Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Džiaugsmas, apėmęs lietuvius dėl Kauno arkivyskupo emerito Sigito Tamkevičiaus SJ paskyrimo kardinolu, užgožė tą žinią, kurią neša naujų kardinolų paskyrimas. S. Tamkevičiaus, kaip ir dar dviejų vyskupų emeritų paskyrimas kardinolu, yra mandagumo gestas: dėl savo amžiaus jie negalės dalyvauti naujojo popiežiaus rinkimuose. Visai kas kita yra su ta dešimtimi kardinolų, kurie popiežių rinkti galės. Mūsų (katalikiška) spauda apie jų paskyrimą plačiau nerašo. Aptakia ir politiškai korektiška kalba, kaip dera Vatikano oficiozui, juos pristatė Vatikano radijo lietuviškoji sekcija, pristatymo gale, tarsi paraštėje, įvardijusi, kad „tarp trylikos būsimų kardinolų yra ir dviem Europos vyskupijoms vadovaujantys ganytojai: Bolonijos arkivyskupas Matteo Zuppi, dialogiškas ir labai atidus egzistenciniuose paribiuose atsidūrusiems žmonėms ganytojas, nuo seno susijęs su Romos Šv. Egidijaus bendruomene, ir Liuksemburgo arkivyskupas Jean-Claude Höllerich, Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos pirmininkas, pasisakantis prieš nacionalizmą ir populizmą, už tolerantišką ir laisvą tautų Europą.

Laisvos visuomenės institutas

Dėl pažiūrų apie homoseksualų santuoką iš universiteto pašalintas socialinio darbo studentas pasiekė pergalę Apeliaciniame teisme. Manoma, kad šis Jungtinės Karalystės Apeliacinio teismo sprendimas gali įgauti istorinę reikšmę kalbant apie krikščionių teisę laisvai reikšti savo tikėjimą.

Arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus mintys, kuriomis jis pasidalijo rugpjūčio 23 d., per Laikinojoje prezidentūroje vykusį Baltijos kelio ir Molotovo-Ribentropo pakto paminėjimą:

Brangūs broliai ir seserys tremtiniai. Brangūs tremtinių vaikai ir vaikaičiai! Šiandien susirinkome į tremtinių šventę: pabūti drauge, atgaivinti atmintį ir padėkoti Dievui, kad jis lydėjo tais ilgais ir sunkiais kryžiaus keliais nesvetingame Sibire.

Kalba pasakyta minint penktąsias mons. Alfinso Svarinsko mirties metines. Iškilmė vyko liepos13 dieną Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke

Prisimenu prieš trisdešimt metų plačiai skambėjusius žodžius: „Šaukiu lietuvį, burkis prie lietuvio!  Ir gyvą širdį prie gyvos širdies, kad tamsiame vidurnakty nežuvę, pakiltų rytmečiui gyventi ir žydėt“.

Šiuos žodžius užrašė Bernardas Brazdžionis, o aš, dar pilnai jų nesuprasdamas, plėšiau iš visos širdies, kaskart pasigarsindamas radijo aparatą.

Grupės bylą dėl miškų kirtimo saugomose „Natura 2000“ teritorijose LVAT sugrąžino į pirmosios instancijos teismą.

Kaip jau žinoma, Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateiktas Grupės skundas, kuriuo siekiama uždrausti plynuosius miško kirtimus „Natura 2000“ teritorijose.

Pastaruoju metu, matyt, pristigę argumentų diskusijoms, kai kurie „budrūs piliečiai“ apskundė Lietuvos katalikų vyskupams mano pasisakymus fb už prigimtinę (t.y., vyro ir moters sudaromą ir žmonijos / tautos tęstinumą užtikrinančią) šeimą. Ir – apie homoseksualumą bei pastarojo propagandą, kaip prigimtinės, Dievo palaimintos tvarkos iškraipą bei grėsmę asmenų ir visuomenės sveikai gyvensenai.

