Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Nuostabi buvo vasara. Neįvyko jokių stichinių katastrofų, kurias pranašavo didžiosios žiniasklaidos antraštės. Pakako ir saulės, ir lietaus, ir vėjo. O ir politinėje Lietuvos padangėje po trejų rinkimų valstybė nesugriuvo, neprasidėjo maištai ar revoliucijos.

Bet sakyti, kad nieko naujo neįvyko, irgi negalėtum. Įvyko. Lietuva išsirinko naują Prezidentą ir iš Daukanto rūmų išgirdo naują pasakojimą apie Gerovės valstybę. Tiesa, pasakojimas dar nepapasakotas, yra tik jo pavadinimas, na ir spėlionės, koks bus šio naratyvo siužetas ir turinys.

Kiekvienas tą gerovę savaip supranta, skeptikai šypsosi. Girdėjom, skaitėm ir Tomą Morą, ir Kampanelą, ir komunizmą statėm visą penkiasdešimtmetį... Bet net ir tie, kurie jau gyvena gerovėje, ką besakysi, nori gyventi dar geriau. Taigi, paspėliokim, kaip ta Gerovės valstybė galėtų atrodyti.

Smulkios nuoskaudos greitai užsimiršta. Bet pasaulyje būna tokio blogio, kurio padariniams ištaisyti reikia ištisų dešimtmečių, sutelkto kartų darbo, didžiulės išminties ir kantrybės. Blogis, kuris mus ištiko, buvo Molotovo-Ribentropo paktas. Mes jį minėjome pernai, minėjome šiais metais, galų gale minėjome jį per tą lemtingą mitingą Vingio parke, kuris grąžino mums istorinę atmintį.

kaunoforumas.com

Gedimino pilies bokšte buvo įrengta atminimo lenta kariams savanoriams, 1919 m. sausio 1 d. pirmą kartą iškėlusiems atkurtos Lietuvos Respublikos valstybinę vėliavą, atminimui pagerbti, nurodant jų vardus ir pavardes. Neseniai pastebėta, kad ši lenta iš bokšto dingo ir vietoj jos eksponuojama tik lentelė apie vėliavos iškėlimo faktą be jokių vardų ir pavardžių.

Kai išgirsti užtikrintą Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus teiginį, kad toks išsilavinęs žmogus, kaip Lietuvos kapitonas Jonas Noreika, 1941 m. rugpjūtį negalėjo nežinoti, kas laukia žydų getuose, belieka tik skėstelėti rankomis: kaip J. Noreika galėjo žinoti tai, ko tuo metu nežinojo net patys naciai?

Literatūra ir menas buvo visuomenės sąžinė. Žurnalai ir savaitraščiai, eilės nusipirkti kioskuose, tekstai, atveriantys protus, širdis ir ateitį. Kūrybinės sąjungos, susirinkimuose keliančios reikalavimus valdžiai. Geriausi, žinomiausi žurnalistai ir rašytojai, režisieriai ir poetai, dramaturgai, kompozitoriai, aktoriai ir dailininkai, architektai žmonių priešakyje. Kur visa tai?

LNK laida KK2, nors pramoginio, satyrinio stiliaus, iškėlė labai rimtą klausimą: kur dingo granitinė atminimo lenta K. Škirpai ir kitiems Lietuvos kariams-savanoriams nuo Gedimino pilies muziejaus sienos?

Kada dingo? Kieno nurodymu dingo? Kokiu tikslu ir kokiu teisiniu pagrindu?

kaunoforumas.com

Netyla skandalas dėl Vilniaus miesto mero R.Šimašiaus veiksmų nuimant atminimo lentą nuo Vrublevskių bibliotekos sienos. 1997 metais, minint Jono Noreikos žūties 50-ąsias metines, visuomenės atstovai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą dėl šio žinomo rezistencijos dalyvio atminimo įamžinimo ir apdovanojimo Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu po mirties, kas ir buvo padaryta. Valstybinis apdovanojimas buvo įteiktas jo dukrai Prezidentūroje, dalyvaujant ir Jono Noreikos vaikaičiams. Tada atidengta ir atminimo lenta ant statinio fasado.

Prezidentūroje šiandien įvyko Kultūros forumas, skirtas istorinės atminties klausimams aptarti. Į forumą prie apskritojo stalo, kaip rašoma prezidentūros tinklapyje, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė „mokslininkų bendruomenės atstovus – istorikus, paveldosaugininkus, politologus, menotyrininkus“.

Birželio mėnesį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko mokslinė konferencija „Europos sąžinė ir totalitarizmas: Lietuvos visuomenės istorinė patirtis XX a.“ Dvi dienas buvo svarstomi klausimai, kurie šiandien diskutuojami ir prezidentūroje. Konferencija priėmė rezoliuciją, adresuotą Prezidentui, prof. V. Landsbergiui, Seimo pirmininkui, Ministrui pirmininkui ir Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkui.

Atrodytų, natūralu būtų buvę sulaukti kvietimo į tokį forumą asmenims, kurie rezoliuciją pasirašė ir ją pristatė. Bet nei prof. K. Skrupskelis, nei prof. B. Makauskas, nei aš jokio kvietimo negavome. Nežinau ar yra pakviestas dr. A. Bubnys.

Gal dėl to, kad čia “netikri istorikai” kreipėsi, Sonata Šulcė? Ar „neaktualūs klausimai“ rezoliucijoje yra keliami? „Kultūros barai“ (2019 m. Nr.7/8), drauge su kai kuriais konferencijos pranešimais, ją išspausdino, manė, kad aktuali.

Na, spręskite patys.

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, gerbiami Kultūros forumo istorinės atminties klausimams nagrinėti dalyviai,

vertindamas Jūsų pastangas apibrėžti nacionalinės atminties politikos tvarką ir siekį sukurti pamatines taisykles, kuriomis turėtų vadovautis atsakingi mūsų valstybės asmenys, priimdami sprendimus, susijusius su Lietuvos valstybės istorinės atminties reikalais, kreipiuosi į Jus su konkrečiu pasiūlymu.

Negalima nematyti, kad pastarojo meto išpuoliai nukreipti prieš mūsų Laisvės kovotojų asmenybes ar istorinės atminties simbolius, tėra pavieniai atvejai vykdomo plataus sisteminio puolimo nukreipto prieš pačias Lietuvos kultūros atminties politikos valstybinių svertų sukūrimo ir derinimo pastangas.

Obuolys nuo obels netoli nurieda. Garsusis dainorėlis energingai tęsia tėvuko kagėbisto kovas su Lietuvos patriotais – grasina nuplėšti G.Vėtros lentą ir dar duoti į snukį jos gynėjams.