Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Kviestinis pranešimas, perskaitytas Turkijos ambasados ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Turkų kalbos dėstytojų ir studentų 2019 m. kovo 19 d. surengtame minėjime „Turkijos himno autorius Mehmetas Akifas Ersojus. XX amžiaus istorija himno eilėse. Lietuva ir Turkija“.

Š.m. kovo 9 d. Kauno Karininkų Ramovėje vyko konferencija, kuri pasiūlė taisyti valstybinės šventės pavadinimą: pakeisti Lietuvos vardo dieną į Lietuvos dieną. Konferencija prikėlė klausimą dėl žodžių, susijusių su šv. Brunono misija (pasienis, Rusia, Lietuva), anuometinės reikšmės.

archyvai.lt

„Aš, kaip ir kiti mano bendraminčiai, laikau, kad Sovietų sąjunga su savo ginkluotomis pajėgomis įsiveržė į mūsų šalį...

Visus pogrindžio veiksmus, nukreiptus prieš sovietinę valdžią, aš laikau teisingais ir nelaikau jų nusikalstamais.Tik noriu pabrėžti, kad kiek man teko vadovauti Lietuvos kovotojų už laisvę kovai, aš stengiausi, kad ši kova prisilaikytų humanizmo principų. Jokių žvėriškumų neleidau. Koks bus teismo sprendimas – man žinoma… Sovietų valdžia – mano šalies priešas ir mano asmeninis priešas… Aš vis tiek laikau, kad kova, kurią aš vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatus…“

Kaip jau skelbėme, Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) kovo 12 dieną  paviešintoje savo išvadoje byloje Drėlingas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 28859/16) ne tik konstatavo, kad nacionaliniams teismams nuteisus pareiškėją už genocidą prieš Lietuvos partizanus, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 7 straipsnis nebuvo pažeistas, bet ir pareškė, kad sovietų represijos prieš Lietuvos partizanus gali būti laikomos genocidu.

Minint Jono Žemaičio-Vytauto 110-ąsias gimimo metines, Lietuvos ypatingasis archyvas skelbia Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos sudarytą J. Žemaičio-Vytauto baudžiamąją bylą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Jau metus laiko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) sulaukia nuožmaus reikalavimo sudėtingą ir skausmingą Lietuvos istoriją vertinti ne pagal istoriografijoje priimtus metodus, ne pagal istorinius faktus, bet pagal atskirų asmenų norus. Šis spaudimas pasireiškia dešimtimis skundų įvairioms valstybės institucijoms, redakcijoms, užverčiant Centrą paklausimais, viešoje erdvėje, taip pat ir tarptautinėje, skleidžiant netiesą apie Centrą, Lietuvą, istorinius veikėjus, šmeižiant bei atvirai grasinant sunaikinti Centrą arba pakeisti jo vadovybę. Vienas iš tokių netiesos skleidimo atvejų baigėsi tuo, kad pernai minint Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines jo gimimo vietoje, New Britaine (JAV), buvo nelauktai atsisakyta ilgai siekto susitarimo pastatyti partizanų vadui Centro pagamintą paminklą.

Kviečiame pasižiūrėti dar vieną reportažą iš Vilniaus knygų mugės. Visvaldis Lācis (g. 1924), buvęs Latvijos legiono karys ir istorikas, publicistas ir Saeimos narys, savo knygoje „Latvių legionas: mano kariškas kelias“ („Briedžio“ leidykla) pasakoja apie Lietuvoje palyginti mažai žinomą latvių patirtį karo metu – vokiečių okupacijos laikotarpiu suburtą Latvių SS legioną ir griežtai paneigia šmeižikiškus mitus, kad legionieriai buvo SS organizacijos nariai, vykdę karo nusikaltimus.

Šiandien Vilniaus knygų mugėje (Litexpo) buvo pristatyta naujausia Vidmanto Valiušaičio knyga „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“, skirta dr. Augustinui Idzeliui (1942–2018).

Vytautas Didysis, pasak Mikalojaus Husoviano, buvęs didis valdovas – „visose srityse teisingumo švento žiūrėjo“, itin negailestingai teisingai elgęsis su melagiais liudytojais ir „dovanas“ paėmusiais teisėjais. Pastaruosius bausdavęs itin rūsčiai – net ir teisingai išsprendę bylą, bet susitepę „dovanomis“ būdavo apvelkami lokio kailiu ir atiduoti šunims sudraskyti…

Ačiū Leonui Merkevičiui už priminimą.

„Lietuvos žinios“

Šiandien sukanka 70 metų, kai partizanų vadų suvažiavime priimta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos deklaracija. Prisiminkime, kokią išsivadavusios Lietuvos viziją matė šio istorinio dokumento signatarai.

„Šiandien Nepriklausomybės šventė – Vasario 16-oji. Tautos nepriklausomumas ir suverenumas „užtikrintas“ Vorkutoje arba gerai, labai gerai maskuotame bunkeryje. Kur Atlanto Charta? Radijo komentatoriai rimtu, pamokomu ir išdidžiu balsu aiškina, esą Vakarų valstybės matančios ir žinančios apie viską, kas čia darosi, ir jos, aišku, atnešiančios išvadavimą, bet dabar… dabar dar reikią laukti, nes dar neatėjęs laikas. Kai dėl Lietuvos bylos, tai jos esą taip pat dabar negalima liesti; vėliau, galbūt po karo…“ Tokius žodžius savo dienoraštyje 1949 metų vasario 16 dieną įrašė Lietuvos partizanų Dainavos apygardos vado Adolfo Ramanausko-Vanago adjutantas bei šios apygardos spaudos ir informacijos srities viršininkas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas.