Vakar susilaukiau Delfyje dėmesio iš LGBT ideologinę platformą atstovaujančios Rasos Navickaitės. Dėkoju autorei už reklamą (tiek daug mano asmens mainstryminėje spaudoje dar nebuvo), ir manau, kad tai gera proga šiokiai tokiai visuomenės edukacijai.
Trys mintys: a) apie straipsnio kontekstą ir jo pasirodymo priežastis, b) apie formą ir c) apie turinį.
a) Paprastai tokio pobūdžio, neva kažką demaskuojantys užsakomieji straipsniai pasirodo prieš kokį nors svarbų balsavimą Seime, siekiant paveikti Seimo narių valią. Šis straipsnis - ne išimtis. Jis tikslingai publikuotas vakar, nes šiandien LR Seime bus tvirtinama Pavasario Seimo sesijos darbų programa. Kaip žinote, šioje programoje yra įrašytas Partnerystės įstatymo projektas. Ko, galbūt nežinote, kad LR Seimo narė Agnė Širinskienė yra pateikusi pasiūlymą šį projektą iš programos išbraukti. Ir dėl jo bus privalomai balsuojama.
Laisvės partija ir jiems prijaučiantys labai realiai bijo, kad šis klausimas bus išbrauktas. Bijo to ir seksualinio komunizmo apoloetai, ir, matydami NVO bei paprastų piliečių iniciatyvas, raginančias atsisakyti šio projekto, ir todėl rašo rašinėlius apie “veikimą Kremliaus stiliumi”, siekdami siekia paveikti Seimo narių valią prieš balsavimą naudodamos Kremliaus kortą. Ne pirmą kartą matyta strategija.
b) Autorei puikiai žinoma ideologinė visuomenės poliarizacija Partnerystės klausimu. Ji puikiai žino, kad visuomenės opinija jos atstovaujamai ideologinei platformai nėra palanki. Karas Ukrainoje ir jai pateisinti naudojami argumentai duoda galimybę naudotis Kremliaus korta. Tam ji pritaiko sakyčiau, jau nuvalkiotą redukavimo į Hitlerį (šiuo atveju į Putiną) taktiką. Jei kas dar nežino, tai bandymas paneigti asmens poziciją, remiantis tuo, kad tos pačios nuomonės laikosi Putinas ar jo aplinka. Pvz. kadangi Kremlius pasisako už “tradicines vertybes”, vadinasi bet kas kitas, kas pasisako už tradicines vertybes yra putinistas.