„Laiškai lietuviams“

Šv. Tėvo Pijaus XII kalba, pasakyta viso pasaulio katalikams per radiją 1952 m. kovo 23 d.

Tėvai turi auklėti vaikų sąžinę

Šeima yra naujos gyvybės gimimo ir vystymosi lopšys, kuri, kad nežūtų, turi būti rūpinama ir auklėjama; ši teisė ir pagrindinė pareiga yra suteikta ir betarpiai Dievo uždėta tėvams. Natūralinėje tvarkoje auklėjimo turinys ir tikslas yra vaiko vystymasis, kad jis taptų pilnas žmogus; krikščioniškojo auklėjimo turinys ir tikslas yra formavimas naujos žmogiškos būtybės, atgimusios per krikštą, į tobulą krikščionį. Tokia pareiga, kuri visada buvo krikščioniškų šeimų tradicija ir garbė, yra iškilmingai užtikrinta Kanonų Teisės Kodekso 1113 kanone, kuris taip skamba: „Gimdytojus saisto didžiausia pareiga rūpintis pagal išgales vaikų taip religiniu ir doriniu, taip fiziniu ir civiliniu auklėjimu ir taip pat pasirūpinti jų laikinuoju gėriu“.

Birželio 4–9 d. vyksta įvairūs „Baltic Pride“ – Baltijos pasididžiavimo – renginiai. Jų kulminacija – birželio 8 d. rengiamos eitynės Gedimino prospektu „Už lygybę!“. Daugelis Lietuvos žmonių (pagal VILMORUS 2019 m. kovo 7–15 d. apklausą) į „Baltic Pride“ žvelgia kaip į grėsmę Lietuvos visuomenės dorovei ir todėl tą pačią dieną įvairiuose Lietuvos miestuose organizuoja „Tradicinių šeimų eitynes“.

Ir ne vienam kyla klausimas: kas tie nuskriausti, lygybės reikalaujantys žmonės, kodėl jos reikalauja būtent taip? Kadangi, Vikipedijos duomenimis, 83,7 proc. Lietuvos gyventojų deklaravo esantys tikintys, dauguma jų priklauso įvairioms krikščioniškoms bendruomenėms (77,2 proc. – Romos katalikai, 4,1 proc. – stačiatikiai ir t.t.), kviečiu į nedidelę kelionę krikščionybės Šventraščių puslapiais. Ką kalba Šventasis Raštas apie „Baltic Pride“ organizatorių LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualūs ir transseksualūs) žmonių gyvenimo būdą, prigimtį ir pasirinkimo galimybę?

Gyvename išskirtiniais laikais. Katalikiškosios Lietuvos sostinėje – Vilniuje – šiais metais jau ketvirtą kartą vyks Lietuvos Gėjų Lygos (LGL) organizuojamo festivalio „Baltic Pride“ eitynės „Už lygybę“. Pasyviai stebinčiai visuomenės daugumai jos diegia ir skatina nepriimtiną ideologiją, homoseksualizmą ir genderizmą. Birželio 8 dieną Vilniaus Gedimino prospekte organizuojamų eitynių „Už lygybę“ dalyviai mums teigs, jog visos seksualinės elgsenos yra lygiavertės vyro ir moters ryšiui, taip tiesiogiai atakuodami įprastą šeimos supratimą. LGL, šio renginio organizatoriai, festivaliui netgi pasirinko šūkį „Mes esame šeima“, taip visiškai neslėpdami savo pretenzijų ir užmačių. Negana to, eitynių dalyviai teigs, kad žmogus pats renkasi savo lyties tapatumą nepriklausomai nuo biologinės lyties, taip mėgindami visiškai pakirsti įprastą žmogaus sampratą. Šie dalykai brukami pasitelkus melą apie kovą už „naujas“ ir „pažangias“ idėjas, nuslepiant, jog žmogaus prigimtyje niekas iš esmės pasikeisti negali, kaip ir iš jos kylančioje prigimtinėje šeimoje.