Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Violeta Rutkauskienė, JAV LB XXII Tarybos narė

2019 m. spalio 11-13 d. Čikagos priemiestyje Oak Brook vyko JAV LB XXII-osios Tarybos antroji sesija. JAV LB yra vyriausias JAV LB organas, kurį sudaro 60 asmenų, renkamų trijų metų kadencijai visuotiniuose JAV lietuvių bendruomenės rinkimuose bei 10 apygardų pirmininkų, atstovaujančių savo vietoves pagal pasiskirstymą atskirais regionais.

propatria.lt

Skelbiame Vytauto Sinicos pirmosios knygos „Ar mums dar reikalinga Lietuvos valstybė?“ įžanginį žodį. Knygą galite įsigyti įvairiuose šalies knygynuose (knygynuose Humanitas ir Patogu Pirkti - beveik leidėjo kainomis). Lapkričio 25 dieną 18 valandą Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje ( Gedimino pr. 3) įvyks knygos pristatymas su knygos autoriumi ir prof. Vytautu Radžvilu.

Na, štai:

„Viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti“, – rašoma prokuroro priimtame nutarime.

Ir kiek erzelio, kiek nereikalingos visuomeninės priešpriešos sukelta, kiek beprasmių ginčų ir politinio stumdymosi!.. O virš viso to – kokie politinės reputacijos nuostoliai!.. Susigrąžinti nebus lengva. Sumokėta kaina didelė.

Kita vertus, gal ir nebloga pamoka politikams ateičiai: kuo baigiasi beatodairiškas veržimasis aptarnauti kuriuos nors neaiškiai išreikštus siauros grupės interesus, mojant ranka į visuomenės nuomonę. Ženklas, kad visuomenės opinija vis dar šį tą reiškia.

Evaldas Činga | madeinvilnius.lt

Lietuvos architektų sąjungos suburta tarptautinė įvairių sričių profesionalų komisija įvertino buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijos konversijos konkursui pateiktus projektus ir spalio 11 d. išrinko nugalėtojus. Barokinio pastatų komplekso teritorijoje planuojama statyti licėjų ir viešbutį su konferencijų centru.

ukininkopatarejas.lt

Etatiniai Lietuvos istorijos mitų griovėjai neįsiklausė į Prezidento Gitano Nausėdos žodžius, pasakytus po to, kai Vilniaus meras Remigijus Šimašius liepė nuimti Generolo Vėtros atminimo lentą: „Sprendimas neišmintingas, sukiršinęs visuomenę“. Neįvardyta Lietuvos „akademinė istorikų bendruomenė“ suabejojo, ar pelnytai Vilniaus centre, ant buvusios KGB būstinės sienų, iškaltos kai kurių šio pastato rūsiuose nužudytų žmonių pavardės. Bet užrašai įrėžti taip giliai, kad, norint juos ištrinti, teks apgadinti rūmus, kuriuose įsikūrusios valstybės įstaigos.

Nuo 1995 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – LGGRTC) vykdo ir koordinuoja rezistencinio judėjimo įamžinimą visoje Lietuvoje, taip pat inicijuoja ir skatina valstybines institucijas, visuomenines organizacijas ir suinteresuotus asmenis vykdyti įamžinimo darbus. Profesionalių menininkų sukurtais paminklais, atminimo ženklais ir atminimo lentomis yra įamžinami svarbiausi lietuvių rezistencijos 1944–1953 m. istorijos įvykiai istoriškai pagrįstose vietose.

Tomas Čyvas

Mūsų kairuoliūkščiai, liberaliukai, šimašininkai, kuklianskininkai ir vanagaitininkai bei jų vienminčiai turi gerus draugus ir sąjungininkus. Tai kas čia pas mus tikrų tikriausi „vatnikai“?

Kiekviena valstybė siekia savo išlikimo. Išlikimui – ypač mažos valstybės išlikimui – būtina taika užsienio politikoje. Tačiau ne mažiau būtina visuomenės santarvė, solidarumas ir stabilumas valstybės viduje. Esama įvairių veiksnių, kurie užtikrina arba, priešingai, griauna, visuomenės solidarumą, santarvę ir stabilumą. Dar Platonas kaip vieną tokių išskyrė socialinę atskirtį, sukuriančią tartum „dvi valstybes“ vienoje. Šiuolaikiniai tyrimai aiškiai liudija, kad solidarumą ir stabilumą valstybėje griauna ir jos vidinės etninės įtampos – kuo multikultūriškesnė visuomenė, tuo mažesnis žmonių pasitikėjimas vieni kitais ir nepažįstamųjų bendrumo jausmas.

Vilius Paliukas

Vilniaus savivaldybės valdančiosios daugumos ir mero R. Šimašiaus įnirtingų mūšių fone dėl bunkerio įteisinimo Lukiškių aikštėje, Lietuvos žiniasklaida nuslėpė arba nutylėjo š. m. rugsėjo 19 d. Europos Parlamento pasiųstą lemtingą žinią visam pasauliui – Europos Parlamentas priėmė istorinę rezoliuciją „Dėl europinės atminties svarbos Europos ateičiai“.

Ar Lietuvos sostinėje būtina valstybės reprezentacinė aikštė su svarbiausiu jos paskirtį įprasminančiu akcentu – valstybės herbo simboliu? Ne šiaip Vyčio – šis populiarus įvardijimas gerokai klaidina, nes paslepia visuomenę supriešinusio konflikto priežastis ir esmę. Viešojoje erdvėje paskleistas ir čia įsitvirtinęs Vyčio vaizdinys gana lengvai sukelia įspūdį, kad vyksta banalus buitinis ginčas: „karys ar bunkeris?“ Tačiau jeigu tai būtų tik „ginčas dėl skonio“, būtų visiškai nesuprantamas įvairių lygių valdžios elgesys. Kodėl ne tik Vilniaus miesto taryba bei meras, bet taip pat Kultūros ministerija ir net aukščiausios Lietuvos valstybinės valdžios institucijos piestu stoja prieš tai, kad šalies sostinėje atsirastų valstybę reprezentuojanti aikštė su visais jos paskirtį ir prasmę atspindinčiais ženklais?