Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Dalia Plikūnė | DELFI.lt

Žmogui, kuris turi tikėjimą, įvairius sunkumus yra pakelti lengviau, šv. Velykų išvakarėse „Delfi“ duotame interviu teigė kardinolas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, pripažindamas, kad daug šiuo metu vykstančių visuomeninių procesų Bažnyčiai kelia nerimą.

Šv. Juozapo vyrų judėjimas kviečia visus vyrus šį šeštadienį, balandžio 3 d., 8.15 val. rinktis Aušros Vartuose
(Aušros Vartų gatvėje priešais Gailestingosios Dievo Motinos paveikslą)

kartu melstis vyrų intencijomis: Už Kristų, už šeimas, už Lietuvą!

Giedame Lietuvos himno žodžius: „Tegul Tavo vaikai eina / Vien takais dorybės“...

2021 metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Vincento Sladkevičiaus metais. Kaišiadorių rajono savivaldybė kviečia stebėti konferenciją „Vincentas Sladkevičius ir religijos laisvė“.

Šį šventinį vakarą kviečiame pasižiūrėti pirmąją diskusiją, įvykusią šiandien, kovo 11-ąją, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, iš TAUTŲ KIEMO* – Lietuvos socialinių inovacijų klasterio kartu su VšĮ „Ramintoja“ įsteigtos intelektualių diskusijų erdvės.

2010 m. birželio 18 d.

Vietoj įvado

Esame Europos Sąjungos šalis. Kaune, Karininkų ramovėje, kabo paveikslas „Lucko suvažiavimas“. Tada, 1429 m., į mažą LDK miestelį suvažiavo 12 000 svečių – Europos didžiūnų su palydomis. Šiuolaikiniais terminais tariant, įvyko tuometinės Europos Sąjungos viršūnių samitas plėtros klausimu.

Lietuva, LDK priimta į Europą – Vytautui prižadėta karališkoji karūna. Tačiau istorija Lietuvai buvo negailestinga – Vytautas nukrito nuo žirgo, Lietuva liko be karūnos, o Lietuvos Vytis – be raitelio. Prasidėjo ilgus amžius trukęs kliūčių ir nesėkmių ruožas, kurį pavyko įveikti tik XX amžiuje, o galutinai sugrįžti į Europos tautų šeimą – tik XXI a., įstojant į ES ir NATO.

Tačiau likimas vėl, atrodo, yra pasiryžęs pastatyti Lietuvą prieš naujus išbandymus, meta mums naujus iššūkius, nė kiek ne mažiau grėsmingus, o klastingesnius tai jau tikrai.

Visi dar gerai prisimename sunkią ir ilgą naujai atkurtos Lietuvos kelionę į išsvajotą ES pilį, viltis, susietas su šia svajone – ne tik geriau gyventi materialiai, bet, kas daug svarbiau, išsiveržti iš azijinės barbarijos į kultūringąją Kastaliją, ant krikščioniškų pagrindų statytą civilizaciją. Nors ir buvome girdėję apie „Vakarų krašto saulėlydį“, tačiau, kad untergangas joje bus taip toli pažengęs nemanė turbūt net didžiausi eurofobai… Pilis pasirodė esanti apnikta viruso.

Lietuvos tradicinių krikščioniškųjų bendrijų kreipimasis

Vilnius, 2021 m. kovo 9 d.

Mes, Lietuvos tradicinių krikščioniškųjų bendrijų atstovai, tikime, kad žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą ir apdovanotas prigimtiniu orumu. Dėl šio prigimtinio orumo kiekvienas žmogus – ir vyras, ir moteris – turi būti gerbiamas. Krikščioniškosios bendruomenės kviečia visus atpažinti Kūrėjo paveikslą kiekviename žmoguje, gerbti prigimtines žmogaus teises bei daryti visa, kas įmanoma, kad žmogaus orumas nebūtų temdomas smurto. Pastaruoju metu susirūpinimą kelia kai kurios teisėkūros iniciatyvos, kurios bando neigti žmogaus prigimtį ir kelia pavojų visuomenės bendrajam gėriui. Ypač didelį susirūpinimą kelia siūlymai ratifikuoti vadinamąją Stambulo konvenciją ir įteisinti partnerystę.

Dabartinis mūšis yra ne tiek dėl šeimos, kiek dėl Suvereno – Tautos – konstitucines teisės dalyvauti viešųjų reikalų valdyme. Tokia teisė yra tikros, nebutaforinės demokratijos šerdis.

Paprastai esu laikomas pozityviu žmogumi. Tai imsiu ir kiek sugadinsiu tą įvaizdį. Parašysiu, kas man NEPATINKA.

Jeigu kunigas ar pastorius negali vadinti religiškai smerkiamo veiksmo iškrypimu, tai, vadinasi, jis negali to vadinti nuodėme.

Vadinasi, tai religijos pabaiga. O tai reiškia, kad ir laisvės pabaiga. Negali visuomenė būti laisva, jei nėra apgintos sąžinės,  minties, tikėjimo laisvė, t.y. intymiausi ir labiausiai žmogų angažuojantys dalykai.

Baudžiamosios bylos kėlimas religinėms bendrijoms už jų religinius vertinimus būtų grubus konstitucinės religijos laisvės pažeidimas.