Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Be komentarų.

2018 m.

Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius:

„Apskritai galime kalbėti apie dabar esantį tokį lengvą ar bent palengvėjusį požiūrį į teisę, į teisės viršenybę, pagarbą teisei. Kai net teisininkai užmiršta, kad jie pirmiausiai yra teisininkai, ir tampa pirmiausiai politikais, tai turime tokią situaciją, kokią turime“ (nuoroda ČIA).

[...]

Žodžiu, be komentarų.

Neseniai žiniasklaidoje paskelbta, kad didžiosios, „tradicinės“, kaip jos save vadina, arba „sisteminės“, kaip jas vadina nesisteminė opozicija, partijos susitarė po rinkimų sudaryti koaliciją. Ją pasirengę formuoti konservatoriai, socdemai paluckininkai, kelių atmainų liberalai, kviečiama ir „darba parcija“, ir visiems pritinkantys tomaševskininkai. Žodžiu, išeitų toks lietuviškas vinigretas, kuriam paskaninti tinka viskas, išskyrus valstiečius-žaliuosius.

Be komentarų.

DELFI.lt. Užkalnis: pagaliau Lietuva atsiveria imigrantams. Pasitinku su gėlėmis

Aš esu griežtas, bet teisingas. Net jei žalmargių valstiečių, sodiečių ir kolūkiečių valdžia man nepatinka, aš būsiu pirmas, kas pripažins, kad ji padaro teisingų sprendimų. Kai tik pamatysiu, kad kuris nors sprendimas yra teisingas.

Dabar ta valanda atėjo.

Be komentarų.

Prieš keletą metų Vilniuje buvau pakviestas į renginį, kuris mane įkvėpė. Jis labai skyrėsi nuo pasitarimų ministerijose, per kuriuos anksčiau ar vėliau išgirsti, kad ko jau ko, o esminių permainų tai jau tikrai nebus – girdi, siūlykite bet ką, tik ne tai, kas kėsintųsi į status quo. Kadangi tuo metu į Lietuvą buvo atvykęs mūsų šaunusis tautietis Antanas Mockus, „Global Lithuanian Leaders“ sukvietė inovacijoms linkusius Antano Mockaus fanus – vietinius „išsišokėlius“ – ir darėme tokį smegenų šturmą. Mažose grupelėse kūrėme projektus – kaip ir ką reikia pakeisti Lietuvoje, kad mus supanti aplinka skatintų džiaugtis gyvenimu, o ne žudytis ar išvažiuoti gyventi kitur.

Lietuvos džiazas daug prarado, o politologija nieko neįgijo: JAV galvos smegenų leftizmu užsikrėtęs Tadas Vinokuras būgnininko talentą užkasė į žemę

Vakar permečiau akimis Delfio antraštes ir vienoje [1] užkliuvo dvi pažįstamos pavardės:

„Tadas Vinokuras. Black Lives Matter: ko bijo Lietuvos dešinieji? Atsakymas Vidui Rachlevičiui“

Pasak „Freedom House“ atstovo politologo Vyčio Jurkonio, šios Jungtinių Valstijų žmogaus teisių organizacijos surinta statistika rodo, kad Lietuva pagal demokratijos reitingą lieka stabilumo sala Vidurio Europoje. Tuo tarpu daug kur kitur pastebima ne tik demokratijų erozija, pavyzdžiui, pribloškiantis ir vis tebesitęsiantis Vengrijos demokratijos indekso kritimas žemyn, ne tik fasadinės demokratijos elementai (imitacija, įsišaknijusi korupcija, populistinės tendencijos), bet ir autoritarinių režimų stiprėjimas.

„Lietuva yra vienintelė, kur matomas nedidelis, bet visgi žingsnelis į priekį. Bet tai mus turėtų ne tiek nuraminti, kiek dar labiau įpareigoti, nes tobulėti tikrai yra kur ir visų pirma kovos su korupcija srityje, nes tai žemiausias rodiklis iš visų ir tam tikra prasme didžiausias inkaras stabdantis galimą mūsų demokratijos progresą“, – teigė jis.

Kovoje su korupcija, anot V. Jurkonio, teigiamą įtaką daro tiriamosios žurnalistikos gildija.

„Prieš penkerius metus buvo galima tik pasvajoti apie tokį terminą, o dabar tiriamosios žurnalistikos komandas turime ir LRT, ir 15min, ir R.I.T.A., įsteigtas ir tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“, yra ir pavienių žurnalistų, ir netgi organizuojamas tiriamosios žurnalistikos konkursas“, – sakė analitikas.

Daugiau apie demokratijos ir politologijos pasiekimus skaitykite ČIA.

Tarp kasdienio informacijos triukšmo ir žmogiškųjų veiklų skuzdėlyno būna ir atsitinka kažkas, kas staiga ima ir atveria dalykų esmę, tyliai sau glūdinčią anapus įprastinės sąmonės srauto ir rutinos automatizmų. Šis atvėrimas gali taip ir likti menkai pastebėtas, nugrimzti įprastiniame šurmulyje. Arba imti ir paskatinti atmerkti akis į tai, kas iš tiesų vyksta Lietuvos politikoje ir visuomenėje, gal net inicijuoti tam tikrus kokybinius pokyčius.

Na, štai. Mokausi su sūnumi istoriją. Tema: „Didžioji Prancūzijos revoliucija“. Ir nors mano sūnus mokosi katalikiškoje mokykloje, medžiaga imama iš valstybinio istorijos vadovėlio, kurio istorinis naratyvas paremtas liberalizmo ideologija.