Akcijos, Tiesos judėjimas, Naujienos, Valdžios žodis

Pilietinės akcijos „Tie-SOS!“ dalyvių kreipimasis į LR Seimo pirmininkę I.Degutienę

0 Tiesos.lt redakcija   2012 m. lapkričio 13 d. 14:35

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei   Vilnius, 2012 m. lapkričio 13 d.
Poniai Irenai Degutienei


Ponia Seimo Pirmininke,


Kreipiamės į Jus kaip į moralinio jautrumo dar nepraradusią politikę ir raginame pasirūpinti prieš pusmetį iš gimtųjų namų prievarta išvežtos Garliavos mergaitės sveikata bei likimu.

Valstybė, kurios Seimui Jūs pastaruosius metus vadovavote, negali būti laikoma civilizuota, kai joje galimą seksualinę prievartą patyręs vaikas yra ne tik smurtu išplėšiamas iš gimtųjų namų, bet ir pusę metų laikomas totalioje socialinėje izoliacijoje, neleidžiant su juo net telefonu ar internetu susisiekti seneliams ir bendraamžiams, nesudarant galimybių žinomiems šalies vaikų gydytojams susipažinti su jo sveikata.

Tik nehumaniško ir nedemokratinio režimo valstybėje prievartą patyrusio vaiko likimas galėjo būti valdžios paverstas „valstybės paslaptimi“.

Manome, kad Jūs – motina, medikė, politikė – nesate abejinga nei valdžios savivalės auka tapusiam vaikui, nei nuo demokratijos principų tolstančiai Lietuvos valstybei.

Todėl kviečiame Jus, Ponia Seimo Pirmininke, paskutinėmis darbo dienomis atrasti valandą laiko ir asmeniškai susitikti su Garliavos mergaite, nuoširdžiai ir profesionaliai pasidomėti jos sveikata.

Būtų politiškai atsakinga ir žmoniška, jei Jūs viena arba kartu su prieš pusmetį Jūsų siųstomis Seimo narėmis Virginija Baltraitiene bei Vilija Abramikiene aplankytumėte Garliavos mergaitę ir praneštumėte visuomenei, kokia yra jos dabartinė sveikatos būklė.

Taip pat būtų žmoniška, jei Jūs išsiaiškintumėte ir atsakytumėte piliečiams, dėl kokių priežasčių smurtą patyręs vaikas jau pusmetį yra valdžios baudžiamas totalia socialine izoliacija, kas Lietuvos valstybėje už tokią vaiko izoliaciją yra asmeniškai atsakingas ir kas ją gali nutraukti?

186 pilietinės akcijos „Tie-SOS!“ dalyviai:

