Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Tomas Čyvas | valstietis.lt

Ar naciu apšauktas Lietuvos Respublikos diplomatas ir karininkas Kazys Škirpa prisidėjo gelbėjant žydų rabiną ir jo pasekėjus? Ar tai darydamas jis bendradarbiavo su Trečiojo Reicho žvalgyba? Tikras istorinis detektyvas. Pokalbis su ilgamečiu LRT laidos apie Lietuvos žydus „Menora“ autoriumi, Stasio Lozoraičio premijos laureatu Vitalijumi Karakorskiu.

luksas.blog

1953 metų gegužės 30-ąją Jurbarko rajone esančiame Šimkaičių miške buvo suimtas ketvirtuoju faktiniu Lietuvos prezidentu vadinamas ginkluoto pasipriešinimo vadas Jonas Žemaitis-Vytautas. Ši data ženklina ne vien eilinę pokario partizanų tragediją: ji laikoma viso ginkluoto lietuvių pasipriešinimo sovietiniams okupantams pabaiga.

„Per stebuklą iš Stalino nagų ištrūkęs žydų rabinas pabėga į Latviją, vėliau atsiduria Lenkijoje Varšuvos gete, kur 1939 m. vokiečių karinės žvalgybos buvo surastas ir paslėptas nuo gestapo Berlyne. Vėliau iškeliauja į JAV ... gavęs lietuviškus dokumentus.

2020 m. gegužės 27 d.

Šaknys

Rūtos Janutienės knygos „Raudonoji Dalia“ antrąją laidą verta pagirti pirmučiausia už tai, kad nesusitelkiama ties Dalios Grybauskaitės netradicine seksualine orientacija ar ryšiais su KGB (baimindamasi šių klausimų, knygos herojė buvo atmetusi pirmąjį pasiūlymą kandidatuoti į Lietuvos prezidentes). Tik knygos viduryje šmėšteli Rima Kaziliūnienė, po skyrybų net gyvenusi D.Grybauskaitės bute Vilniuje, lydėjusi ją Briuselyje (jodvi pažįstamos nuo Vilniaus partinės mokyklos laikų). Šiuo metu ji įsitaisiusi buvusio D. Grybauskaitės rinkimų štabo vadovo Vito Vasiliausko pašonėje Lietuvos banke. KGB tema dažnusyk lieka knygos potekstėje, tarytum autorė sakytų: akivaizdu, bet prisiekti negalėčiau, galvos neguldyčiau. Be to, D. Grybauskaitė suskubo „pasiskiepyti“  bene pirmojoje savo prezidentinėje spaudos konferencijoje, kai į nekorektišką, bet veikiausiai iš anksto suderintą klausimą, ar ji ne lesbietė ir KGB agentė, atsakė trumpai drūtai: „Ne“.

Siūlome prisiminti Seimo narės Aurelijos Stancikienės kalbą, pasakytą 2014 m. balandžio 10 d. svarstant nutarimą dėl vadinamojo Žemės referendumo paskelbimo.

Pagerbdami 1951 m. gegužės 22 d. žuvusio Julijono Būtėno (1915–1951), pasak Vidmanto Valiušaičio, vieno geriausių ir sąžiningiausių visų laikų lietuvių žurnalisto šviesų atminimą, jūsų dėmesiui siūlome trumpą garbingo gyvenimo apžvalgą, parengta pagal knygą „Sakalai parskrido. Julijonas Būtėnas atminties liudijimuose“ (2008, sudarė Vitalija Kazilionytė).

(1920 m. gegužės 18 d. – 2005 m. balandžio 2 d. )

Dalijuosi su fb Bičiuliais nuotrauka ir istorija iš dabar jau nutolusių 1990-ųjų.

Buvo ruduo, jau paskelbta Nepriklausomybė, atlaikyta SSSR ekonominė blokada. Ir nors Lietuvoje tebestovėjo svetima kariuomenė, iš kremliaus aidėjo grasinimai ir reikalavimai „grįžti į teisinę padėtį iki Kovo 11-osios“ (tada jie, esą, pradėtų derybas) – gyvenimas pamažu keitėsi. Vadavosi iš primestų sovietinių gniaužtų.

Gegužės 14-oji – Pilietinio pasipriešinimo diena. Pilietinį pasipriešinimą įkūnija pokario partizaninio karo, pasipriešinimo sovietinei okupacijai, laisvės kovų istorija. Šią ypatingą dieną Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyko knygos „Lietuvos partizanų valstybė“ pristatymas. Pokalbyje dalyvavo knygos autoriai – archeologas prof. dr. Vykintas Vaitkevičius ir istorikė dr. Aistė Petrauskienė – bei literatūrologas, kultūros tyrinėtojas doc. dr. Darius Kuolys.

Pirmam kėliny gavinėjo 17–31, 22–41.
Lemiamam mače.
Tas pats, kas dabar būtų NBA superfinalo 7 rungtynėse.
Atsitiesė ir laimėjo.

„Kultūros barai“ | 2020-05-16

„Prieš pradėdami kalbėti apie kurio nors asmens baikštumą arba drąsą, pirmiausia turėtume susimąstyti, kokioje šalyje ir kokiais laikais tas žmogus gyveno“, – „Kultūros baruose“ rašo garsi vertėja Irena Balčiūnienė. Publikacijoje pateikdama plačią istorinę panoramą, ji atsigręžia į poetą Vincą Mykolaitį-Putiną lemtingais dviejų okupacijų metais. Ar tikrai jis buvo nendrė, linkstanti pavėjui, kaip teigė poetas Tomas Venclova?