Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Pasvalio krašto istorijos ir kultūros žurnalo „Šiaurietiški atsivėrimai“ (2018 m. Nr. 2)

Susidomėti kunigu Alfonsu Lipniūnu paskatino jo veikla Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje, taip pat informacija apie tai, kad kartu su Baliu Sruoga ir kitais Lietuvos inteligentais kalėjo Štuthofo koncentracijos stovykloje. O ir žurnalo redaktorė Agnė Grinevičiūtė paragino parašyti apie Pumpėnų apskrityje gimusį, Panevėžyje ir Vilniuje kunigavusį nepaprastą žmogų. Tad kas gi buvo šis kunigas, apie kurio lietuviškus pamokslus ir labdaringą veiklą sudėtingais lietuvių sugrįžimo į Vilnių, sovietmečio ir vokiečių okupacijos metais prisiminė kelios vilniečių kartos, kuris aktyviai dirbo su jaunimu Panevėžyje ir visoje Lietuvoje?

Na, štai. Mokausi su sūnumi istoriją. Tema: „Didžioji Prancūzijos revoliucija“. Ir nors mano sūnus mokosi katalikiškoje mokykloje, medžiaga imama iš valstybinio istorijos vadovėlio, kurio istorinis naratyvas paremtas liberalizmo ideologija.

Kadangi vis sulaukiu priekaištų, kad mano įrašai per ilgi, per sudėtingi ir kai kam net sukeliantys rimtų teksto suvokimo sunkumų bei nemenką susierzinimą, verčiantį anonimiškai spjaudytis ir visaip dergtis, tai nusprendžiau šįsyk parašyti liaudiškai, paprastai, trumpai ir aiškiai. O kas, jei ne pasaka, galėtų geriau padėti pasiekti šį tikslą? Taigi, klausykit.

Jūsų dėmesiui siūlome reportažą iš Antakalnio kapinių Vilniuje, kur amžinojo poilsio atgulė filosofas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojas, ryškiausias vydūnistikos atstovas, humanitarinių mokslų daktaras Vaclovas Bagdonavičius, savo gyvenimą paskyręs vydūniškųjų humanistinių pažiūrų puoselėjimui, išsaugojimui bei sklaidai, Vydūno raštiškojo palikimo įamžinimui ir plėtotei.

luksas.blog

1935 metų kovo 26 dieną paskelbtas nuosprendis didžiausioje tarpukario Lietuvos istorijoje baudžiamojoje byloje. Į kaltinamųjų suolą tuomet sėdo 122 Klaipėdos nacistinių organizacijų vadovai, nariai ir smogikai, iš kurių keturi buvo nuteisti mirties bausme, o 83 – įvairų laiką kalėti. Nors mirties nuosprendis nebuvo įvykdytas ir nė vienas iš nuteistųjų bausmės iki galo taip ir neatliko, tokio masto procesas prieš nacius neturėjo precedento tuometinėje Europoje.

Daiva Vilkelytė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyr. specialistė

Po daugiau kaip du mėnesius užtrukusių derybų su Rusijos Federacijos valstybiniu archyvu Maskvoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – LGGRT Centras) gavo patvirtinimą, kad Lietuvoje yra ne 1940 m. Liaudies Seimo priimtų keturių valstybės santvarką pakeitusių Deklaracijų originalai, o tik jų versijos. Dokumentų originalai yra saugomi Maskvoje.

Mercator.net | y-news.lt

Milaną kausto epidemija. Miestas karantinuotas. Vieši susirinkimai atšaukti. Gatvės tuščios. Valstybės pareigūnai bando slopinti augančią isteriją. Sklinda gandai. Ligoninės perpildytos.

Koronavirusas?

Juozo Tumo-Vaižganto laiškas Bronei Klimienei, pasiuntinio Petro Klimo žmonai, į Paryžių.

Irena Babkauskienė | „Respublika“

„Privalome pagaliau įgyvendinti tą Lietuvos valstybę, kuri iš tiesų prieš 30 metų kovo 11-ąją buvo paskelbta, bet taip ir nesukurta, o pati jos idėja išduota“, – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio minėjimo proga sakė filosofas prof. Vytautas Radžvilas, stovėjęs prie Sąjūdžio kūrimo ištakų, bet taip ir netapęs Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru. Pamąstymais apie nueitą kelią dalijosi ir filosofas, publicistas Vytautas Rubavičius, taip pat buvęs aktyvus Atgimimo laikų dalyvis, taip ir netapęs signataru.

Prieš trisdešimt metų, 1990-ųjų kovo 11-ąją, miškuose jau žydėjo žibutės – kitą dieną po Nepriklausomybės atstatymo paskelbimo, važiuodami į Šiaulius, sustojome miške prie autostrados ir aš pasidovanojau sau puokštelę melsvažiedžių. Prisimindama tą dieną vis pagalvoju, kad toji žibučių puokštelė – pirmoji jau Nepriklausomoje Lietuvoje – buvo ir tebėra tarsi simbolis, kiek dar daug teks patirti man, artimiesiems, valstybei, Tautai, Sąjūdžiui...

Ko gero, būčiau teisi, jei imčiau tvirtinti: ar ne todėl ir kiekvienam iš garbiųjų pilietinio portalo Tiesos.lt skaitytojų Kovo 11-osios Lietuva atrodo kitokia – savaip matoma, girdima ar išjausta. Pritariu Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Algimantui Sėjūnui, teigiančiam, kad jau anuomet, jau „Sąjūdyje buvo skirtingos pozicijos, matymai…“ Tie skirtumai ir išliko.

Būtume išmintingesni, tuo džiaugtumės, gal net laikytume turtu, kūrybos šaltiniu – kol kas, deja, matome kone vien grėsmę.