Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Bernardinai.lt

2014 m. sakydamas kalbą Europos Parlamente, Strasbūre, popiežius Pranciškus Europą palygino su sena, nevaisinga močiute. Mane toks palyginimas stebina kiekvienąkart apie jį susimąsčius. Kai pirmą kartą aplankiau JAV ir bandžiau palyginti šią patirtį su kelionėmis po Europą, pasirinkau panašią analogiją. Amerika man atrodė kaip veržlus jaunuolis – kartais nemandagus ar šiurkštokas, bet kupinas sveiko troškimo gyventi, kurio pojūčio, atrodo, stigo Vakarų Europoje. Pastarąją tuomet lyginau su senstančia moterimi – mandagia, tvarkinga, prižiūrinčia savo aprangą, nagus ir šukuoseną, žodžiu, civilizuota, tačiau laisvalaikį greičiausiai leidžiančia ant minkštos sofos su vyno taure rankoje – pavargusia nuo savo pačios ilgo gyvenimo. Neturiu nieko prieš vyresnio amžiaus žmones ar vyno taures – tai tebuvo primityvokais vaizdiniais išreikštas įspūdis. Todėl man ir atrodo keista, kad popiežius Europai apibūdinti pasirinko panašų įvaizdį.

kapucinai.net

Prieš dvi savaites buvo ateistas. Dabar prašo Dievo pagalbos. 38 metų gydytojas iš Lombardijos (Italija) Julijus Urbanas, rizikuodamas savo gyvybe, kasdieną pirmoje fronto linijoje kovoja su koronavirusu:

Jūsų dėmesiui siūlome LRT laidą „Prisikėlimo liudytojai“, skirtą disidentui ir kunigui Juozui Zdebskiui – vienam ryškiausių XX amžiaus katalikų. Net ir gūdžiaisiais sovietinės okupacijos metais, atrodytų, galingos Melo imperijos persekiojamas ir trinamas, jis sugebėjo išlikti laisvas ir visu savo gyvenimu liudyti Tiesą.

8diena.lt

Gimė 1960 metų kovo 2 dieną Leipalingyje. Čia baigė vidurinę mokyklą, Nuo 1976 metų dalyvavo Eucharistijos bičiulių, taip pat blaivybės sąjūdžio veikloje. 1978–1982 metais studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute. Tuo metu įsitraukė į žurnalo „Vytis“ leidybą, bendradarbiavo su „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ ir pogrindžio žurnalu „Aušra“, juos platino. 1982 metais, po kratos bendrabutyje, buvo išbrauktas iš studentų sąrašų ir paimtas atlikti karinės prievolės sovietų armijoje. Viešai atsisakė duoti SSSR kario priesaiką ir dėl to turėjo kęsti valdžios represijas. 1985 metais pradėjo slaptas studijas pogrindžio kunigų seminarijoje. Dalyvavo ir sakė kalbą 1987 metų rugpjūčio 23 dienos mitinge prie A. Mickevičiaus paminklo, Vilniuje. Netrukus po to slapta įšventintas kunigu. Aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, per 1991 metų Sausio 13 dienos įvykius Parlamente aukojo šv. Mišias. Ilgametis Lietuvos „Caritas“ bendrijos generalinis direktorius, dirbo sielovados darbą „Ateities“ federacijoje, bendradarbiauja katalikų spaudoje.

Nuo 1975 m. rašė (slapyvardžiais Rasūnas, Skaidrūnas, Rūtautas), savilaida leido ir nelegaliai platino eilėraščių rinkinius „Benamės svajos“, „Kelias Lietuvon“, „Katakombų gėlės“, „Marijos ašara“, parašė atsiminimus apie armiją „Rekrūto atsiminimai“.

1998 m. apdovanotas Vyčio kryžiaus trečiojo laipsnio ordinu.

Jūsų dėmesiui siūlome Ateitininkų Dvasios vado arkivyskupo Gintaro Grušo kalbą, pasakytą Valstybės atkūrimo dienos pokylyje Kaune, surengtą vasario 15-ąją.