kunigas Robertas Grigas, Joana Noreikaitė, Jūratė Danienė, Erika Drungytė, Liudvikas Jakimavičius, Algirdas Janutas, Albina Kavaliauskaitė, Marija Krupoves, Nijolė Lukšionytė, Saulė Matulevičienė, Justė Milušauskienė, Austė Nakienė, Šarūnas Navickis, Algirdas Patackas, Šarūnas Puidokas, Naglis Puteikis, Vytautas Rubavičius, Donatas Stakišaitis, Gediminas Storpirštis, Andrius Švarplys, Daiva Tamošaitytė, Arvydas Vaičiūnas, Jonas Vaiškūnas, Rimantė Valiukaitė, Jonas Varkala, Irena Vasinauskaitė, Aistė Adomėnienė, Anžela Andruškevič, Irma Andriuškienė, Vytautas Aranauskas, Danutė Aranauskienė, Birutė Atutienė, Irena Aukštikalnienė, Aurelija Babenskienė, Aušrinė Balčiūnė, Indrė Baliulytė, Kazys Tomas Baniulis, Rūta Bareikienė, Rita Barysienė, Gintautas Barzdaitis, Ramutė Bingelienė, Arūnas Bingelis, Indrė Butkutė, Irina Černilova, Ariadna Čiurlionytė, Mingailė Derutė, Irena Damjonaitienė, Arvydas Dulinskas, Jonis Duona, Algis Dusiavičius, Joana Galdikienė, Julius Gerdvila, Edvinas Girsa, Kęstutis Gudmantas, Aurimas Guoga, Ona Gustienė, Darius Kuolys, Natalja Ilinkovskaja, Virgilijus Ivaška, Irena Ivaškienė, Ričardas Jakutavičius, Ramūnas Janulaitis, Ala Jefimova, Raimonda Jocienė, Egidijus Jocius, Ričardas Jonaitis, Janina Jonikienė, Ingrida Jucienė, Austėja Juodkaitė, Virginija Jurgilevičienė, Rasa Jurgilevičiūtė, Mindaugas Jusčius, Arūnas Juška, Virginija Juškėnienė, Sergej Juzik, Violeta Kalinauskaitė, Gustė Kančaitė, Justė Kančaitė, Goda Kančaitė-Račkauskienė, Algimantas Kančas, Diana Kančienė, Jolita Kančienė, Lija Katinaitė, Tomas Katinas, Audronė Katinienė, Giedrė Kerulienė, Danguolė Kerulienė, Marija Elena Kilikevičiūtė, Rūta Kisielytė, Inga Knispel, Vilma Kolpakovienė, Eugenija Krasauskienė, Janina Krušinskienė, Vaidotas Kubilius, Aleksandras Kulvelis, Algirdas Kuolys, Rita Kuolytė, Natalja Kurčinskaja, Valerijus Kurčinskis, Rimtautė Kutavičienė, Dalija Kvaraciejienė, Rima Laimikienė, Zenonas Langaitis, Laima Laurinavičienė, Karina Leontjeva, Rimantas Liakas, Loreta Lukošienė, Adomas Mankus, Edvinas Marčenkovas, Sigitas Martinavičius, Lina Masalskytė-Larsen, Romualdas Matelis, Antanas Matula, Jūrate Matulienė, Milda Mažėtytė-Antanauskienė, Rūta Merkevičienė, Leonas Merkevičius, Vincė Michejeva, Romoalda Zita Mieldažienė, Nijolė Mikėnaitė, Bronius Mockus, Viktorija Mockutė, Angelė Mockuvienė, Laura Molytė, Levutė Albina Morkūnienė, Miroslava Motričienė, Rita Nacevičienė, Vilma Narbutienė, Laura Navickienė, Vytautas Navikauskas, Birutė Neuronienė, Zita Orentienė, Daiva Pagirytė, Edvinas Palevičius, Evelina Paltanavičiūtė-Matjošaitienė, Eugenija Papreckienė, Vida Paškauskienė, Zenonas Paukštaitis, Rima Pociūtė, Andrius Patiomkinas, Jolita Radčenkienė, Rimantas Radišauskas, Romas Radzevičius, Tadas Ragauskas, Vita Rastenienė, Juozas Sakalauskas, Lina Sarkišova, Irena Skulčienė, Diana Sliusaraitė, Gražina Sluckaitė, Almantas Stankūnas, Ona Stasiulionienė, Darius Stonys, Janina Strackienė, Viktorija Strazdienė, Daiva Stripinienė, Irena Subačienė, Stasė Sudintienė, Lilija Svetikienė, Laimutė Šarkinienė, Danutė Šešelgienė, Jonas Šiaučiūnas, Saulius Šileikis, Mika Šimkūnaitė, Rūta Šimkūnienė, Antanas Šimkūnas, Saulius Šopaga, Laisvūnas Šopauskas, Irena Tačilauskaitė, Irena Taluntienė, Albertas Taluntis, Dovilė Tikniūtė, Goda Tikniūtė, Teresė Tolvaišytė, Rūta Urbelienė, Janina Urbonavičienė, Jaroslav Vabalis, Pranas Vasiliauskas, Algirdas Venckus, Dalia Venckuvienė, Aleksandra Viplentienė, Pranutė Vitkevičienė, Biruta Vyšniauskaitė, Rūta Zabielienė, Algimantas Zolubas, Rita Zykienė, Juozas Zykus

Visi, norintys šį laišką pasirašyti, galite tai padaryti palikdami komentarą po šiuo tekstu.

Komentuoti

Akcijos, Tiesos judėjimas, Naujienos, Valdžios žodis

🌄Pilietinės akcijos dalyviai prašo informacijos iš Kriminalinės policijos biuro

0 Laisvūnas Šopauskas   2012 m. lapkričio 9 d. 20:32

Jau rašėme, kad pilietinės akcijos „Tie-SOS!“ dalyviai iš Vilniaus universiteto gavo atsakymą, pagal kurį vaizdo ir garso stebėjimo aparatūrą, kuria naudojantis kelis mėnesius buvo stebima S. Daukanto aikštėje vykstanti akcija, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete buvo sumontavęs Kriminalinės policijos biuras.

