Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Jūsų dėmesiui siūlome dar vieną Tiesos.lt žvilgsnį į Lietuvos Respublikos šimtmetį vainikavusius 2018-uosius – prieš keletą dienų savo įžvalgomis apie praėjusius metus dalijosi dr. Krescencijus Stoškus (jo apžvalgą „Įvykiai ant svarstyklių“ skaitykite ČIA).

Šįkart praėjusius metus, persmelktus tikrumo ilgesio, apžvelgia istorikė, Vilniaus forumo iniciatyvinės grupės narė dr. Rasa Čepaitienė (jos praėjusių metų atodangas skaitykite ČIA).

Kalbėsiu apie skirtį, kuri įvairiai skaido Europos Sąjungą, kaip tam tikrą politinį ekonominį darinį, visas šio darinio saistomas valstybes ir jų visuomenes. Ta skirti vienaip ar kitaip reiškiasi ir žmonių sąmonėje, kurioje dažnai sulimpa šiaip jau priešingos sąvokos, nesiaiškinant, kokiu pagrindu jos siejamos. Skirtis ideologinė ir politinė, o sykiu ir kultūrinė, nes pats kultūros suvokimas ima priklausyti nuo tos skirties. Skirtį sunku aiškiai apibrėžti, tačiau įmanoma nusakyti. Vienoje pusėje žmonės, idėjos, valstybės, kurioms svarbu nacionalumas, suverenumas, valstybingumas, kurie yra įsitikinę, kad būtina puoselėti tautos, kaip suvereno, nuovoką bei jauseną, o kitoje – žmonės, tuos dalykus laikantys moderniam žmogui nebūdingomis ir kuo greičiau būtinomis įveikti atgyvenomis, trukdančiomis „atsiverti pasauliui“, „europėti“ ir „globalėti“. Skirtis tarp dviejų ES raidos vaizdinių – vieni būsimą Europą įsivaizduoja kaip gyvybingą nacionalinių valstybių ir suverenių tautų politinį kultūrinį darinį, kurioje didžiausias turtas ir gyvybingumo šaltinis yra nacionalinės kultūrinės kūrybos energija ir vaisingas tėvynėse įsišaknijusių kultūrų bendravimas, o kiti tą Europą įsivaizduoja kaip federacinę ar unitarinę kosmopolitinę Europą, kuri visokiais būdais kratosi kultūrinio įsišaknijimo, gimtiniškumo, vietoviškumo, skelbdama pasauliui, esą tautos yra tik socialiniai konstruktai, neturintys jokios realios esmės nei prasmės. Kol kas daugelio šalių politiniai elitai, pirmiausia ES politinis biurokratinis elitas, europietiškojo kosmopolitizmo viziją, paremtą gero gyvenimo gundymu, stengiasi įgyvendinti taip, kad daugelio tyrėjų ir politikų aptariamos vadinamosios „demokratijos stokos“ sąlygomis valstybinės tautos net nepajustų, kaip jos iš suverenų virto kultūrinėmis bendruomenėmis bei Europos liaudimi.

Prezidentinių debatų žiūrovas ūkininkas Algirdas Marčiulaitis: Nebuvo nė karto paklausta dėl nacionalinės valstybės. Kalbama apie universitetus, kalbama apie kažkokius paktus, bet apie ... Kaip žiūrite į tai, kad Lietuva Europos kontekste dabar nyksta kaip nacionalinė valstybė? Ar tai svarbu Lietuvai, ar nėra svarbu? Kaip nacionalinė valstybė?

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras savo interneto svetainėje kgbveikla.lt pateikia 70 Lietuvos ypatingajame archyve esančių dokumentų, atskleidžiančių mažai žinomą LSSR KGB santykio su dirbančia agentūra aspektą – gerai dirbančių slaptųjų bendradarbių (agentų, patikimų asmenų ir konspiracinių butų laikytojų) materialinį skatinimą.

Visų pirma noriu padėkoti susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui, kuris aktyviai su kolegomis ir toliau į viešumą be baimės ištraukia stambius nusikaltimus, kurie vykdavo prie įvairių valdžių. Tai palietė Registrų centrą, Lietuvos automobilių kelių direkciją, geležinkelius ir kt.

Jei joks galvijas vaiko neužmuša, tai D.Šakalienė mirksi plastmasinėmis akutėmis ir sako, kad tai sistemos pasiekimas. Lygiai taip pat, pagal tokią pat logiką galima teigti, kad jei vaikas komoje ir neaišku, ar gyvens – tai jos kaltė.

Trečiadienį BNS, remdamasis Vilniaus apygardos teismo atstove Lina Nemeikaite, pranešė: teismas sprendimą dėl kaunietės įvaikinimo šeimai iš Naujosios Zelandijos priėmė, bet jo neskelbs. Girdi, „taip nuspręsta siekiant užtikrinti nepilnametės teises, priimtas sprendimas paskelbtas uždarame teismo posėdyje, jo rezoliucinė dalis nebuvo skelbiama ir komentuojama viešai. Pasak teismo, įstatymų leidėjas nėra suteikęs teisės teismui atskleisti neviešus duomenis visuomenės susidomėjimo sulaukusiose bylose“.

Sveikinu visus brangius ir pigius brangios Lietuvos žmones su naujųjų komunizmo statytojų nauja pergale kelyje į šviesią policinę valstybę!

Sausio 16 dieną (trečiadienį), 17.30 val., Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3) Vilniaus forumas organizuoja konferenciją „Kaip išsaugoti Europą?“

Jei kas nežinojo ar pamiršo, kam egzistuoja Lietuvos Konstitucija, labai aiškiai pirmadienį  paaiškino Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas: „Konstitucija ir yra tam, kad ji būtų interpretuojama. Ir interpretuojama ne jūsų, o Konstitucinio Teismo“.