Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

2013 m. rugsėjo 12 d.

Daugiau nei prieš porą metų Kaunodiena.lt puslapio nuolatinis komentatorius, pasirašantis Pikaso vardu, uždavė 110 klausimų. Gal šie seni, bet iki šiol neatsakyti klausimai šiandien padėtų Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei kartu su jos kuruojama Generaline prokuratūra išsiaiškinti mįslingą Garliavos istoriją?

Privalomojo referendumo iniciatyvinė grupė kviečia į talką surinkti 300 000 Lietuvos Respublikos piliečių parašų, reikalingų surengti privalomąjį referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo.

Jei norite pasirašyti, informacijos, kur galite tai padaryti savo gyvenamojoje vietoje, ieškokite internete http://www.referendumailietuvos.info/index.php/kontaktai arba klauskite telefonu ar el. paštu:

Vilnius – Julius Panka: 868627791; .(JavaScript must be enabled to view this email address)

Kaunas – Romas Kaulinis: 868527278; .(JavaScript must be enabled to view this email address)

Klaipėda – Vytautas Švanys: 865513233; .(JavaScript must be enabled to view this email address)

Šiauliai – Nijolė Malakauskienė: 862116803; .(JavaScript must be enabled to view this email address)

Panevėžys – Rita Jusienė: 861693499; .(JavaScript must be enabled to view this email address)

Jei norite tapti parašų rinkiku, rašykite arba skambinkite – daugiau informacijos ieškokite čia: http://www.referendumailietuvos.info/index.php/kontaktai

Pilietinis portalas Tiesos.lt, vasaros vidury paskelbęs inžinieriaus-geologo, Gedminų bendruomenės pirmininko Vytauto Švanio atvirus klausimus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kreipėsi laišku į keletą Seimo narių, kurie nuo pat pradžių pasisakė už „pasaulinę skalūnų revoliuciją“ Lietuvoje, klausdamas, ar ir dabar jie laikosi tos pačios pozicijos, o gal dabar, praėjus pusmečiui, kas nors pasikeitė, jei taip, kodėl.

Bernardinai.lt

Paskelbus konkurso nugalėtoją, Lietuva būtų pirmoji Europoje išdavusi leidimą skalūnų angliavandenilių gavybai, mes būtume pirmieji europiečiai, pasiryžę tokiai veiklai – lenkai ir kiti ES nariai, kurie savo žemėse jau tiria skalūninius angliavandenilius, yra išdavę leidimus tik žvalgybai. Šią nuostatą geologijos profesorius, buvęs Lietuvos geologijos tarnybos direktorius, Lietuvos ir Lenkijos mokslų akademijų narys Gediminas Motuza pareiškė rugpjūčio viduryje, dar nežinodamas, jog rugsėjo pradžioje valdančioji kairiųjų politinė taryba įpareigos Aplinkos ministeriją nedelsiant skelbti „Chevroną“ konkurso nugalėtoju.

Kad Valentinas Mazuronis aršiai gina skalūninių dujų žvalgybą ir gavybą Lietuvoje, be jokių argumentų atmesdamas visus aplinkosaugininkų pateikiamus įrodymus, tarsi pats būtų ne aplinkos, o energetikos ar ekonomikos ministras, stebino nuo pat pradžių. Tačiau pastudijavus partijos „Tvarka ir teisingumas“ rėmėjų sąrašus, paskelbtus Vyriausiosios Rinkimų komisijos svetainėje, toks ministro, einančio ir šios partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigas, elgesys jau nebeatrodo neracionalus.

DELFI portalas ir Lietuvos socialdemokratai į pagalbą garsiajai žurnalistei Laimai Lavastei meta ne tik Socialdemokratų partijos narę, premjero Algirdo Butkevičiaus ir Seimo narės Irenos Šiaulienės padėjėją, žurnalistę bei sociologę Daivą Norkienę, bet ir habilituotą daktarą, profesorių, sociologą ir pedagogą Valdą Pruskų (skaityti ČIA).

Niekada negalvojau, kad būsiu apšaukta užsiimanti valstybei priešiška veikla. Nepadariau svaigios karjeros – nekolaboravau su okupantais. Gyvenau ir stengiuosi gyventi pagal Motinos prisakytus dešimt Dievo įsakymų. Tačiau tereikėjo įsijungti į parašų rinkimo už Lietuvos žemės išsaugojimą akciją ir tapau priešė.

Prieš šimtmetį, 1913 m. rugpjūčio 20 d., Vienoje gimė Meilė Lukšienė – lietuvių literatūros ir kultūros istorikė, politikė, švietėja. Kartu su UNESCO minėdami dr. M. Lukšienės šimtąsias gimimo metines, siūlome jos idėjoms skirtą Dariaus Kuolio straipsnį.

Bernardinai.lt

Turbūt daugelis prisimenate seną anekdotą apie tai, kaip kurmis darbo ieškojo. Į klausimą, ką moka daryti, kurmis atsako, kad gali kasti. O ką dar gali daryti? – klausia jo. Galiu ir nekasti, – atsako kurmis.

Šis anekdotas į galvą ateina nejučia visada, klausantis geologų, pasakojančių apie Lietuvos žemės gelmių išteklius ir jų eksploataciją. Tik kurmis iš anekdoto moka bent du dalykus.

Prabėgus 7 metams po pulkininko Vytauto Pociūno mįslingos žūties Baltarusijoje, buvęs VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Darius Jurgelevičiaus dienraštyje „Lietuvos žinios“ paskelbė atsiprašymą dėl nederamo savo elgesio kolegai žuvus.

Labai pavėluotas ir labai reikalingas žingsnis. Jį žengus, būtų privalu visuomenei paaiškinti: kodėl Dariaus Jurgelevičiaus ir Dainiaus Dabašinsko vadovautas Valstybės saugumo departamentas ne tik nepasirūpino, kad VSD pulkininko žūtis būtų sąžiningai iki galo ištirta, bet kartu su Rusijos dujų perpardavinėtoja „Dujotekana“ organizavo žuvusio pareigūno šmeižto kampaniją? Tikimės, kad po 7 metų prakalbusiam ir dėl savo poelgio atsiprašiusiam D. Jurgelevičiui pakaks drąsos ir tolesniems žingsniams žengti.

Siūlome susipažinti su D. Jurgelevičiaus pareiškimu: