Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

DELFI.lt

Kad dėl koronaviruso paplitimo kalti nenaudėliai šikšnosparniai, jau tebetiki tik Steveno Soderbergho kino juostos „Užkratas“ gerbėjai, Betmeno įkvėpti mažvaikiai ir turgaus bobutės, ir tai tik tos, kurios prie įėjimų nelegaliai pardavinėja žiurkių bei tarakonų nuodus.

Skelbiama, kad iki Gitano Nausėdos skambučio Aliaksandrui Lukašenkai Lietuva ir Baltarusija vadovų lygmeniu neturėjo kontaktų net dešimt metų. Dešimt metų – lyg būtume vieni kitiems mirę... O tuo metu už keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus lyg niekur nieko kilo atominė pabaisa Baltarusijos AE pavadinimu.

Bandau surasti bent kokią logiką to dešimtmečio valstybės vadovės veiksmuose ir tos logikos nerandu. Žinoti, koks potencialus pavojus kyla valstybei, ir nė sykio nepakelti ragelio, nepasikalbėti, nepasiūlyti susitikti – to mano protas tikrai neišneša.

Įžvelgiu vienintelį argumentą: tegul Lietuva verčiau jau virsta radioaktyvia dykyne, bet mes, išdidūs, su diktatoriumi ir V. Putino draugu nekalbėsim!

Pro Patria

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad Lenkija, Vengrija ir Čekijos Respublika pažeidė ES teisę atsisakydamos priimti migrantus pagal Europos Sąjungos 2015 m. perkėlimo sutartį. 2015 m. migrantų krizės metu ES lyderiai nusprendė iš stovyklų Italijoje ir Graikijoje, kur atvykdavo rekordinis skaičius migrantų ir pabėgėlių, išskirstyti 160 000 atvykėlių po Europos Sąjungą, kiekvienai šaliai priskiriant fiksuotą kvotą. Tačiau Čekijos Respublika sutiko priimti tik 12 iš 2000 jai priskirtų pabėgėlių, o Vengrija ir Lenkija nepriėmė nei vieno.

Jau nebe pirmą kartą rašau apie maisto rezervą, būtiną valstybei kritinėje situacijoje. Sulaukiau Prezidento Gitano Nausėdos supratimo, tam tikru aspektu – ir žemės ūkio ministro Andriaus Palionio pritarimo. Tačiau šią problemą privalo vieningai spręsti visos valdžios institucijos: Seimas, Vyriausybė, ministerijos. Šiandien juodai dienai teturime 10 tūkst. tonų grūdų, 4 tūkst. tonų miltų ir neskelbiamą kiekį cukraus. Nekoks pasirinkimas…

Įvairiuose žiniasklaidos kanaluose bei ekranuose daugėja pamąstymų apie Karūnuotojo paskatintus globalius pasaulio pokyčius. Jau beveik sutariama, kad teks peržiūrėti įsigalėjusią neoliberalistinę globalizacijos ideologiją, o su ja ir keisti požiūrį į nacionalinių valstybių reikšmę ir vietą pasaulio sąrangoje – ne vadinamoji „laisvoji rinka“, o nacionalinės valstybės tapo pagrindinėmis kovos su pandemija jėgomis. Šioje kovoje vėlei iškilo taip įvairiausios pakraipos neoliberalų ir ypač neoliberalios mąstysenos užkrėsto jaunimo nemėgstamų „sienų“ bei „atsiribojimo nuo Kito“ reikšmė. Vėlei aiškėja, kad Kitas gali būti ir grėsmingas, o svetingumui būtinas apdairumas ir sveikas protas. Koks pirmasis būtinas kovos su karūnuotuoju veiksmas? Karantinas. Valstybinis išorinis ir vidinis, kai uždaromi tam tikri rajonai. Kas veiksmingai gali tokią padėtį įvesti ir ją palaikyti? Valstybė. Valstybės rankose yra ir sveikatos apsaugos sistema. Ji veikia tuo geriau, kuo mažiau pažeista neoliberalistinio viruso. Ir, suprantama, kuo geriau finansuojama ir valdoma.

Vakar susitarėm nekalbėt apie koronavirusą. Pajunginėjom teliką, nieko apie ne koronovirusą neradom, net orai apie koronavirusą. Pasiėmiau planšetę, pafeisbukinau, paguglinau, padelfinau – nieko ne apie koronavirusą neradom, vien koronavirusas. Pabandėm kalbėtis, pajuokaut, net patylėt – vėl ne apie koronavirusą nesigavo.

Be komentarų.

Azijos kultūroj ir asmeniui, ir valstybei svarbiausia – jėga. Imperija, iš kurios išėjom, buvo sukurta krauju, tautų užkariavimais ir baime. Žlugo, nesugebėjusi suvirškinti prarytų milžiniškų teritorijų, ekonomiškai subankrutavusi, iš ubagystės. Nusilpus jėgai, tautos paprasčiausiai išsivaikščiojo.

Čia aš taip švelniai pavadinau ką tik Lietuvoje gimusį naują keistą darinį – