Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

V. Sinicos straipsnio (DELFI.lt: „Vytautas Sinica. Svarbiausias prezidento rinkimų klausimas“) siunčiama žinia ir jo tikroji reikšmė bus įsisąmoninta ir aiškiai suvokta ne iš karto. Prireiks ilgai ir kantriai dirbti, kol bus įveikta mąstymo inercija ir patikėta tuo, kas šiandien daugumai Lietuvos žmonių atrodo neįmanoma ar net primena įaudrintos vaizduotės žaismą. Deja, tai ne žaismas: Merkel-Putino paktas, kuriuo Lietuva būtų grąžinta į Rusijos geopolitinę orbitą, gali tapti tikrove greičiau, nei pajėgia numatyti net laki vaizduotė.

Nelabai patogus skaitymas, bet internete šito teksto nėra, tad įkeliu bent nuotraukomis.

Europos Parlamentas rugsėjo 12-ąją priėmė rezoliuciją (ČIA) dėl padėties Vengrijoje ir taip pradėjo 7-ajame ES sutarties straipsnyje numatytą procedūrą, kuri gali baigtis beprecedentėmis sankcijomis Vengrijai –  balsavimo teisės ES Taryboje įšaldymo.

„Išvažiavo vilnų, parvažiavo nukirptas“ tokiu pavadinimu 2013 m. vasario 2 d. Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos tinklapyje buvo paskelbtas mano rašinėlis apie dabartinio Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus vizito metu pas kaimynus lenkus iškrėstą akibrokštą.

„Sorriukas“ vėl pamiršo, kas jam postą davė ir algą moką?

Rugsėjo 12-tą dieną mirė poetė, rašytoja, tautodailininkė skiautinių meistrė Goda Janonytė-Jankauskienė (1940–2018). Turėjau garbės pažinoti šią šviesią, kūrybingą, aštraus proto ir ypatingo likimo moterį, savo kraštietę iš Šiaurės Lietuvos lygumų. Sunkūs vaikystės metai blaškantis tarp Lietuvos ir Latvijos, nelengva jaunystė, studijos Vilniaus pedagoginiame institute įgyjant biologijos mokytojos kvalifikaciją, pažintis su būsimu vyru Antanu Jankausku, ne be jos mylinčio palaikymo tapsiančiu vienu žymiausių vėlyvojo sovietmečio lietuvių kelių inžinierių, dviejų ilgiausių Lietuvos tiltų – Jurbarko ir Rusnės – statytoju, užauginti du sūnūs. Be jos dalyvavimo ir aktyvios veiklos, veikiausiai, ir Jankausko vadovaujamas „Kogalymo projektas“ nebūtų tapęs tokiu išskirtiniu sovietinių darbo migracijų atveju. 1980–1990 m. lietuviai, kartu su kitomis „broliškomis tautomis“ – ukrainiečiais, latviais, estais, azerbaidžaniečiais ir t.t., – dalyvavo įsisavinant naftos ir dujų ištekliais itin turtingą Vakarų Sibiro regioną, plėtojant jo infrastruktūrą bei statant Kogalymo miestą, mainais į naftos žaliavą tuomet ką tik atidarytai „Mažeikių naftai“. Šiam tikslui specialiai sukurta Kelių statybos valdyba (KSV-12, ru. ДСУ-12) prie LSSR Automobilių ir kelių transporto ministerijos netikėtai tapo mažu Lietuvos lopinėliu atšiauriose Sibiro platybėse, tikra minivalstybe, kurioje stovėjo lietuvių projektuoti pastatai ir alytukai, veikė lietuviškas darželis ir pradinė mokykla, buvo puoselėjami vietinius stebinę gėlių darželiai, skambėjo lietuviškos dainos.

Pirma diena

Tai buvo, atrodytų, dar taip neseniai, tik pernai, birželį. Rengėme išleistuvių šventę mokyklą baigiantiems mūsų vaikams. Kaip dažnai anksčiau, susivienijome abi klasės, visi, tiek „specialiukai“, tiek ir „lavinamukai“.

Kai kas turi iliuzijų dėl Petro Cvirkos. Mano, kad jam paminklą bolševikai pastatė už jo „beletristiką“. Paminklas jam pastatytas už Lietuvos išdavystę, ne už grožinę kūrybą.

Trečiadienį vizito Malmėje (Švedija) metu Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama pasakė, kad yra gerai, kad tokios šalys kaip Švedija ir Vokietija priėmė migrantus, tačiau pabrėžė: jie neturėtų čia likti – jie turėtų grįžti į savo tėvynę ir ją puoselėti.

Nuoširdžiai sveikiname 92-ąjį gimtadienį švenčiančią s. eucharistietę Moniką Gavėnaitę, visų meiliai vadinamą Monikute – nenuilstančią kovotoją už Dievą ir Tėvynę: partizanų ryšininkę ir Katalikų Bažnyčios Kronikos pagalbininkę, mon. Alfonso Svarinsko bendražygę ir talkininkę, „Kalinių motiną“, daugelį vaikų išmokiusią pažinti ir pamilti Dievą.

Linkėdami brangiai seseriai stiprios sveikatos ir prašydami Dievo palaimos dalijamės Alfonso Svarinsko pasakojimu, paskelbtu ką tik išleistoje Monsinjoro „Atsiminimų“ antrojoje dalyje.

Tiesos.lt redakcija