Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Dovilas Petkus

Daugiau nei dešimtmetį trukusi kova dėl asmenvardžių įrašų ne valstybine kalba dokumentuose pasiekė savo atomazgą. Valdantieji nusprendė leisti tokią rašybą, ignoruodami opozicijos ir visuomenininkų nuogastąvimus, kad šiuo įstatymu bus padaryta neatitaisoma žala valstybinės kalbos statusui.

Kas pasikeis priėmus šį įstatymą? Kuo valstybinės kalbos statuso problema skiriasi nuo pavojų lietuvių kalbai apskritai? Kodėl mums reikia vieno rašybos standarto ir kas buvo šios politinės kovos ryškiausi dalyviai, kritikai bei iniciatoriai? Apie visą tai laidoje kalbamės su doktorantu, politologu Vytautu Sinica.

Beveik visi COVID-19 viruso apribojimai Airijoje baigsis šeštadienį, įskaitant vietinius COVID-19 sertifikatus, komendanto valandą, socialinio atstumo laikymąsi ir renginių apimties apribojimus.

Kreipdamasis į tautą po to, kai Nacionalinė visuomenės sveikatos neatidėliotinos pagalbos grupė rekomendavo panaikinti apribojimus, Airijos Ministras Pirmininkas Micheál‘as Martin‘as pareiškė, kad airiams laikas „vėl būti savimi“.

Dėl to Airija tampa antra šalimi po Anglijos, kuri panaikino reikalautus pagal įstatymą vakcinų pasus po to, kai jų naudojimas buvo pradėtas įgyvendinti.

Tačiau reikalavimas dėvėti kaukes, saviizoliacijos taisyklės ir apsaugos priemonės mokyklose išliks, o Martin‘as „labai ragina“ žmones pasiskiepyti ir paskiepyti savo vaikus.

Įvadas

Pradžioje turime geriau susipažinti su šių dienų situacija pasaulyje. Mums pripratusiems prie senosios pasaulio paradigmos, kurioje viską sprendžia valstybės ir jų lyderiai yra sunku perprasti ęsamą padėtį ir pasidaryti toli siekiančias išvadas. Pasaulis kitoks nei 1939 rugsėjo 1 dieną. Jis netgi kitoks nei buvo prieš 2001 rugsėjo 11, ir netgi kitoks nei jis buvo prieš pandemiją.

Sveiki atvykę į naująjį pasaulį, kurio taisykles iš pradžių bus sunku priimti. Senąjį pasaulio tvarkos modelį priima didžioji dauguma žmonių ir kažkas tuo puikiai naudojasi. Kas dieną iš TV ekranų eskaluojama Ukrainos ir Rusijos karo tema yra dirbtinai išpūsta o politikų elgesys ir pateikiami diplomatiniai argumentai daugiau primena vaikus smėlio dėžėje, kurie susipyko dėl mašinėlių ar „kepamų“ smėlio bandelių, nei rimtą kovą dėl įtakos regione.

Regina Statkuvienė | delfi.lt

Šiemet minime 50-ies metų sukaktį nuo pirmojo Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos numerio pasirodymo. Kardinolas Sigitas Tamkevičius Kroniką redagavo vienuolika metų ir beveik tiek pat laiko už šią savo veiklą praleido lageriuose ir kalėjimuose.

Slapta leidžiamo ir platinamo leidinio dėka į laisvąjį pasaulį sklido žinios apie tikinčiųjų persekiojimus: buvo viešinamos sovietų nužudytų dvasininkų pavardės, faktai apie dėl įsitikinimų iš darbų ar universitetų išmetamus žmones, žinios apie niokojamą krikščionišką paveldą.

Šiandien kardinolas S.Tamkevičius ne tik dalijasi prisiminimais apie ano meto persekiojimus, bet ir įspėja apie dabartines grėsmes sąžinės, žodžio ir tikėjimo laisvei.

rokiskiosirena.lt

Mano karta yra pirmieji, kurie jau jaunystėje susidūrė su virtualia realybe. Ji, žinoma, atnešė daug džiaugsmo, tačiau neišvengiamai keičia visuomenės mąstymo būdą. Ir, kaip matome iš jaunųjų mūsų politikų veiksmų, kartais visai netikėtais rakursais.

