijos prabanga karo fone

10 Tiesos.lt redakcija   2022 m. gegužės 17 d. 21:17

Dr. Marius Markuckas yra politologas, filosofijos mokslų daktaras, Nacionalinio susivienijimo narys

Karas Ukrainoje kaip niekada aiškiai atskleidė Lietuvos politikos ekspertų negebėjimą suprasti besiformuojančių geopolitinių tendencijų ir numatyti galimų grėsmingų įvykių, kurie, laimė, vis dar nėra tiesiogiai užgriuvę mūsų šalies. Tuo nebandoma pasakyti, kad tokio masto Rusijos agresija prieš Ukrainą buvo nesunkiai prognozuojama. Daug kas, įskaitant Ukrainos valdžią, laukė karo apskritai, bet beveik niekas nelaukė šitokio.

Prognozuoti tokius dalykus vadovaujantis įprasto proto nuostatomis išties nėra paprasta, jei apskritai įmanoma. Absoliuti dauguma žmonių yra „normalūs žmonės“ ir, kaip sakė nacių koncentracijos stovyklas išgyvenęs prancūzų rašytojas Davidas Roussetas, normalūs žmonės nežino, kad įmanoma viskas. Pasaulis yra (ir taip turi būti) normalių žmonių vieta. „Normalių“ reiškia: tokių žmonių, kurie nesitiki vieną rytą pamatyti karo siaubų.

Tačiau, kad normaliame pasaulyje galėtų ramiai gyventi normalūs žmonės, tarp jų privalo egzistuoti ir toks mąstymas, kuris užbėgtų šiems įprastą žmogiškąją egzistenciją griaunantiems procesams ir neleistų įvykti tokioms tragedijoms, kaip dabar Ukrainoje, ar sugebėtų sušvelninti jų pasekmes. Tai gali tik mąstymas, orientuotas ne į buką nupasakojimą to, kas jau įvyko, bet į tai, kas gali įvykti. Tai tikrasis analitinis mąstymas, vienintelis perspėjantis apie grėsmes ir paaiškinantis, kaip turėtų elgtis pirmiausia politinių sprendimų priėmėjai, kad šių grėsmių būtų išvengta.

Turbūt kaip ir daugelis skaitytojų, puikiai prisimenu Rusijos karinės invazijos į Ukrainą dieną. Iš pačio ryto vykau iš Panevėžio į Vilnių ir visą tą laiką automobilyje klausiausi įvairių radijo programų – apie tai, kur juda Rusijos kariuomenė, kur vyksta intensyviausi susirėmimai, kokios Ukrainos teritorijos yra okupuojamos ir t. t. Faktinių įvykių įvardijimo jūroje nuskambėjo pokalbis su vienu iš Lietuvos politikos ekspertų, kuris rimtu balsu atsakinėjo į klausimą, kaip čia atsitiko, kad Putinas melavo ir ar už tai dabar jis turėtų būti pasmerktas.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Dovilas Petkus. Apie savą ir svetimą istoriją ir kovą „su kaulais“

3 Tiesos.lt siūlo   2022 m. gegužės 17 d. 21:11

laikmetis.lt

Griauti sovietinį paveldą ar palikti? Dabar tai vienas dažniausių, ramybės neduodančių klausimų Lietuvoje. Prasidėjus karui Ukrainoje Lietuvoje pradėtas naujas sovietinio paveldo peržiūrėjimo laikotarpis. Diskutuojama, pagal kokius kriterijus ir kaip vertinsime savo viešąsias erdves ir istorinę atmintį.

Klaipėdos mero „praregėjimas“

Nors laipsniškas sovietinio paveldo šalinimas iš viešųjų erdvių Lietuvoje vyko nuolatos, tačiau istorinės atminties klausimai retai domindavo politikus. Netgi diskusijoms apie tokio paveldo vertingumą, reikalingumą ar žalą dėmesio buvo nedaug. 

