Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Kalba pasakyta minint penktąsias mons. Alfinso Svarinsko mirties metines. Iškilmė vyko liepos13 dieną Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke

Prisimenu prieš trisdešimt metų plačiai skambėjusius žodžius: „Šaukiu lietuvį, burkis prie lietuvio!  Ir gyvą širdį prie gyvos širdies, kad tamsiame vidurnakty nežuvę, pakiltų rytmečiui gyventi ir žydėt“.

Šiuos žodžius užrašė Bernardas Brazdžionis, o aš, dar pilnai jų nesuprasdamas, plėšiau iš visos širdies, kaskart pasigarsindamas radijo aparatą.

Grupės bylą dėl miškų kirtimo saugomose „Natura 2000“ teritorijose LVAT sugrąžino į pirmosios instancijos teismą.

Kaip jau žinoma, Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateiktas Grupės skundas, kuriuo siekiama uždrausti plynuosius miško kirtimus „Natura 2000“ teritorijose.

Pastaruoju metu, matyt, pristigę argumentų diskusijoms, kai kurie „budrūs piliečiai“ apskundė Lietuvos katalikų vyskupams mano pasisakymus fb už prigimtinę (t.y., vyro ir moters sudaromą ir žmonijos / tautos tęstinumą užtikrinančią) šeimą. Ir – apie homoseksualumą bei pastarojo propagandą, kaip prigimtinės, Dievo palaimintos tvarkos iškraipą bei grėsmę asmenų ir visuomenės sveikai gyvensenai.

„Laiškai lietuviams“

Šv. Tėvo Pijaus XII kalba, pasakyta viso pasaulio katalikams per radiją 1952 m. kovo 23 d.

Tėvai turi auklėti vaikų sąžinę

Šeima yra naujos gyvybės gimimo ir vystymosi lopšys, kuri, kad nežūtų, turi būti rūpinama ir auklėjama; ši teisė ir pagrindinė pareiga yra suteikta ir betarpiai Dievo uždėta tėvams. Natūralinėje tvarkoje auklėjimo turinys ir tikslas yra vaiko vystymasis, kad jis taptų pilnas žmogus; krikščioniškojo auklėjimo turinys ir tikslas yra formavimas naujos žmogiškos būtybės, atgimusios per krikštą, į tobulą krikščionį. Tokia pareiga, kuri visada buvo krikščioniškų šeimų tradicija ir garbė, yra iškilmingai užtikrinta Kanonų Teisės Kodekso 1113 kanone, kuris taip skamba: „Gimdytojus saisto didžiausia pareiga rūpintis pagal išgales vaikų taip religiniu ir doriniu, taip fiziniu ir civiliniu auklėjimu ir taip pat pasirūpinti jų laikinuoju gėriu“.

Birželio 4–9 d. vyksta įvairūs „Baltic Pride“ – Baltijos pasididžiavimo – renginiai. Jų kulminacija – birželio 8 d. rengiamos eitynės Gedimino prospektu „Už lygybę!“. Daugelis Lietuvos žmonių (pagal VILMORUS 2019 m. kovo 7–15 d. apklausą) į „Baltic Pride“ žvelgia kaip į grėsmę Lietuvos visuomenės dorovei ir todėl tą pačią dieną įvairiuose Lietuvos miestuose organizuoja „Tradicinių šeimų eitynes“.

Ir ne vienam kyla klausimas: kas tie nuskriausti, lygybės reikalaujantys žmonės, kodėl jos reikalauja būtent taip? Kadangi, Vikipedijos duomenimis, 83,7 proc. Lietuvos gyventojų deklaravo esantys tikintys, dauguma jų priklauso įvairioms krikščioniškoms bendruomenėms (77,2 proc. – Romos katalikai, 4,1 proc. – stačiatikiai ir t.t.), kviečiu į nedidelę kelionę krikščionybės Šventraščių puslapiais. Ką kalba Šventasis Raštas apie „Baltic Pride“ organizatorių LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualūs ir transseksualūs) žmonių gyvenimo būdą, prigimtį ir pasirinkimo galimybę?

Gyvename išskirtiniais laikais. Katalikiškosios Lietuvos sostinėje – Vilniuje – šiais metais jau ketvirtą kartą vyks Lietuvos Gėjų Lygos (LGL) organizuojamo festivalio „Baltic Pride“ eitynės „Už lygybę“. Pasyviai stebinčiai visuomenės daugumai jos diegia ir skatina nepriimtiną ideologiją, homoseksualizmą ir genderizmą. Birželio 8 dieną Vilniaus Gedimino prospekte organizuojamų eitynių „Už lygybę“ dalyviai mums teigs, jog visos seksualinės elgsenos yra lygiavertės vyro ir moters ryšiui, taip tiesiogiai atakuodami įprastą šeimos supratimą. LGL, šio renginio organizatoriai, festivaliui netgi pasirinko šūkį „Mes esame šeima“, taip visiškai neslėpdami savo pretenzijų ir užmačių. Negana to, eitynių dalyviai teigs, kad žmogus pats renkasi savo lyties tapatumą nepriklausomai nuo biologinės lyties, taip mėgindami visiškai pakirsti įprastą žmogaus sampratą. Šie dalykai brukami pasitelkus melą apie kovą už „naujas“ ir „pažangias“ idėjas, nuslepiant, jog žmogaus prigimtyje niekas iš esmės pasikeisti negali, kaip ir iš jos kylančioje prigimtinėje šeimoje.

Lankausi Alytuje su kinu. Klausiu: „Už ką balsuosit?“ „Už konservatorius“, – man atsako. „Kodėl?“, – klausiu. „Nes jie krikščionys“, – man atsako vienas. „Nes Landsbergis mums nepriklausomybę padovanojo“, – atsako kitas.

Vytautas Sinica | Pro Patria

Praėjusią savaitę žiniasklaidoje triukšmingai aptartas kelių kunigų viešas komentavimas apie tai, kaip katalikams derėtų rinktis Prezidento rinkimuose. Vienas tokių kunigų – antisovietinis rezistentas, Katalikų kronikos leidėjas Robertas Grigas. Kauno arkivyskupijoje su juo kalbamės apie krikščionių laikyseną rinkimų akivaizdoje, santykius su politika apskritai, tradicinių partijų krizę ir paties R. Grigo politinį įsitraukimą.

Buvau nutaręs prieš rinkimus daugiau neparašyti nė žodžio, bet išklausęs vieną radijo laidą, negaliu nepasidalinti keliomis mintimis.

Lietuvos vyskupai savo priešrinkiminiame laiške visai neseniai rašė: „Prieš atiduodant savo balsą už kurį nors kandidatą vertėtų atkreipti dėmesį, ar jis gerbia žmogaus kilnumą, sąžinės ir religijos laisvę, brangina gyvybę nuo jos pradėjimo iki natūralios mirties, ar jam rūpi šeima, ar kandidatas pasisako už laisvą tėvų pasirinkimą auklėti vaikus pagal savo moralinius ir religinius įsitikinimus“.

Šimonytės štabas desperatiškai bando suvilioti už Šimonytę balsuoti katalikus, kurie šiaip jau turi gerą priežastį už ją nebalsuoti. Mano feisbuke iššoko mokama Šimonytės rinkiminė reklama. Reklamoje buvęs pranciškonų provincijolas agituoja už kandidatę, kuri dvasininko žodžiais: „Pakvies juos [tėvus ir vaikus] žiūrėti į horizontą. Tada vaikai turės ateitį. Nes horizonte laukia jis – Dievas“ ...