Susipažinę su šiuo atsakymu, akcijos dalyviai nusiuntė raštą šio biuro viršininkui Algirdui Matoniui prašydami išaiškinti, kokiu juridiniu pagrindu buvo sumontuota stebėjimo aparatūra ir kaip buvo panaudoti sekimo metu sukaupti duomenys.

Su rašto turiniu galima susipažinti čia.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos

Povilas Urbšys: „Mes tampame tie, kurie privers politines partijas keistis”

0 Tiesos.lt siūlo   2012 m. lapkričio 8 d. 14:29

Povilas Urbšys – panevėžietis, buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio padalinio vadovas. Šiuose rinkimuose į Seimą kandidatavo Vakarinėje rinkimų apygardoje ir kaip nepriklausomas, save išsikėlęs kandidatas nugalėjo visus konkurentus itin ryškia balsų persvara. Už P. Urbšį balsavo net 9 807 panevėžiečiai, ir tai yra antras pagal dydį iš 68 vienmandačių apygardų rezultatas, kurį pralenkė tik Seimo pirmininkė I. Degutienė.

Be to, Povilas kalba apie tai, kad kova rinkimuose – tai tik didelio kelio pradžia. Grupė iniciatyvių žmonių, lydėjusių jį rinkimų batalijose, nežada skirstytis kas sau, o vis drąsiau prabyla apie judėjimo, kuris gintų piliečių teises nuo partinės nomenklatūros savivalės, įkūrimą.
Kas tai per fenomenas, kaip mažai viešumoje žinomas žmogus per tokį trumpą laiką sugebėjo išeiti į lyderius? Apie tai ir ne tik kalbėjosi Andrius Navickas.
 

Kas labiausiai nustebino šių rinkimų metu? Pirmą kartą žengėte į atviras politines batalijas ir, spėju, iš vidaus jos atrodo dar kiek kitaip, nei stebint iš šalies?

Kai rinkome parašus, labiausiai nustebino žmonių nusivylimas, atrodė tarsi iš jų kažkas būtų pavogę viltį. Jų netikėjimas, kad kas nors dar gali tai pakeisti, ir skaudino, ir kėlė nerimą. Nustebino ir jaunimo pozicija. Dauguma jų pabrėždavo, kad politika – ne jų reikalas. Mes prieš 24 metus turėjome lygiai tiek pat metų, kaip jie dabar, ir jeigu būtume buvę tokios pat nuostatos, kokios dabar yra jie, tai, manau, niekada nebūtume atgavę Nepriklausomybės.

Savotiškai galima konstatuoti, kad turime valstybę tarsi be piliečių. Bet kartu reikia pripažinti, kad žmogaus prigimtyje vis dėlto yra gėrio, tiesos siekimas, ir jis, to skatinamas, vis dėlto apsisprendžia ir eina prie balsavimo urnų. Taip pat Seimo rinkimų kampanijos metu išryškėjo, kiek pasikeitė įstatymai, kurie reglamentuoja politinės kampanijos dalyvių teises ir pareigas. Turiu pripažinti, jeigu tokie įstatymai būtų galioję 1990 metais, mes tikrai nebūtume išrinkę tokios Aukščiausiosios Tarybos, kuri būtų drįsusi atkurti Lietuvos Nepriklausomybę. Priminsiu, tuo metu galiojo tiesioginių rinkimų sistema. Be abejo, totalitarinis režimas imitavo demokratinį procesą, totalitarinis režimas niekada neįsivaizdavo, kad piliečiai gali pasinaudoti tomis įstatymo suteiktomis galiomis ir jas panaudoti prieš patį režimą.

Pabandykime įsivaizduoti, jeigu 1990 metais rinkimų sistema būtų buvusi tokia kaip dabar, ir pusė AT deputatų būtų renkami tiesioginiuose rinkimuose, o kita pusė – pagal sąrašus. Tuomet AT sudėtis būtų buvusi visai kitokia, Komunistų partija būtų prikūrusi dar kitų partijų, ir nebūtų buvę galima surinkti tos daugumos, kuri pakėlė rankas dėl Nepriklausomybės akto atkūrimo. 1990 metais apie tokią, kokia yra dabar Vyriausioji rinkimų komisija, negirdėjome.