Tačiau prasidėjus karui Ukrainoje viskas pasikeitė. Štai net ir Klaipėdos meras V. Grubliauskas, keletą metų leidęs organizuoti miesto skulptūrų parke atvirai prorusiškus minėjimus ir ignoravęs visuomenininkų pasiūlymus naikinti sovietmečio garbinimo panteoną uostamiestyje, griebėsi skubių memorialo šalinimo darbų.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Demokratija ir valdymas, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Vytautas Radžvilas. Įsivalstybinusios Lietuvos diena

20 Tiesos.lt redakcija   2022 m. gegužės 15 d. 13:51

Autorius yra politikos filosofas, profesorius, vienas Sąjūdžio kūrėjų, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas

1920 m. gegužės 15 dieną Lietuvos Steigiamasis seimas priėmė rezoliuciją – tikriausio ir giliausio Lietuvos ir lietuvių tautos ĮSIVALSTYBINIMO aktą. Jo paskelbta Lietuvos valstybė nebuvo ir negalėjo būti tobula. Tačiau nuo pat pradžių – nuo XIX a. tautinio Atgimimo sąjūdžio – čia viskas buvo tikra.

O to tikrumo mastą ir didybę galima suprasti tik palyginus ir suvokus kontrastą tarp dviejų – nuosekliai ir tvirtai stojusios į vis plačiau išsiskleidžiančio įsivalstybinimo kelią Lietuvos ir dvejojančios bei pradėjusios bijoti ir gėdintis savęs pačios, galiausiai pasukusios IŠSIVALSTYBINIMO kryptimi mūsų dienų Lietuvos. Žvelgiant iš laiko nuotolio, tų dviejų Lietuvų skirtumai atrodo tokie dideli, kad virsta neperžengiama praraja.

Tais tolimais 1920 metais susirinkęs ir aną Valstybę paskelbęs parlamentas buvo tikras Steigiamasis seimas, o ne juo atgaline data pervadinta LSSR Aukščiausioji taryba.

Jo paskelbta ana Valstybė buvo tikra ir tapo brangi daugumai jos piliečių, nes buvo iškovota sunkių mūšių laukuose ir atpirkta karių ir savanorių krauju, o ne atgauta saujelės didvyrių gyvybės kaina, bet iš esmės – susigrąžinta be rimtos kovos, mosuojant vėliavėlėmis ir dainuojant taikiuose, net šventiškuose mitinguose.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Kultūros, kalbos, istorijos politika, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Laiškas tiems, kuriems dar rūpi rūpi visa, kas susiję su Valstybės išlikimu

7 Tiesos.lt redakcija   2022 m. gegužės 15 d. 10:04

Seniai kirba mintis parašyti ir paskatinti visus truputėlį labiau susirūpinti savo rašytine ir sakytine lietuvių kalba. Esame vienintelė partija, kuriai rūpi visa, kas susiję su Valstybės išlikimu. Neteksime kalbos, nebereikės kalbėti ir apie Lietuvos valstybingumą.

Tenka apgailestauti, kad kalbos klausimai daugiausiai rūpi vyresnės kartos kalbininkams. Palaipsniui jie išeina…Kas lieka? Subačių šeimyna, L. Vaicekauskienė ir kiti, kurie nori prastumti mintį, kad galime kalbėti ir rašyti, kaip norime, t.y. žargonine kalba, nes klasikinė lietuvių kalba jaunimui esanti per sunki ir nesuprantama.

Sunku parinkti epitetus jų mąstysenai apibūdinti.  Šie “mokslininkai”, matyt, užmiršo, kad žodžiai, sakinių struktūra neša arba gerą, arba blogą energetiką. Jau nekalbėsime, kaip tas žodis ištartas, kokia intonacija jis papuoštas ar sudarkytas ir kokia kalbėtojo dikcija. Kai kalba prasta, ir sveikata prasta, ir santykiai pašliję, ir žmogus nemalonus. Senojo Testamento vienas iš nuolankiausių ir išmintingiausių veikėjų Jobas apie save taip kalbėjo: “Žmonės man atsukdavo ausį ir laukdavo, ir tylėdavo man patariant. Po mano žodžių jie nebekalbėdavo; ant jų lašėdavo mano kalba. Jie laukdavo manęs kaip lietaus; jie plačiai praverdavo burną lyg laukdami vėlyvojo lietaus…gyvenau kaip karalius kariuomenėje, kaip tas, kuris guodžia raudotojus” (Jobo 29, 21-25).

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Kultūros, kalbos, istorijos politika, Rusija

Rusijos istorinė ir akademinė politika Lietuvos atžvilgiu 2021–2022 metais (pagrindinės tendencijos)

4 Tiesos.lt redakcija   2022 m. gegužės 12 d. 19:43

Alieh Dziarnovič | gudija.lt

Istorinė Vladimiro Putino programa

Naujos Rusijos istorijos politikos Lietuvos Respublikos ir kitų regiono kraštų atžvilgiu pradžia tapo Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino straipsnis „Apie istorinę rusų ir ukrainiečių bendrystę“ («Об историческом единстверусских и украинцев»), kuris buvo publikuotas oficialioje Rusijos Federacijos prezidento svetainėje 2021 metų liepos 12 dieną.


Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vaidmenį Rusijos istorijos kontekste. Po mongolų-totorių kariuomenių, vadovaujamų Batijaus, užpuolimo vakarinių ir pietinių Rusios žemių stačiatikiai atsidūrė LDK sudėtyje. Tai buvo erdvė, kuri nepriklausė Maskvos įtakos zonai. Šis miestas tapo „apjungiančiu centru, tęsiančiu senosios Rusios valstybės tradiciją“. Tuo tarpu Vilniaus dominuojama vakarinė ir pietinė Rusia patyrė religinį spaudimą ir persekiojimus: „XIV amžiuje Lietuvos valdantysis elitas priėmė katalikybę. XVI amžiuje buvo sudaryta Liublino unija su Lenkijos karalyste – susikūrė Abiejų Tautų Respublika (iš esmės – lietuvių ir lenkų)“. Dėl šios priežasties XVII ir XVIII amžiais vykęs ukrainiečių ir gudų „susijungimas“ su Rusija, Maskvai karinėmis priemonėmis veržiantis į vakarus, yra istorinio teisingumo aktas.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Asmenvardžiams pasuose nevalstybine kalba pritaria kas ketvirtas gyventojas

12 Tiesos.lt redakcija   2022 m. gegužės 6 d. 17:48

Nuo gegužės 1 dienos Lietuvoje įsigaliojo sausio mėnesį priimtos pataisos, leidžiančios Lietuvos Respublikos piliečiams savo vardus ir pavardes asmens dokumentuose vietoje valstybinės kalbos rašyti kita pasirinkta kalba lotyniško pagrindo rašmenimis.

Jau po pataisų priėmimo visuomenės apklausų ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta visuomenės apklausa parodė, kad naujajai tvarkai pritarė vos ketvirtis apklausų šalies piliečių. Vasario 3–8 dienomis Valstybingumo studijų centro užsakymu atlikta apklausa, kurioje klausta, ar gyventojai pritaria tam, kad Lietuvos piliečių vardai ir pavardės pasuose būtų rašomi kita (nevalstybine) kalba vietoje valstybinės (lietuvių) kalbos.

Tam pritarė 26,7 procento, nepritarė – 55,1 procento, negalėjo atsakyti 18,2 procento respondentų.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Kvietimas į talką atkurti Kryžių kalną

7 Tiesos.lt siūlo   2022 m. gegužės 4 d. 21:07

respublika.lt

Žinia apie gaisrą Kryžių kalne sukrėtė dalį visuomenės. Iki šiol tiriama, dėl ko kilo gaisras, kuris pasiglemžė apie 200 kv. m šios išskirtinės vietos ploto. Šį šeštadienį visi tikintys ir šiam įvykiui neabejingi gyventojai kviečiami į talką atkurti Kryžių kalną.

Šiaulių r. Meškuičių sen. esantis Kryžių kalnas daug metų yra tikinčiųjų traukos vieta. Skaičiuojama, kad čia gali būti apie 200 tūkst. įvairių kryžių, kurių daugumą čia atvežė žmonės. Deja, dalies kryžių neliko dėl kilusio gaisro, todėl žmonės kviečiami prisijungti prie iniciatyvos ir atvežti savo kryžių į Kryžių kalną.

