Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Bet kokia tema, kuri per ilgai užsibūna pirmuosiuose laikraščių puslapiuose, ilgainiui tampa nuobodžia kasdienybe, jei ji nepakurstoma. Panašiai ir su karo tema. Kad siužetas nesitrauktų iš dėmesio lauko, žibalo į žaizdrą pilama be saiko, ir jo reikia vis daugiau. Kaip narkomanui didesnės dozes, kad kvaišalai suveiktų. Retorika aštrėja, bauginimai, apie kuriuos anksčiau buvo mandagiai nutylima, be jokios gėdos traukiami į dienos šviesą. Po Hirosimos ir Nagasakio kraupių pamokų, pasibaigus Šaltajam karui, kas būtų galėjęs pagalvoti, kad į tarptautinio bendravimo retoriką vėl sugrįš grasinimai panaudoti branduolinį ginklą?

Religijų, konfesijų ir denominacijų santykiuose dažnai sutinkami du priešingi kraštutinumai. Pirmasis – atmesti tai, kas tarp jų bendra, paneigti, kad kitoje pusėje taip pat gali būti gėrio. Antrasis – paskelbti, jog tarp skirtingų tikėjimo sampratų ar srovių nėra esminių skirtumų.

Romos katalikų bažnyčia ilgus amžius laikėsi pirmojo kraštutinumo, dabar panašu, jog slenkama link antrojo. Kubos deklaracija, pasirašyta popiežiaus Pranciškaus ir Rusijos patriarcho Kirilo, 24-uoju punktu skelbia: tarp krikščioniškų bendruomenių atmetamas bet koks prozelitizmas, kitaip tariant – atvertinėjimas iš vienos konfesijos į kitą.

Vakar dalyvavau Andriaus Užkalnio laidoje, kur daugiausia kalbėjome apie artėjantį mokytojų streiką.
Laidos įrašą galite rasti ČIA.

Esminis klausimas, kuris aptariamų streikų kontekste turėtų būti nagrinėjamas viešojoje erdvėje, – kas kenčia dėl esamos padėties, kai mokytojai žeminami ir moraliai, ir finansiškai? Mąstant nuosekliai – tik vaikai.

O dabar pagalvokime, kas tokiu atveju turėtų streikuoti?

Siūlome politologo Vytauto Sinicos kalbą, pasakytą vasario 15 d. renginyje „Dievui ir Tėvynei: mons. Alfonsas Svarinskas ir šiandienos Lietuva“.

Pasikėsinimu įvykdyti teroro aktą Čečėnijoje kaltinta klaipėdietė Eglė Kusaitė, pastaruoju metu gyvenanti Vilniuje, galutinai išteisinta dėl pasikėsinimo įvykdyti teroro aktą. Eglė Kusaitė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2016 m. sausio 9 d. paskelbė, kad atmeta Generalinės prokuratūros kasacinį skundą, kuriuo buvo prašoma E. Kusaitei iškeltą baudžiamąją bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Trijų teisėjų paskelbta nutartis, kuriuo paliktas galioti Lietuvos apeliacinio teismo išteisinamasis nuosprendis, yra galutinė ir neskundžiama.

Sūnaus Gabrieliaus globos teises Norvegijoje praradusi Gražina Leščinskienė teisme išsikovojo galimybę kartą per mėnesį matyti sūnų Gabrielių, kol kas augantį globėjų šeimoje.

Tokią žinią savo Veidaknygės paskyroje paskelbė Neringa Ozolina, ilgą laiką G. Leščinskienei atstovavusi vertėja ir bičiulė:

„VALIOOOOOO!!! Nuo šiandien Gabrielius matys savo savo mamą Gražiną Leščinskienę 1 kartą per mėnesį po 3 valandas. Fantastinis naujos advokatės Reiersen Ekaterina darbo rezultatas (per tokį trumpą laiko tarpą )! Aš esu tokia laiminga. Nauja advokatė mato realią galimybę metų bėgyje berniuką visam sugrąžinti namo!“.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas, dar prieš kelis mėnesius raginęs tautiečius „laikytis europietiškų vertybių“, pagaliau tapti „civilizuota, normalia multikultūrine šalimi“, susitaikyti su masine imigracija ir pageidavęs per 5–7 metus atsivežti 50 000 už grašius dirbsiančių vergų, po susidūrimo su realybe (migrantai aplenkia Lietuvą iš tolo, visuomenė masinės imigracijos propaganda netiki, o Europos Sąjungai nepavyksta įgyvendinti priverstinės imigracijos kvotų plano), nusprendė šiek tiek pakeisti savo „šviečiamąjį“ diskursą.

Bernardinai.lt

Filmas „Dėmesio centre“ (Spotlight), neseniai pasirodęs Jungtinėje Karalystėje, pasakoja istoriją apie dienraščio „Boston Globe“ darbą atskleidžiant vaikų seksualinio išnaudojimo skandalą mieste. Ir JK, ir JAV filmas sulaukė didžiulio susidomėjimo bei leidžia iš naujo susipažinti su baisiais nusikaltimais, kurie buvo atskleisti Bostone ir daugelyje kitų diecezijų.

Be komentarų – dar neprikaupėme tiek drąsos, kad komentuotume klano sprendimus.

Siūlome reportažą iš šiemet Vilniuje pirmą kartą organizuotos šventinės eisenos „Lietuvos valstybės keliu“, kurioje dalyvavo per 1000 moksleivių iš visos Lietuvos. Nešini trispalvėmis ir gimnazijų vėliavomis, mušdami būgnus, kartu su mokytojais jie aplankė 16 Lietuvos valstybei itin svarbių objektų – nuo Šventaragio slėnio iki pat Rasų kapinių. Taip paminėti Valstybės atkūrimo dieną sumanė Vilniaus miesto savivaldybė, Lituanistų sambūris ir Lietuvos istorijos mokytojų asociacija. 

Reportažo autorė Aušra Gabalytė (Aikštės TV).