Anuomet tokios komisijos poveikis rinkimų organizavimui buvo visiškai minimalus. Šiandien mes turime darinį, kuris atsakingas už lygiateisių rinkimų organizavimą, tačiau realybė kitokia. VRK sudėtis yra sudaryta iš partijų, ir susidaro įspūdis, kad pagrindinė jos narių funkcija yra ginti interesus tų politinių partijų, kurios juos delegavo. Kita dalis nėra priklausoma nuo politinių partijų, bet, kaip parodo Ulevičiaus pavyzdys, jis galėjo atstovauti reklamos firmų interesams. Be abejo, rinkimus lydi dideli pinigai, ir reklamos agentūrų atstovai nori turėti savo žmogų, kuris gintų jų interesus. Bet sakykite, ką tai turi bendra su demokratinių rinkimų organizavimu? Todėl save išsikėlę kandidatai praktiškai yra pasmerkti pralaimėti. Na, mums pavyko rasti tą Sąjūdžio žariją, ją įpūsti ir uždegti Vilties laužą. Įrodėme, kad ir kokia būtų ydinga sistema, ji vis vien yra įveikiama. Žmonės pakilo ir aiškiai pasakė, jog toliau taip tęstis negali.

Visą straipsnį skaitykite:
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-11-06-povilas-urbsys-mes-tampame-tie-kurie-privers-politines-partijas-keistis/90350/comments#list

Komentuoti

Įžvalgos

Vytautas Rubavičius: „Einame išnykimo link“

0 Tiesos.lt siūlo   2012 m. lapkričio 8 d. 14:25

Tęsiame pokalbius apie lietuviškąjį tapatumą. Vytautą Rubavičių drąsiai galima vadinti šios srities patriotu. Poetas, publicistas, filosofijos daktaras ir kultūrologas, dirbantis Lietuvos kultūros tyrimų institute, savo tyrinėjimus ir mokslinę veiklą skiria nacionalinio tapatumo temai. Jis analizuoja medijų, tarptautinės politikos ir globalizacijos veiksnių įtaką lietuviškajam tapatumui ir sakosi jaučiąs asmeninę atsakomybę kalbėti apie tam tapatumui kylančias grėsmes.

Ką jums asmeniškai reiškia lietuviškoji tapatybė? Ar tai yra paskata kūrybinei ir mokslinei veiklai? Kodėl savo moksliniuose darbuose tokią didelę reikšmę skiriate nacionalinio tapatumo ir medijų įtakos jam temai?

Visoks tapatumas – nacionalinis, grupinis, asmeninis – yra svarbus žmonių sąveikos, apskritai socialinių santykių elementas. Žmonės bręsta, formuojasi ir yra ugdomi ne kažkokioje beorėje erdvėje kaip pavieniai individai, o konkrečių socialinių ir kultūrinių santykių aplinkoje. Individais tampame socializuodamiesi ir kultūringėdami. Tame „aš“, kurį susikuriame ir kuriuo puikuojamės, puoselėjame ir kūrybiškai reiškiame, glūdi labai didelė dalis „mes“. Juk „mes“ išmoko mus mąstyti. Negalėtume nei mąstyti, nei savęs suvokti be bendros gimtosios kalbos. Gebėjimas susikalbėti yra pirmoji priklausymo bendrijai sąlyga. Kalba nustato tam tikrus socialinius vaidmenis ir kartu su kultūra išmoko žmogų mąstyti kaip pavienį, išsiskiriantį iš gamtos ir bendruomenės individą, kaip Kūrėjo atvaizdą. Ne pats žmogus, apeidamas socialinius ir kultūrinius ryšius, susigalvoja kalbą. Kalbame ir susikalbame lietuviškai. Susikalbėjimo pagrindu formuojasi žmogaus gebėjimas mąstyti apie save, ir apie „mes“, taip pat apie „aš ir „mes“ sąryšį. Nuo kritinio mąstymo priklauso žmogaus savimonės galia ir sykiu socialinių ryšių raida. Ką jau kalbėti žmogaus laisvą kūrybinę raišką. Manau, kad kūrybinei raiškai svarbu yra tapatybinis žmonių stuburas, kuriame siejasi savosios žemės jausena, kalba, dvasinės ir dorovinės vertybės. Taip pat laisvės ir atsakomybės supratimas. Tas stuburas ugdomas lietuvių kalbos ir lietuvybės pagrindu. Man lietuvybė yra ne tik esminis savasties bruožas, bet ir pasaulio suvokimo, taip pat sugyvenimo su kitais – latviais, estais, lenkais, rusais, žydais, baltarusiais – būdas. Todėl svarbus ir nacionalinis tapatumas – valstybinės saviorganizacijos patirtį sukaupusios lietuvybės raiška. Ta lietuvybė jau apima ne tik pilietiškumą, bet ir santykių su mūsų kitataučiais kaimynais paveldą. Ypač tų kaimynų, kuriems Lietuva – taip pat gimtinė. Stokojančiais vertybinio tapatybinio stuburo žmonėmis lengva manipuliuoti, jie tampa paveikia mase, darbo jėga. Kitaip tariant, jie lengviau susitaiko su žmogiškųjų išteklių būsena.