Tokią iniciatyvą sugalvojo ir paskelbė Šiauliuose veikianti kavinė „Gustuko picerija“. Kaip „Vakaro žinioms“ sakė picerijos vadovas, akcija suderinta ir palaikoma Meškuičių sen., o taip pat Šiaulių katedros kunigo Egidijaus Vanckaus.

Visi norintys kviečiami į talką Kryžių kalne jau šį šeštadienį nuo 12 val. Jos metu bus valomos išdegusios vietos, atstatytas sudegęs takelis, paruoštos vietos naujiems kryželiams. Sekmadienį, gegužės 8 d., 14 val. visi norintys kviečiami į Kryžių kalną atvežti savo kryžius, kuriuos palaimins kunigas.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Kultūros, kalbos, istorijos politika, Socialinės inžinerijos eksperimentai , Europa, Šiaurės Amerika

60 šalių pasirašė deklaraciją, kuri įsipareigoja stiprinti „atsparumą sąmoningai iškreipiamai ir neteisingai informacijai“

5 Tiesos.lt redakcija   2022 m. gegužės 1 d. 19:23

Už cenzūrą pasisakančios vyriausybės vienijasi.

Jungtinės Valstijos (JAV) ir 60 šalių partnerių, įskaitant Jungtinę Karalystę (JK), Kanadą, Australiją ir Europos Sąjungos (ES) nares, pasirašė ypač svarbią „Interneto ateities deklaraciją“, kuria įsipareigojama stiprinti „atsparumą sąmoningai iškreipiamai ir neteisingai informacijai“ ir tam tikra prasme riboti žodžio laisvę, tuo pat metu cenzūruojant „žalingą“ turinį.

Baltieji rūmai apibrėžė deklaraciją kaip kažką, palaikančio laisvę ir privatumą, sutelkdami dėmesį į savo įsipareigojimus ginti žmogaus teises, laisvą informacijos srautą ir privatumą. ES dėstė panašias temas ir tvirtino, kad tie, kurie pasirašė deklaraciją, palaiko atvirą, nemokamą, visuotinį, sąveikų, patikimą ir saugų būsimą internetą.

Tačiau deklaracijoje nurodyti įsipareigojimai yra neaiškūs ir dažnai prieštaringi. Pavyzdžiui, deklaracijoje daug kartų įsipareigojama remti išraiškos laisvę, tačiau taip pat įsipareigojama stiprinti „atsparumą sąmoningai iškreipiamai ir neteisingai informacijai“. Joje taip pat yra iš pažiūros prieštaringas įsipareigojimas užtikrinti, kad „teisė į raiškos laisvę“ būtų apsaugota, kai vyriausybės ir platformos cenzūruoja turinį, kuris, jų nuomone, yra žalingas.

Be to, daugelis vyriausybių, pasirašiusių šią deklaraciją, šiuo metu stumia plačias pasekmes turėsiančius internetinės cenzūros įstatymus arba atvirai remia internetinę cenzūrą.

Pavyzdžiui, vos prieš kelias dienas Biden‘o administracija paragino privačias įmones cenzūruoti internetinę „klaidingą informaciją“ – tai paskiausias iš daugelio panašių raginimų. ES taip pat neseniai priėmė Skaitmeninių paslaugų įstatymą (DSA), kuriame numatyti reikalavimai cenzūruoti „neapykantą kurstančią kalbą“ ir „klaidingą informaciją“.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Kultūros, kalbos, istorijos politika, Socialinės inžinerijos eksperimentai , Šiaurės Amerika

Florida atmetė vadovėlius, skleidžiančius „kritinę rasės teoriją“

1 Tiesos.lt siūlo   2022 m. gegužės 1 d. 10:04

propatria.lt

Floridos švietimo skyrius penktadienį pranešė, kad po paskutinės apžvalgos, 41 % siūlomų K-12 matematikos knygų 2022-2023 mokslo metams neatitiko valstijos akademinių standartų dėl to, kad jose buvo įtrauktos kritinės rasės teorijos sąvokos ir kiti prieštaringi požiūriai į švietimą.

Floridos švietimo skyrius pareiškime teigė: „Priežastys, dėl kurių buvo atmesti vadovėliai, buvo kritinės rasės teorijos paminėjimai, įtraukta Bendrųjų pagrindinių valstijų standartų iniciatyva ir neprašytas Socialinio ir Emocinio Mokymosi metodo įtraukimas matematikoje”.

Pati sąvoka „kritinė rasės teorija” apibūdina intelektualų ir socialinį judėjimą, kuris kliaujasi mintimi, kad rasė yra ne natūrali, biologines šaknis turinti skirtingų grupių žmonių ypatybė, bet socialiai sukonstruota kategorija, kuri naudojama engti ir išnaudoti žmones. Šios teorijos šalininkai mano, kad rasizmas yra būdingas teisinėms institucijoms Jungtinėse Valstijose tokiu mastu, kad sukuria ir palaiko socialines, ekonomines ir politines nelygybes tarp baltaodžių ir ne baltaodžių, ypač afroamerikiečių.

„Dauguma knygų, kurios buvo atmestos, buvo skirtos K-5 klasių lygiams, kur nerimą keliantis 71 procentas knygų nebuvo tinkamai suderintas su Floridos standartais arba įtraukė draudžiamas temas ir nepageidaujamas strategijas“, - pridėjo Floridos švietimo departamentas.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti
Puslapis 1 iš 81 1 2 3 >  Paskutinis ›

Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Visiems užsiimantiems politikos komentavimu verta kaskart savęs paklausti, kiek manyje Laurinavičiaus

Ramūnas Aušrotas. Ta pati mergelė, tik kita suknelė

Dominykas Vanhara. Dėl Mariupolio gynėjų

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt penktoji (gegužės 19) diena

NŠTA teigia: už rūpestį šeima – ir vėl kremlinių etiketės

Vytautas Sinica. Reikalavimas paprastas: valstybei neatiduoti sektoriaus nepriklausomiems tiekėjams ir nekurti rinkos iliuzijos ten, kur ji neįmanoma

Tatjana Aleknienė. „Akademikų“ tylėjimas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Universitetas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Įvadinis pastabos

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Politinis spektaklis „Radikalus kompromisas“

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt ketvirtoji (gegužės 18) diena

Neaukokite piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!

Kalifornijos švietimo apygarda tiria moksleivius klausdama, kaip dažnai jie leidžia laiką su skirtingos lytinės tapatybės žmonėmis

Marius Markuckas. Buitinės politologijos prabanga karo fone

Vytautas Rubavičius. Šlovė šventiems kariams – Mariupolio gynėjams

Dovilas Petkus. Apie savą ir svetimą istoriją ir kovą „su kaulais“

Dr. Gintautas Vaitoška. Karas ir abortas

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt trečioji (gegužės 17) diena

Vokietijos katalikų bažnyčiose vyko vienalyčių porų laiminimai, dalyvavo ir vyskupas

Ukraina tikrina kiekvieną Rusijos Federacijos piliečiams išduotą dokumentą, leidžiantį gyventi šalyje

Ramūnas Aušrotas. Tas pats Partnerystės įstatymas, tik kitu pavadinimu

Kristina Zamaryte-Sakavičienė. Įteisinus partnerystę bus keičiama ir visuomenės nuomonė

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt antroji (gegužės 16-oji) diena

Linas Karpavičius. Puota maro metu

Dalis Lietuvos ortodoksų išdėstė viešu laišku savo ketinimus metropolitui Inokentijui

Vytautas Radžvilas. Įsivalstybinusios Lietuvos diena

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Krikščioniškoji tapatybė – V Velykų sekmadienis

Šoką keliantis reikalavimas: ES reikia tik 14 balsų, kad pakeistų ES sutartis, sako buvęs ES Komisijos narys

Laiškas tiems, kuriems dar rūpi rūpi visa, kas susiję su Valstybės išlikimu

Dr. Darius Alekna. Apie šeimą ir valstybę

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.