Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

2019 m. lapkričio 14 d. EP priėmė rezoliuciją, smerkiančią Lenkijos ketinimus kriminalizuoti lytinį mažamečių švietimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Stanislovo Buškevičiaus skundą Vyriausybės atstovui Vilniaus ir Alytaus apskrityse dėl Vyriausybės atstovo 2019-08-23 rašto, kuriuo, atsakant į pareiškėjo prašymą, buvo nuspręsta nesiimti veiksmų dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019-07-24 sprendimo pervardyti K. Škirpos gatvę Vilniuje Trispalvės vardu, nusprendė skundą patenkinti iš dalies.

Gerbiama Mere,

kiek žinau, Trakai jau iškilmingai atvėrė Lietuvos Kultūros sostinės 2020 metus. Tačiau šį džiaugsmą temdo socialiniuose tinkluose plintančios nuotraukos, kuriomis pasidalino neseniai Trakus aplankę žmonės. Pamatytas vaizdas mane giliai sukrėtė ir neleidžia jo pamiršti, todėl kreipiuosi į Jus su prašymu.

Jūsų dėmesiui siūlome filosofo ir kultūros tyrinėtojo Vytauto Rubavičiaus pranešimą, perskaitytą gruodžio 6 dieną LR Seime vykusioje konferencijoje „Lietuvybė viešajame gyvenime“ (visą šios konferencijos vaizdo įrašą rasite ČIA).

Istorinio suvokimo svarba valstybei kurti, valstybingumo ir tautinės savipratos jausenai ugdyti mažai kas abejoja. Bent jau atvirai. Tačiau nei apie valstybę, jos suverenitetą, nei apie tautą ir ją ištikusius iššūkius nelinkstama kalbėti. Tokios kalbos laikomos atsilikimo, nemodernumo, sovietmečio nostalgijos ar XIX amžiaus nevykėliško romantizmo atrūgomis. Tiesa, pastaruoju metu imama atsigrįžti į nacionalinių valstybių valstybingumo, tautų tapatumo klausimus, tačiau lietuviai šiuo atžvilgiu smarkiai vėluoja, nes „pažangiesiems“ mūsų politikams, kultūros veikėjams, o ypač – kai kuriems istorikams tarsi nėra kaip sustoti, juk atida tiems klausimams verstų niekais visus „pažangizmo“ ideologine nuostata grįstus darbus bei veikas ar bent jau rodytų jų sąmoningą ydingumą, net antivalstybiškumą. Nacionalinio valstybingumo, suvereniteto ir nacionalumo klausimus stumti į paraštes ir visaip akademiškai bei žiniasklaidiškai marginalizuoti nebuvo koks išskirtinis prakutusių lietuvių akademinio bei kultūrinio sluoksnio atstovų išsigalvojimas. Tos tendencijos jau vyravo Europos Sąjungos politinio elito nuostatose, tad tapę šio sąjunginio darinio nare mes jas perėmėme ir, kaip jau įprasta, ėmėme net „užbėgti įvykiams už akių“, šitaip rodydami savo europietišką susipratėliškumą. Šiuo atžvilgiu akivaizdus pavyzdys yra pirmeiviškas neskaitytos ir neaptartos ES Konstitucijos priėmimas ir tyla, kai tą Konstituciją atmetė Prancūzija, o vėliau ir kai kurios kitos šalys.

Sakykit, kuo skiriasi Seimo narys, kuris dalyvauja svarstant klausimą, o balsuojant ištraukia savo balsavimo kortelę, nuo Seimo nario, kuris ilsisi kur nors Balyje, nedalyvauja svarstyme, bet balsavimo kortelė sudalyvauja? Šiaip jau nesiskiria niekuo, tik kad pastarajam gresia apkalta ir Konstitucinio Teismo verdiktas, esą šis sulaužė priesaiką, ir lauk iš Seimo.

Gruodžio 6 dieną, penktadienį, Seimo Konstitucijos salėje rengiama konferencija „Lietuvybė viešajame gyvenime“, kurioje įvairiais pjūviais bus aptarta lietuvybės istorinė sklaida laike ir erdvėje, taip pat – moderniosios lietuvybės šerdį sudarančios lietuvių kalbos būklė Lietuvos gyvenime.

Penktadienį Prezidentūroje, Baltojoje salėje, po 9 metų pertraukos, buvo atgaivinta Maldos pusryčių tradicija. Kartu pasimelsti ir pasiklausyti tikėjimo liudijimų susirinko daugiau nei šimtas svečių iš visos Lietuvos ir užsienio: dvasininkų, politikų, visuomenininkų, žurnalistų, žmonių, kurių gyvenimuose dėl tikėjimo įvyko didelių pokyčių.

Sveikindamas svečius, Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad bendra malda šiandien yra itin svarbi ir kaip dvasinė praktika, ir kaip tautą vienijantis veiksnys: „Didmiesčių ir regionų gyventojai, emigravę ir likę Lietuvoje, tradicinių ir liberalių pažiūrų lietuviai šiandien neretai jaučiasi tarsi gyventų skirtinguose, nieko bendra neturinčiuose pasauliuose, atskirtuose nematomomis, bet tvirtomis sienomis. Politiniame gyvenime bendrus tikslus vis dažniau užgožia beprasmė konkurencija, pyktis ir nepagarba vienas kitam. Tampame pažeidžiami kaip tauta, kaip valstybė, kaip bendruomenė. Ir kaip individai“, – kalbėjo Respublikos prezidentas.

Kai buvau vaikas, miegamajame senelių namuose kabėjo paveikslas su Jėzumi, besimeldžiančiu Getsemanės sode. Jame, primityviai kopijuojant renesanso atrastą peizažo techniką, fone būdavo ir Jeruzalės vaizdas. Panašus paveikslas kabo Šarūno Barto filme „Sutemos“, pasiturinčio ūkininko sodybos šeimininkės kambaryje, į kurį kamera nukrypsta vienoje iš kulminacinių filmo scenų.

luksas.blog

Šiemet nemažai kalbėjome apie Lietuvos inteligentus, ypač apie rašytojus, 1940-aisiais ne tik šlovinusius sovietinę okupaciją, bet ir savo rankomis laidojusius mūsų valstybę. Vėliau šie veikėjai tapo šėtoniškos stalininės sistemos sraigteliais, nebegalėjusiais jai pasipriešinti. Bet ar nors vienas iš jų tikrai praregėjo ir mėgino nusimesti sunkią kaltės naštą?

Seimas, vadovaudamasis Laisvės premijų komisijos sprendimu, nutarė 2019 metų Laisvės premiją paskirti Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai. Už tokį sprendimą balsavo 88 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 1 parlamentaras.