Jūsų dėmesiui – LRT Plius laida apie mokytoją Adelę Dirsytę (1909–1955) iš ciklo „Prisikėlimo liudytojai“ (žiūrėti ČIA).

Katalikė pasaulietė, mokytoja ateitininkė, tremtinė, į 14 užsienio kalbų išverstos ir po visą pasaulį pasklidusios Sibiro kalinių maldaknygės „Marija, gelbėki mus“ autorė.
1999 m. (po mirties) apdovanota Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu.
Didžiojo krikščionybės jubiliejaus proga drauge su 30 tūkst. naujųjų tikėjimo kankinių pasaulyje ir 114 kankinių Lietuvoje įrašyta į XX a. Bažnyčios martirologą (kankinių sąrašą), šv. Jono Pauliaus II iškilmingai paskelbtą 2000 m. gegužės 7 d. Romos koliziejuje.
2000 m. rugsėjo 24 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje šv. Mišiomis, vadovaujamomis Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus SJ, pradėtas Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės beatifikacijos bylos procesas.

Sausio 19 d. Telšių katedroje iškilmingomis Šv. Mišiomis buvo padėkota už monsinjorą Alfonsą Svarinską ir jo kunigystę – pasiaukojamą tarnystę broliams.

Minėdami 65-ąsias Alfonso Svarinsko kunigystės metines, Jūsų dėmesiui siūlome ištrauką iš Monsinjoro atsiminimų „Nepataisomasis“ pirmosios dalies (2014, 133–137).

Kunigystės šventimai

Iki Stalino mirties iš lagerio nieko neišleisdavo. Kai kaliniui baigdavosi bausmės laikas, jį nuvesdavo į vachtą, sargybos būstinę, ir perskaitydavo naują terminą. Mat „Osoboje soveščanije“ (Ypatingasis pasitarimas prie NKVD) buvo ne teisminis, o represinis organas. Stalinui mirus pamažu imta iš lagerio kalinius išleisti. Kadangi man buvo likę maždaug metai, vyliausi, kad ir mane išleis.

Sužinojome, kad visus siunčia į Altajų. Na, tai gal kiek geriau nei Šiaurė, bet irgi gana atšiaurus klimatas. Tada svarsčiau: jei nuvažiuosiu ten klieriku, niekuo žmonėms negalėsiu padėti. Tiesa, baltos duonos valgysiu, nes lageryje baigiau elektriko kursus, kažkiek dirbau elektriku – išmokau šį darbą.

Per lagerio „vidinį paštą“ laišku savo ateities reikalą aptariau su vyskupu Pranciškumi Ramanausku ir gavau atsakymą, kad turiu būti įšventintas kunigu.

Penktadienį Prezidentūroje, Baltojoje salėje, po 9 metų pertraukos, buvo atgaivinta Maldos pusryčių tradicija. Kartu pasimelsti ir pasiklausyti tikėjimo liudijimų susirinko daugiau nei šimtas svečių iš visos Lietuvos ir užsienio: dvasininkų, politikų, visuomenininkų, žurnalistų, žmonių, kurių gyvenimuose dėl tikėjimo įvyko didelių pokyčių.

Sveikindamas svečius, Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad bendra malda šiandien yra itin svarbi ir kaip dvasinė praktika, ir kaip tautą vienijantis veiksnys: „Didmiesčių ir regionų gyventojai, emigravę ir likę Lietuvoje, tradicinių ir liberalių pažiūrų lietuviai šiandien neretai jaučiasi tarsi gyventų skirtinguose, nieko bendra neturinčiuose pasauliuose, atskirtuose nematomomis, bet tvirtomis sienomis. Politiniame gyvenime bendrus tikslus vis dažniau užgožia beprasmė konkurencija, pyktis ir nepagarba vienas kitam. Tampame pažeidžiami kaip tauta, kaip valstybė, kaip bendruomenė. Ir kaip individai“, – kalbėjo Respublikos prezidentas.

Spalio 19-ją Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje buvo švenčiamos ketvirtojo Lietuvos kardinolo Sigito Tamkevičiaus Padėkos šv. Mišios.