Virtualybės Lietuvos visuomenėje pradžia – kokie 1999-2000 m., kai asmeninis kompiuteris jau tapo prieinamu nemažai daliai paauglių ir jaunimo. Kokie tai buvo kompiuteriai? Svajonė. Kuriai susitaupyti jaunimas maudavo vasarai dirbti į užsienius. Tie, kurie tokios galimybės neturėjome, eidavome į Vilniaus universiteto bibliotekas arba Skaičiavimo centrą. Kai kas savo kursinių, referatų rašyti, kai kas tiesiog palandžioti po internetą. Juk tada tokio stebuklo, kaip visuotinis, lengvai prieinamas internetas nebuvo. Informaciją saugojome mažose disketėlėse, kurias vadinome flopikais, ir jose tilpdavo 1,44 Mb duomenų. Kas tai per daiktelis, kai kuriose programose primena jos ikonėle, simbolizuojanti informacijos išsaugojimą, arba kaip iki šiol sako mano karta, seivinimą. Tais tolimais laikais (beveik tada, kai gyveno dinozaurai), kai interneto puslapis kraudavosi kelias minutes, mažai kas įsivaizdavo, kaip virtualybė pakeis mūsų gyvenimus.

Savo Varpinė

Ieškoma būdų vis labiau cenzūruoti interneto socialinius tinklus. Didžioji interneto žiniasklaida tam pritaria.

Kodėl to reikia dabartiniam politiniam režimui kaip ir daugmaž aišku. Tačiau kodėl oficiozai vietoje to, kad prisiminti kas jei vis tik žurnalistinį darbą turi dirbti o ne valdžią aptarnauti daug įdomesnis. Nes lyg ir momentas atsiriboti nuo katastrofiškai pasitikėjimą prarandančių valdančiųjų tinkamas.

Tačiau vieni ir kiti sutartinai siekia uždėti dar vieną apynasrį laisvam žodžiui.

Reikia pagalbos!

Taip, šįkart reikia pagalbos, nes nesuprantu kodėl biudžetinės įmones masiškai verčiamos į VšĮ.

Vilniuje taip vyksta su sporto mokyklomis ir… Su MOKSLEIVIŲ RŪMAIS.

Teko girdėt, kad su Moksleivių rūmais vienaip ar kitaip susiję ~20 000 Vilniaus moksleivių, tad galbūt tikrai kažkas kažką žinosite.

Audrius Janecka, specialiai Laikmetis.lt iš Airijos

Narkotikų vartojimo aukštojoje mokykloje (DUHEI – The Drug Use in Higher Education Institution) analizė rodo, kad kvaišalų vartojimas yra smarkiai įsišaknijusi problema tarp Airijos studentų.

Korko universitetas apklausė 11.500 studentų iš 21 aukštojo mokslo įstaigos (įtraukti koledžai ir universitetai).

Tyrimas parodė, kad 52 proc. studentų vartoja kanapes, 25 proc. – kokainą, 23 proc. – MDMA arba ekstazi, o 16 proc. vartoja ketaminą.

Izraelitai, sugrįžę iš Babilono nelaisvės, matė liūdną vaizdą – apgriautas jiems brangios Jeruzalės sienas, todėl pirmasis jų rūpestis buvo kuo greičiau viską atstatyti. Kai darbai buvo baigti, kunigas Ezra į laisvę išėjusiems izraelitams skaitė Įstatymo knygą – Dievo žodį. Žmonės turėjo įsisąmoninti, kad Dievas padovanojo jiems laisvę ir kad jie išliks laisvi tuomet, jei laikysis Dievo Įstatymo. Žmonės klausėsi Dievo Žodžio ir verkė. Tai buvo džiaugsmo ašaros, nes tremties vargai jau pasibaigę, o Dievo Žodis teikė viltį, kad Aukščiausiojo globojami nuo dabar galės sau ir savo vaikams kurti laimingą gyvenimą.

laikmetis.lt

Kai kuriose Europos sostinėse tūkstančiai žmonių šeštadienį protestavo prieš skiepų pasus ir kitus suvaržymus, įvestus vyriausybių siekiant suvaldyti koronaviruso pandemiją.

Minios žmonių Švedijoje išreiškė „ne skiepų leidimuisi“

Apie 9 000 žmonių žygiavo Švedijos sostinės Stokholmo gatvėmis į Sergels Torgo aikštę, skanduodami „Ne skiepų leidimuisi, taip – laisvei“, o protestą organizavo grupė, pasivadinusi Laisvės judėjimu.

Viena iš eitynių dalyvių sakė, kad skiepų leidimai „diskriminuoja daugybę žmonių“.