Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Ūtos kaime, Varėnos raj., pastatytas paminklas pirmajai sovietų okupacijos aukai – pasieniečiui Aleksandrui Barauskui, nužudytam prieš 80 metų, 1940 m. birželio 15 d.

Paminklo autorius: a.a. skulptorius Jonas Jagėla, paminklą savo lėšomis pastatė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Šį birželį Lietuvoje pasirodė dvi knygos apie tą patį istorinį laikotarpį: „Kaip tai įvyko? Christoph Dieckmann atsako Rūtai Vanagaitei“ ir Daliaus Stanciko „Kūju per Lietuvos istoriją“. Ta proga pakalbinome D. Stanciką.

y-news.lt

Nustebino Vidmanto Valiušaičio užpuolimas Lietuvos žydų bendruomenės tinklalapyje.  Kodėl Bendruomenė tokį darbą patikėjo asmeniui, kuris apie istoriją, jos rašymą, ribotumą, galimybes,  menkai susigaudo?  Dalykiška Valiušaičio straipsnių ir knygų kritika būtų buvus vertinga. Bet dalykiškumo linkme nežengiamas nei vienas žingsnis.  Visą pasisakymo turinį išsakyti būtų buvę galima daug trumpiau: baubas, saugokitės!

Pagal nusistovėjusia tradiciją, nepasirašyti tekstai išreiškia ne vieno asmens, bet, šiuo atveju,  Bendruomenės nusistatymą,  nes paskelbė Bendruomenės tinklalapis.

pozicija.org

Skelbiame Vytauto Budniko pokalbio su Nacionalinio susivienijimo steigėju ir pirmininku prof. Vytautu Radžvilu antrąją dalį (pirmąją pokalbio dalį rasite ČIA).

Pokalbyje aptariami nomenklatūrinio disidento Tomo Venclovos požiūris į rezistenciją ir laisvės kovotojų atminimą, per T. Venclovos pavyzdį atskleidžiama valstybės išdavystę pateisinančio mąstymo struktūra.

Putinas nutarė stribams duoti vienkartines apie 800 eurų išmokas. Tuo tarpu kiekviename Lietuvos miestelyje buvo vadinamosios stribinyčios – stribų, atlikusių sovietinių okupantų parankinių vaidmenį, būstinės. Šie išlikę statiniai yra pažymėti užrašu:  „Šiame pastate 1944–1953 m. buvo kalinami ir kankinami kovotojai už Lietuvos laisvę“.

Buvo išorinis okupantas, atėmęs netobulą, bet mūsų valstybę. Pralaimėjom – jo bijojo, nuo jo bėgo, neapkentė ir visaip šaipėsi. Buvo gėda kolaboruoti ir mažai kas norėjo toks būti. Kai jis numiro ir supuvo – padainavom, pastovėjom, negausiai žuvom ir atsikratėm.

Skelbiame Nacionalinio susivienijimo nario partizano, Laisvės premijos laureato Jono Kadžionio-Bėdos pasisakymą savo knygos „Per skausmo pelkes“ pristatyme 2020 metų rugpjūčio 20 dieną.

Jūsų dėmesiui siūlome Prezidento Valdo Adamkaus kalbą, pasakytą priėmus Lenkijos Prezidento Lecho Kaczynskio vardo „Prometėjo“ apdovanojimą, skirtą už diplomatinę veiklą siekiant mūsų regiono valstybių integracijos.

Romualdas Ozolas buvo teisus – laisvė ir nepriklausomybė nėra tas pats, Šiaurės Korėja juk irgi nepriklausoma.

Rugpjūčio 24 d. Nacionalinio susivienijimo taryba išplatino pranešimą visuomenei ir Lietuvos kultūros tarybai dėl Petro Cvirkos paminklo Vilniuje.