Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Siūlome pasiklausyti, ką ir kaip apie Vasario 16-osios Lietuvą kalba Kovo 11-osios Lietuvos jaunoji karta. Išgirskime ir pagrįstą jos klausimą: kodėl Vasario 16-osios Lietuva sugebėjo tiek daug pasiekti („Jau buvome sukūrę nuostabią valstybę, kuri pati kūrė ir gamino lėktuvus…“), ir ryžtą („...tikrai galim tai pakartoti“).

pozicija.org

Aprimo dar neseniai visuomenę drebinęs triukšmas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (Centre), kurį sukėlė 17-os šio centro mokslininkų kreipimasis į Seimą ir po jo sekęs alternatyvus 61 mokslininkų pareiškimas, paneigęs pirmųjų kreipimosi motyvus. Užvirusios aistros privertė iš Centro generalinio direktoriaus vyresniojo patarėjo pareigų atsistatydinti Vidmantą Valiušaitį. Tačiau niekas gerai taip ir nesuprato tikrųjų Centre kilusio triukšmo motyvų. Jis, regis aprimo, bet niekas netiki kad ilgam. Viena iš 17-os kreipimąsi autorių mokslininkė Mingailė Jurkutė portale delfi.lt mėgino aiškinti, neva Centre darbuojasi nemokšos, klaidinančios visuomenę ir siutinančios žydų organizacijas, esą Centre yra dvi pusės, viena kurių siekia pateikti tokią informaciją, kuri leistų IŠ TIKRŲJŲ duoti atkirtį priešiškai propagandai. O kita…

Šia tema kalbamės su buvusiu Genocido centro generalinio direktoriaus vyresniuoju patarėju Vidmantu Valiušaičiu.

Jūsų dėmesiui siūlome lietuviškai įgarsintą filmą „Plandemija. Indaktarnacija“.

Prezidentą ir Seimą reikia rinkti, ir ministerius skirti iki gyvos galvos, kad titulai būtų paveldimi. Ir jų bobas (ar diedus, kas supras, kaip ten kas ką krutina?) būtinai skirti pavaduotojomis(-jais), kad būtų kas nusprendžia, kaip viską nuspręsti.

Pribloškia A. Maldeikienės ir R. Juknevičienės požiūris į tremtį bei „lėkštas Laptevų istorijas“ praėjus vos kelioms dienoms po Vasario 16-osios.

Lietuvos žmonės nesupranta elementarių dalykų. Pavyzdžiui, kad ir tokio – kodėl centrinė valdžia neperduoda galių laisviau veikti savivaldai, kuri savo žmones pažįsta ir situaciją mato iš arti?

Kodėl nusikalstamos organizacijos užvaldo ištisas valstybes, o jų idėjos tampa priimtinomis gyventojų daugumai? Tokį visai neretorinį klausimą, neseniai uždavė viena jauna istorikė. Tuojau pati ir atsakė – tai vyksta perversmų, okupacijų atvejais. Kas galėtų prieštarauti? Suprantama, kad natūrali žmogaus baimė, noras išlikti pagimdo baisiausius režimus ir diktatūras. Prisitaikoma įvairiausiomis formomis: nuo pasyvaus „stovėjimo po medžiu“, rafinuoto veidmainiavimo iki smurto ir netgi sužvėrėjimo. Žmonijos istorija tokių pavyzdžių matė daugybę. Nereikia ir okupacijų. Užuomazgų, geriau įsižiūrėję, galime pamatyti ir šiandien savo šalyje. Deja, pradžia, kuri atrodo gana nekaltai, dažniausiai ir pražiopsoma.

J. Bidenas su Atstovų Rūmais ir Senatu šią savaitę sieks priimti Lygybės Įstatymą, iš esmės – LGBT įstatymą:

Parengė Eglė Gatelytė | DELFI.lt

Universitetuose ir kitose mokslo institucijose didėja spaudimas mokslininkams, iškilo rimtas pavojus tyrimų laisvei, nes kairieji, nuolat kalbantys apie įtraukimą ir įvairovę, iš tikro nuosekliai atriboja kitaip mąstančius, – taip anglosaksų akademinėje visuomenėje susidariusią padėtį nusakė vienas žymiausių pasaulio istorikų Niallas Fergusonas.

Pasak jo, už diversiškumo sąvokos slepiasi diskriminuojanti „jėgos politika“. O metęs žvilgsnį į istorinius tyrimus, jis kritikavo „tikėjimo tezes“ ir siekį sumenkinti socializmo bei komunizmo nusikaltimus.

N. Fergusonas, nuo 1980-ųjų dėstęs įvairiuose elitiniuose universitetuose: Kembridže, Oksforde, Niujorke, Harvarde, galėjo iš arti stebėti per pastaruosius 30 metų vykusius didžiulius pokyčius.

„Turiu pasakyti tiesiai ir aiškiai: kairieji užgrobė valdžią“, – konstatavo mokslininkas šveicarų dienraščiui „Neue Züricher Zeitung“ (NZZ) duotame interviu.

Jūsų dėmesiui siūlome sovietmečio disidento Leono Weinsteino komentarą apie tai, kas laikytina didžiausiu JAV Donaldo Trumpo pasiekimu ir kokie sprendimai neleido jam laimėti. Kas ir kaip turėjo / turėtų būti daroma? Kokia tikimybė, kad Amerika ir apskritai Vakarų pasaulis dar turi šansą?