Visą straipsnį skaitykite:
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-11-07-vytautas-rubavicius-einame-isnykimo-link/90401

Komentuoti

Akcijos, Tiesos judėjimas, Naujienos

Teismo posėdis Eglės Kusaitės byloje dėl „grasinančios SMS“

0 Tiesos.lt redakcija   2012 m. lapkričio 8 d. 14:23

Lapkričio 13 d., antradienį, 14.30 val. Vilniaus Apygardos teisme, Gedimino pr. 40/1, bus nagrinėjama apeliacija Eglės Kusaitės byloje dėl „grasinančios SMS“.

Dalyvaudami teismuose stebėtojais, prisidedame prie teisingumo pergalės. Būkime solidarūs!

Komentuoti

Akcijos, Tiesos judėjimas, Naujienos, Valdžios žodis

🌄Akademinio gyvenimo naujienos

0 Laisvūnas Šopauskas   2012 m. lapkričio 8 d. 11:20

„Tie-SOS“ pilietinės akcijos dalyviai gavo Vilniaus universiteto vadovybės atsakymą į spalio 2 d. išsiųstą Vilniaus universiteto Rektoriui adresuotą prašymą patikslinti informaciją.

Rašte, kurį pasirašė Vilniaus universiteto Bendrųjų reikalų direktorius Lionginas Striganavičius, teigiama, jog vaizdo kamerą ir mikrofoną, kuriais buvo stebimi akcijos dalyviai, įrengė Lietuvos kriminalinės policijos biuras.

Lietuvos kriminalinės policijos biurui primename Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 20-ąjį straipsnį:

20 straipsnis. Duomenų subjekto informavimas vykdant vaizdo stebėjimą

1. Duomenų valdytojas užtikrina, kad prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, būtų aiškiai ir tinkamai pateikiama ši informacija:
1) apie vykdomą vaizdo stebėjimą;
2) duomenų valdytojo juridinio asmens pavadinimas ir kodas, duomenų valdytojo fizinio asmens vardas ir pavardė, jų kontaktinė informacija (adresas arba telefono ryšio numeris).
2. Duomenų valdytojas gali pateikti ir kitą papildomą informaciją, kad būtų užtikrintas teisėtas vaizdo duomenų tvarkymas nepažeidžiant duomenų subjekto teisių (pvz., vaizdo stebėjimo tikslas).
3. Vykdant vaizdo stebėjimą darbo vietoje ir duomenų valdytojo patalpose ar teritorijose, kuriose dirba jo darbuotojai, šie darbuotojai apie tokį jų vaizdo duomenų tvarkymą turi būti pasirašytinai informuojami šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.


Tiesos.lt redakcija ragina visas Lietuvos specialiąsias tarnybas nebepiktnaudžiauti savigarbos netekusio Vilniaus universiteto svetingumu ir tikisi, kad iš universiteto patalpų jau išsivežta visa sekimo aparatūra.

Su L. Striganavičius raštu galima susipažinti čia.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Naujienos, Įžvalgos

Signatarai ragina Seimą ir Prezidentę pripažinti rinkimų įstatymo pažeidimus ir tautos valią dėl AE

0 Tiesos.lt siūlo   2012 m. lapkričio 3 d. 23:50

Birutė Valionytė

Lapkričio 2 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė įteikė 18-os Kovo 11-tosios Akto signatarų ir 3-jų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų pasirašytą laišką Lietuvos Respublikos Prezidentei J. E. Daliai Grybauskaitei.

