Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Jūsų dėmesiui siūlome Vinco Kubiliaus video reportažą iš kasmetinės Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventės, vykusios liepos 4 dieną Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke, įkurtame mons. Alfonso Svarinsko (Ukmergės rajonas, Vidiškių seniūnija, Kadrėnų kaimas).

Jūsų dėmesiui siūlome kalbą, pasakytą 2020 m. liepos 4 d. prie mons. Alfonso Svarinsko kapo Dukstynos kapinėse Ukmergės rajone pagerbiant Monsinjoro ir žuvusių už Lietuvos laisvę atminimą ir minint kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimimo 100-ųjų metinių sukaktį.

Kviečiame į kasmetinę Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę, kuri vyks liepos 4 dieną (šeštadienį) Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke, įkurtame mons. Alfonso Svarinsko (Ukmergės rajonas, Vidiškių seniūnija, Kadrėnų kaimas).

Kai vandalai pradėjo masiškai bjauroti ir versti istorinius paminklus asmenybėms, kurių dėka vis dar gyvename civilizuotame Vakarų pasaulyje, galvojau, kada pilietinė visuomenė padarys tam galą.

Laisvos visuomenės institutas

Italijos vyskupai išreiškė susirūpinimą dėl siūlomų įstatymų, nukreiptų prieš homofobiją Italijoje, teigdami, kad įstatymo pakeitimai nėra reikalingi ir potencialiai gali pažeisti pilietines laisves tų, kurie pasisako prieš tos pačios lyties sąjungas.

Birželio 10 dieną pasirodžiusiame Italijos vyskupų konferencijos administracijos pranešime reiškiama dvejonė dėl to, ar Italijos įstatymų leidėjai turėtų svarstyti įstatymus prieš „homotransfobiškus nusikaltimus“.

Šiandien, birželio 14-ąją, Lietuva mini Gedulo ir vilties dieną, rytoj, birželio 15-ąją, – Okupacijos ir Genocido dieną.
Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų.
Genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, sovietinio genocido ir teroro aukomis 1940–1958 metais tapo kas trečias Lietuvos gyventojas.
Apie 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo baisumus – kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir Tolimojoje Šiaurėje (Per pirmuosius vežimus 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo ištremta per 30 tūkst. žmonių.).
Kas trečias suimtasis mirė nuo kankinimų, bado ar nepakėlė atšiauraus klimato.
Bėgdami nuo komunistų teroro iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 440 tūkst. šalies gyventojų.
Kviečiame prisiminti ir pagerbti visas sovietinio genocido ir teroro aukas ir sukalbėti už jas šią Sibiro Madonos litaniją.

Bernardinai.lt

2014 m. sakydamas kalbą Europos Parlamente, Strasbūre, popiežius Pranciškus Europą palygino su sena, nevaisinga močiute. Mane toks palyginimas stebina kiekvienąkart apie jį susimąsčius. Kai pirmą kartą aplankiau JAV ir bandžiau palyginti šią patirtį su kelionėmis po Europą, pasirinkau panašią analogiją. Amerika man atrodė kaip veržlus jaunuolis – kartais nemandagus ar šiurkštokas, bet kupinas sveiko troškimo gyventi, kurio pojūčio, atrodo, stigo Vakarų Europoje. Pastarąją tuomet lyginau su senstančia moterimi – mandagia, tvarkinga, prižiūrinčia savo aprangą, nagus ir šukuoseną, žodžiu, civilizuota, tačiau laisvalaikį greičiausiai leidžiančia ant minkštos sofos su vyno taure rankoje – pavargusia nuo savo pačios ilgo gyvenimo. Neturiu nieko prieš vyresnio amžiaus žmones ar vyno taures – tai tebuvo primityvokais vaizdiniais išreikštas įspūdis. Todėl man ir atrodo keista, kad popiežius Europai apibūdinti pasirinko panašų įvaizdį.

kapucinai.net

Prieš dvi savaites buvo ateistas. Dabar prašo Dievo pagalbos. 38 metų gydytojas iš Lombardijos (Italija) Julijus Urbanas, rizikuodamas savo gyvybe, kasdieną pirmoje fronto linijoje kovoja su koronavirusu:

Jūsų dėmesiui siūlome LRT laidą „Prisikėlimo liudytojai“, skirtą disidentui ir kunigui Juozui Zdebskiui – vienam ryškiausių XX amžiaus katalikų. Net ir gūdžiaisiais sovietinės okupacijos metais, atrodytų, galingos Melo imperijos persekiojamas ir trinamas, jis sugebėjo išlikti laisvas ir visu savo gyvenimu liudyti Tiesą.

8diena.lt

Gimė 1960 metų kovo 2 dieną Leipalingyje. Čia baigė vidurinę mokyklą, Nuo 1976 metų dalyvavo Eucharistijos bičiulių, taip pat blaivybės sąjūdžio veikloje. 1978–1982 metais studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute. Tuo metu įsitraukė į žurnalo „Vytis“ leidybą, bendradarbiavo su „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ ir pogrindžio žurnalu „Aušra“, juos platino. 1982 metais, po kratos bendrabutyje, buvo išbrauktas iš studentų sąrašų ir paimtas atlikti karinės prievolės sovietų armijoje. Viešai atsisakė duoti SSSR kario priesaiką ir dėl to turėjo kęsti valdžios represijas. 1985 metais pradėjo slaptas studijas pogrindžio kunigų seminarijoje. Dalyvavo ir sakė kalbą 1987 metų rugpjūčio 23 dienos mitinge prie A. Mickevičiaus paminklo, Vilniuje. Netrukus po to slapta įšventintas kunigu. Aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, per 1991 metų Sausio 13 dienos įvykius Parlamente aukojo šv. Mišias. Ilgametis Lietuvos „Caritas“ bendrijos generalinis direktorius, dirbo sielovados darbą „Ateities“ federacijoje, bendradarbiauja katalikų spaudoje.

Nuo 1975 m. rašė (slapyvardžiais Rasūnas, Skaidrūnas, Rūtautas), savilaida leido ir nelegaliai platino eilėraščių rinkinius „Benamės svajos“, „Kelias Lietuvon“, „Katakombų gėlės“, „Marijos ašara“, parašė atsiminimus apie armiją „Rekrūto atsiminimai“.

1998 m. apdovanotas Vyčio kryžiaus trečiojo laipsnio ordinu.