Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Straipsnis perskelbiamas iš Katalikų Tradicijos Contribee platformos, kurioje kasdien skelbiamas katalikiškas turinys ir renkama paramą tinklapio http://www.katalikutradicija.lt paleidimui.

Kviečiame susipažinti su Daliaus Stanciko parengtu video pasakojimu apie Joną Noreiką-Generolą Vėtrą ir jo slaptą veiklą.

Pasakojimas gausiai iliustruotas archyviniais dokumentais, liudijimais.

Minėdamas 1941 m. Birželio sukilimo 80-etį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido VDU garbės daktaro prof. Kęstučio Skrupskelio straipsnių rinkinį „Užpulti gynėmės. 1940–1941 metų įvykiai ir jų ištakos“.

Šiandien Tuskulėnų dvaro rūmuose buvo atidarytas naujas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro muziejus „Projektas – Homo sovieticus“. Ekspozicijos tikslas – atskleisti sovietinio totalitarinio režimo pastangas ir priemones kurti naują socialinę, kultūrinę ir politinę aplinką ir jos produktą – sovietinį pilietį.

Rugsėjo 10 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su Lietuvos Respublikos Seimu kviečia aptarti atminties diskusijoms svarbų istorinį reiškinį tarptautinėje konferencijoje „Ginkluotas antikomunistinis pasipriešinimas Rytų ir Vidurio Europoje 1944–1953 m.“ Lietuvos ir užsienio mokslininkai įžvalgomis ir naujausiais tyrimais dalinsis Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse (Žirmūnų g. 1F, Vilnius), o tiesioginę transliaciją bus galima stebėti Centro socialinių tinklų paskyroje.

Minėdami s. Ados-Benvenutos Urbonaitės (1921-09-03–2009-05-29) šimtmetį dalijamės XXIII eilinio metų sekmadienio homilija, kurią kun. Nerijus Pipiras perskaitė šių metų rugsėjo 5-ąją Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje apmąstydamas s. Ados-Benvenutos Urbonaitės „pavedėjimo link Jėzaus“ tarnystę, ne mažiau aktualią ir šiais laikais, nors priežastys, dėl kurių nūnai esame ištikti dvasinės kurčnebylystės, atrodytų, yra kitokios nei sovietmečiu.

Ta pačia proga primename ir dr. Donato Stakišaičio kalbą, kurioje atsisveikindamas su s. Ada jis ne tik apžvelgia nenuilstančios ir bebaimės bendražygės indėlį rengiant ir platinant uždraustą religinę bei filosofinę literatūrą, ypatingai leidžiant ir redaguojant jaunimui skirtą religinės minties žurnalą „Rūpintojėlį“, pogrindžio sąlygomis ėjusį net 13 metų, apie kurį kažin ar ką yra girdėjusi šios nepriklausybės užauginta jaunoji Lietuvos karta, bet ir atskleidžia tuos šaltinius, iš kurių ir radosi toji drąsa bei ryžtas, artimo ir Tėvynės meilė.

Jūsų dėmesiui siūlome LRT RADIJO ringą (klausytis ČIA) – į jį pakviesti Vilniaus vicemeras konservatorius Valdas Benkunskas ir Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus skyriaus pirmininkas Povilas Pinelis, visuomenininkas Vidmantas Valiušaitis ir istorikas, sovietinio Vilniaus tyrinėtojas Darius Pocevičius diskutavo nukelti ar palikti P. Cvirkos paminklą. Argumentus vertino istorikė, publicistė Rūta Miškinytė. Laidą vedė Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis.

Šiandien [rugpjūčio 23-iąją] sukako penkiolika metų, kai Breste, buvusioje Lietuvos Brastoje, žuvo pulkininkas Vytautas Pociūnas.

Perskaičiau neseniai išleistame Gedvydo Vainausko „Redaktoriaus testamente“ vėl kartojamą kadaise VSD paskleistą šmeižto istoriją ir nutariau pasidalinti dar 2007-aisiais rengtos Lietuvos radijo laidos „Tarp Rytų ir Vakarų“ santrauka:

silales-artojas.lt

Vyresnieji dar prisimena seną sovietų kalėdinę dovaną – 1979 m. gruodžio 25 d. į Afganistaną įvestą SSRS kariuomenę. Jau kitų metų pavasarį ten buvo daugiau kaip 100 000 sovietinių karių. Tas beprasmiškas karas tęsėsi iki 1988 m. balandžio 14 d., kai Ženevoje buvo pasirašytas Afganistano, Pakistano, SSRS ir JAV susitarimas, pagal kurį SSRS buvo priversta iki 1989 m. vasario 15 d. išvesti savo kariuomenę iš Afganistano. Taip Sovietų Sąjungos pabėgimu pasibaigė Afganistano karas, per kurį žuvo apie 14 000 jos karių.

Tačiau sovietų remiama Afganistano vyriausybė išsilaikė dar trejus metus ir galutinai žlugo, kai 1991 m. gruodžio pabaigoje suiro pati Sovietų Sąjunga. Ji ne tiek palaikė iš pradžių Nurą Muhamadą Tarakį, nužudytą prieš pat karo pradžią, paskui ypatingu žiaurumu pasižymėjusį Hufazulą Aminą, kiek skubėjo užbėgti už akių amerikiečiams, kurie taip pat gviešėsi įvesti savo kontrolę Afganistane.

Rugpjūčio 23 d., pirmadienį, įvyks partizano, Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės štabo viršininko, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus, „Laisvės“ premijos laureato Juozo Mociaus-Šviedrio, Rainio, laidotuvės.

Atsisveikinti su Juozu Mociumi bus galima rugpjūčio 22 d., sekmadienį, nuo 15 val. ir rugpjūčio 23 d., pirmadienį, iki 14 val. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos laidojimo namuose (Gegužių 57, Šiauliai).

Šv. Mišios – rupjūčio 23, pirmadienį, 8 val. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje (Gegužių 57, Šiauliai). 14.00 val. išnešamas karstas. Juozas Mocius-Šviedrys, Rainys, bus palaidotas Šiaulių Ginkūnų kapinėse.