Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Pasak „Freedom House“ atstovo politologo Vyčio Jurkonio, šios Jungtinių Valstijų žmogaus teisių organizacijos surinta statistika rodo, kad Lietuva pagal demokratijos reitingą lieka stabilumo sala Vidurio Europoje. Tuo tarpu daug kur kitur pastebima ne tik demokratijų erozija, pavyzdžiui, pribloškiantis ir vis tebesitęsiantis Vengrijos demokratijos indekso kritimas žemyn, ne tik fasadinės demokratijos elementai (imitacija, įsišaknijusi korupcija, populistinės tendencijos), bet ir autoritarinių režimų stiprėjimas.

„Lietuva yra vienintelė, kur matomas nedidelis, bet visgi žingsnelis į priekį. Bet tai mus turėtų ne tiek nuraminti, kiek dar labiau įpareigoti, nes tobulėti tikrai yra kur ir visų pirma kovos su korupcija srityje, nes tai žemiausias rodiklis iš visų ir tam tikra prasme didžiausias inkaras stabdantis galimą mūsų demokratijos progresą“, – teigė jis.

Kovoje su korupcija, anot V. Jurkonio, teigiamą įtaką daro tiriamosios žurnalistikos gildija.

„Prieš penkerius metus buvo galima tik pasvajoti apie tokį terminą, o dabar tiriamosios žurnalistikos komandas turime ir LRT, ir 15min, ir R.I.T.A., įsteigtas ir tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“, yra ir pavienių žurnalistų, ir netgi organizuojamas tiriamosios žurnalistikos konkursas“, – sakė analitikas.

Daugiau apie demokratijos ir politologijos pasiekimus skaitykite ČIA.

Tarp kasdienio informacijos triukšmo ir žmogiškųjų veiklų skuzdėlyno būna ir atsitinka kažkas, kas staiga ima ir atveria dalykų esmę, tyliai sau glūdinčią anapus įprastinės sąmonės srauto ir rutinos automatizmų. Šis atvėrimas gali taip ir likti menkai pastebėtas, nugrimzti įprastiniame šurmulyje. Arba imti ir paskatinti atmerkti akis į tai, kas iš tiesų vyksta Lietuvos politikoje ir visuomenėje, gal net inicijuoti tam tikrus kokybinius pokyčius.

Na, štai. Mokausi su sūnumi istoriją. Tema: „Didžioji Prancūzijos revoliucija“. Ir nors mano sūnus mokosi katalikiškoje mokykloje, medžiaga imama iš valstybinio istorijos vadovėlio, kurio istorinis naratyvas paremtas liberalizmo ideologija.

Niekada nemaniau, kad teks rašyti Verygos palaikymo tekstą. Ministro, kurio nemėgau, bet dabartinėje situacijoje jis man atrodo labai savo vietoje.
Šiuo metu daug isterijų, straipsnių, žinučių socialiniuose tinkluose apie tam tikrus dalykus susijusius su pandemija.

Esame vienintelė partija, kuri žmogaus teisių temą išskiria tarp pagrindinių prioritetų. Krypties nekeičiame ir pristatome 10 žmogaus teisių ir laisvių idėjų Lietuvai!

Gintautas Mažeikis, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedros profesorius lrt.lt portale konstatuoja: „Haliucinacijos baigėsi. Britai išeina. „Brexitas“ laimėjo“:

Išvadas patys pasidarom.

Apie informacinio karo Lenkijoje ir Lietuvoje panašumus – keičiame tekste lenkiškas medijas Gazeta Wyborcza, Newsweek ir TVN į lietuviškas 15min.lt, BNS, lrt.lt, LRT ir gauname lygiai tą patį vaizdelį:

Yra viena bėda, vis besikartojančiai iškylanti lietuviškose diskusijose apie krikščionišką požiūrį į tautiškumą. Tai Stasio Šalkauskio, Juozo Girniaus ir kitų romuviečių prieškario autorių požiūrio į ‘nacionalizmą’ citavimas. Tą nuosekliai daro ne vienas liberalią ir kosmopolitinę katalikybės interpretaciją norintis įsiūlyti autorius. Bent mano akiratyje ypač dažnai - Justinas Dementavičius, kuriam išsilavinimas ir tyrimų laukas tikrai neleidžia nesuprasti, kokią klaidą (ar sąmoningą manipuliaciją) tuo daro.

Be komentarų.

Bernardas Gailius. Jono Noreikos ir Kazio Škirpos problema – fašizmas

DELFI.lt | 2019 m. liepos 29 d.

Turbūt daugeliui žmonių atrodo taip, kaip man atrodė iki šiol: kad diskusijos dėl atminimo lentų ir paminklų tėra per ilgai užsitęsusios, gal net liguistos „kovos“ su sovietine praeitimi apraiškos. Manau, kad mes visi klystame – viskas daug rimčiau.

Taika tarp „raudonųjų“ ir „baltųjų“ Lietuvoje pasiekta jau seniai. Taip, tai buvo labai reikšmingas visuomenės susiskaldymas: į komunistus ir antikomunistus, įskundėjus ir įskųstuosius, net partizanų ir stribų palikuonis. Bet tai jau praeitis.