Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Be komentarų.

Naujojoje „Iš savo varpinės“ laidoje buvęs JAV diplomatas Algis Avižienis apžvelgia 20 Putino valdymo metų, kaip laidos anonse skelbiama, „be išankstinių nusistatymų ir propagandinių klišių“.

„Tikroji istorija nėra politkorektiška, – teigia laidos „Iš savo varpinės“ autoriai Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis. – Ir ji ypač tokia tada, kai nagrinėjami tokie skaudūs įvykiai kaip karai. Be to, nėra vienos tiesos, kaip ir nėra vieno karo kaltininko“.

Iš Dorovinio kapo duobės pasigirdo kranktelėjimas. Moralinė pakaruoklė reikalauja iš URMo nebestebėti, kaip ji rieškučiomis semiasi Agitpropo rubliukus ir Holokausto industrijos šekelius, bei apeliuoja į bendrą su ministru poziciją K.Škirpos bei J.Noreikos atvejais.

Viktors Avotiņš | „Neatkarīgā“ | 2019 m. rugpjūčio 22 d.

Pakeliui į Estiją mūsų namuose su šeima lankėsi lietuvių filosofas, rašytojas ir publicistas, vienas iš Sąjūdžio įkūrėjų ir lyderių Arvydas Juozaitis. Nuo 2009 iki 2012 m. Arvydas gyveno Rygoje, išmoko latvių kalbą, būdavo su rygiečiais per dainų šventes ir šiokiadieniais. Rygos patirtis įkvėpė jį knygai „Ryga – kita civilizacija“, už kurią autorius gavo Baltijos asamblėjos literatūros premiją. Arvydas buvo vienas iš kandidatų į Lietuvos prezidento postą. Man asmeniškai šis žmogus (įskaitant jo šeimą) yra labai simpatiškas. Šį kartą paprašiau jį apibūdinti tiek veiksnius, nulėmusius Lietuvos prezidento rinkimų rezultatą, tiek situaciją visoje Lietuvoje. Ir Baltijos kelią.

Pro Patria

Baltijos kelias, kurio trisdešimtmetį mes minime, be abejonės, buvo ryškiausias taikus mūsų tautos pakilimas, savotiškas Sąjūdžio ir tautinės savimonės zenitas. 2 milijonai žmonių susikibę už rankų yra ne šiaip sau fantastiško įstabumo reginys. Tai tapo aiškiu apsisprendimo ženklu mums patiems ir visam pasauliui. Tam pažymėti net atrastas terminas – gyvasis plebiscitas. Ir kuomet šiandien girdime apie tai, kad prieš Kinijos valdžią protestuojantys Honkongo gyventojai taip pat buriasi į tokį kelią ir kimbasi vieni kitiems į parankes, mes suprantame, jog įgyvendinome kažką istorinio – tai, kas tapo pavyzdžiu ir visam pasauliui, į ką pavergtų tautų akimis žvelgiama su savotišku pavydu.

Daugelis žmonių, ypač vakariečių, galvoja, kad „Didysis Tėvynės karas“ yra tik rusų vartojamas Antrojo pasaulinio karo sinonimas. Retam kyla mintis paklausti: o ką gi Sovietų Sąjunga veikė iki „Didžiojo Tėvynės karo“ pradžios? Tuos 22 mėnesius – trečdalį laiko, kiek truko Antrasis pasaulinis karas?

Gyvenimo „mokslų“ ragavę suvokia, kad skaudžiausios ir netikėčiausios būna artimųjų niekšybės. Tik klausimas – ar Lietuva ir jos politinis elitas taip jau ir nesitikėjo žiauraus kaimynų latvių smūgio? O kad smūgio būta žiauraus, rodo politikų ir juos aptarnaujančių viešųjų ryšių išmanytojų tyla. Latviai ėmė ir pareiškė, kad pirks Baltarusijos atominės gaminsimą elektros energiją, nes energijos jiems trūksta ir trūks. Tad Lietuvos pastarojo penkmečio politinė retorika elektrinės, o su ja ir Baltarusijos politikos atžvilgiu pasirodė esanti visiškai neveiksminga, o aiškiau ir moksliškiau kalbant – kontrproduktyvi. Lietuvai nepavyko suburti kaimyninių valstybių boikotuoti Astravo elektrą, nepavyko tokiam boikotui palenkti visos Europos Sąjungos politikos. Visi pritaria Lietuvos susirūpinimui dėl elektrinės saugumo ar nesaugumo, palinksi galva ir permeta tą rūpestį tarptautinėms atominės energetikos priežiūros institucijoms, kuriose vienas stipriausių yra tą elektrinę statančios Rusijos balsas. Tos pačios Rusijos, kuriai mūsų politikai patikėjo ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbus. Neabejotina, kad elektrinė gaus visus reikalingus jos veiklai patikrų dokumentus. Ką tada kalbėsime ir ką veiksime?

Be komentarų.

Tai be galo kruvina žiauri, tačiau pamokanti istorija. Vos per 4 metus – nuo 1975 iki 1979 metų – Kambodža neteko, skirtingais duomenimis, nuo ketvirtadalio iki trečdalio savo gyventojų, t.y. per 2 milijonus žmonių. 

Ir šalį krauju užliejo ne užsienio priešai ir ne kokie mažaraščiai banditai, o kone geriausią to meto išsilavinimą turėjusio mokytojo suburti jaunuolių, o tiksliau –  dar berniukų būriai.