Signatarai laiške reiškia paramą Prezidentės ketinimams ginti Konstituciją, imtis konkrečių veiksmų, užtikrinant naujojo Seimo legitimumą ir tuo pačiu reiškia susirūpinimą antikonstituciniais procesais, masiniais konstitucinių principų ir įstatymų pažeidimais 2012-ųjų metų Seimo rinkimuose. Laiško autoriai abejoja rinkimų rezultatų daugiamandatėje ir vienmandatėse apygardose teisėtumu ir pasigenda principingų pozicijų dėl rinkimų eigos tiek iš Lietuvos Respublikos Seimo, tiek ir iš Lietuvos Respublikos Prezidentės pusės.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Akcijos, Tiesos judėjimas, Naujienos

🌄Vėlinių ugnys Simono Daukanto aikštėje

0 Aurelija Babenskienė   2012 m. lapkričio 2 d. 15:52

Lapkričio 1-ąją, kaip ir kiekvieną ketvirtadienį, Simono Daukanto aikštėje prie Prezidentūros rinkosi visuomeninio judėjimo „Tie-SOS!“ dalyviai, kiti Lietuvos ateičiai neabejingi piliečiai. Vėl rašė spalvotomis kreidelėmis žodį „Tie-SOS!“, badantį akis tiems, kuriems patogiau „pastovėti po medžiu“. Kartu piešė ir užsienio turistų grupelė, užklydusi šį vėlyvą vakarą į S. Daukanto aikštę – linkėjo Lietuvos piliečiams sėkmės susigrąžinant valstybę iš ją užvaldžiusių antikonstitucinių jėgų.

Ketvirtadienis Lietuvoje – atmintina diena. Būtent ši savaitės diena buvo paskutinė, kuomet tą ankstų gegužės 17-osios rytą vis dar tikėjome, kad Deimantė, mažoji mergaitė iš Garliavos, liks saugi ir laiminga, apsupta artimųjų meilės sveiks ir susigrąžins vaikystę... Ketvirtadienis – būtent tą dieną mūsų valstybės vardu buvo įvykdytas antikonstitucinis smurto aktas prieš bejėgį vaiką – jėga išplėštas iš jaukios namų aplinkos ir uždarytas narvelyje su triušiu… Smurtauta – jėga ir melu – ir prieš jį taikiai gynusius sąmoningus Lietuvos Respublikos piliečius.

Tačiau šį ketvirtadienį nuspalvino ir kiek kitokia – Visų Šventųjų ir Vėlinių dvasia. Tokią dieną bent trumpam stabtelime prie artimųjų kapų ir susimąstome apie Anapilin iškeliavusius artimuosius, apie gyvenimą, mirtį, amžinąsias vertybes… Visi be išimties susimąstome. Ir teisieji, ir neteisieji. Juk prieš mirtį visi esame lygūs. Ir tie, kurie neteko artimųjų, gynusių Tiesą, mažą vaiką, ir tie, kurių rankomis, įsakymais buvo įvykdyti nežmogiški veiksmai. Ir klausiame savęs – garsiai ir kiekvienas sau: kokį pasaulį paliksime išeidami? Kokie patys būsime tapę? Kas išties nuo mūsų apsisprendimo priklauso? Juk ne tik šios „bylos-žudikės“ aukos ir budeliai turėjo galimybę rinktis… suklydę savo klaidas taisyti ar klaidoje pasilikti… Rinktis galėjome ir kiekvienas mūsų – atsiverti tiesai, jos ieškoti, ją ginti ar bailiai apsimesti, kad nieko nevyksta, jei tai vyksta ne su manim…

Kažkas už nugaros atsidūsta: „Ar Deimantė galėjo bent žvakelę ant tėvo kapo uždegti?...“

Vėjas blaškė susirinkusiųjų uždegtas žvakutes: tirpo vaškas, bet liepsnos viltingai veržėsi aukštyn…

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Renkame Seimą

Vietovaizdis po mūšio

1 Liudvikas Jakimavičius   2012 m. lapkričio 1 d. 11:16

Viešumoje netilsta kalbos, kad per visą atkurtos Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį neturėjome tokių „nešvarių“ rinkimų. Pats juose dalyvavęs prisižiūrėjau tos nešvaros į valias, bet anoks malonumas toje maitoje kapstytis: kažkas balsus pirko, kažkas kažką girdė, dar kažkas sukčiavo skaičiuodamas. Fonas koktus ir įžeidžiantis pilietį, tikintį, kad jis gyvena demokratinėje valstybėje ir kad jo išreikšta valia gali kiek nors lemti jo paties, jo vaikų ir valstybės ateitį. Bet kam tas jautrus pilietis rūpi, kai kalbama apie kur kas skaitlingesnius statistinius dėmenis – tūkstančius rinkėjų, nulėmusius garsiąją „dviračio šou“: formulę „turim, ką turim“.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos

Dalius Stancikas. Tikslai ir priemonės

0 Tiesos.lt redakcija   2012 m. spalio 30 d. 22:11

Andrius Kubilius, sveikinęs Prezidentės reikalavimą neleisti Darbo partijos į valdančiąją koaliciją, užlipo ant savo paties numesto grėblio.

1998 m. sausio 10 dieną A. Kubilius Konstituciniame Teisme kaip suinteresuoto asmens (tuometės Gedimino Vagnoriaus Vyriausybės) atstovas teigė, kad pagal Lietuvos Konstitucijos normų analizę ir kitų pusiau prezidentinių valstybių pavyzdžius vyriausybės veikla priklauso tik nuo Seimo daugumos pasitikėjimo, formuojant vyriausybę svarbiausias vaidmuo tenka politinei parlamento daugumai, o tuo atveju, kai parlamento dauguma neremia prezidento ar, atvirkščiai, prezidento įtaka vyriausybės formavimui tampa minimali, tiksliau tik formali.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti
Puslapis 862 iš 876‹ Pirmas  < 860 861 862 863 864 >  Paskutinis ›

Rekomenduojame

Povilas Gylys. Kas Jums, profesoriau Janeliūnai?

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (III)

Algimantas Rusteika. Metodiniai patarimai. Subalansuota LRT indrėms ritutėms, bet tinka ir ... žmonoms

Geroji Naujiena: Kad vaikščiotume Viešpaties šviesoje!

Regina Terleckienė. Sukilėlio likimas. Iš carinių baudėjų nagų ištrūkęs sukilėlis

Tomas Baranauskas. Vienas faktas yra neabejotinas

Nuo bačkos. Europarlamantarė Aušra Maldeikienė: konservatoriai man verti pagarbos, nes ...

Vygantas Malinauskas. Griūna dar vienas propagandos stereotipas

Kamilė Šeraitė. Kas vagia Lietuvos istoriją?

Povilas Gylys. Kodėl vieni skandalai eksponuojami, o kiti pridengiami?

Ramūnas Aušrotas. Lyčių lygybės prievaizdų užmačios

Leonas Merkevičius. „Perversmininkų“ bylos naujienos

Tautos forumo rezoliucija dėl LRT laidos „Spalvos. Gėjai tėčiai“

Valdas Vasiliauskas. „Mūsiškių“ premjera: nei bravo, nei švilpimo. Nieko

Vygintas Gontis Statistikos departamentui: kaip susidaro tie 0,6% BVP, kuriuos neva skiriame mokslui ir studijoms? Ir kodėl jų niekas daugiau nemato?

Liudvikas Jakimavičius. Ir pasklido kvapas

Rasa Čepaitienė. Baubinimas

Vokietija įveda sienų kontrolę: Europos be sienų svajonė žlugo negrįžtamai?

Vytautas Radžvilas. Ne rinkiminio turgaus prekeivių, bet kovojanti partija!

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva yra teisinė valstybė? (II dalis)

Pirmą kartą paskelbtas žydų žudikų Paneriuose sąrašas

Jie labai myli kultūrą

Algimantas Rusteika. Kodėl aš negaliu jos pamiršti?

Vytautas Sinica. Drakoniška? Absoliučiai. Proporcinga? Ne. Ar tai atgrasytų nuo atitinkamų pažeidimų ateityje? Neabejoju

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (II)

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

Geroji Naujiena: Mūsų Viešpats Jėzus Kristus – Visatos Valdovas

Kodėl signatarui sopa širdį dėl Lietuvos?

Liudvikas Jakimavičius. Kultūrininkai ar „kultūrininkai“?

Rolandas Kačinskas. Susipažinkime: Graikijos garbės pilietis Zygmantas Mineika – sukilėlis, kuriam motina antrąkart padovanojo gyvenimą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.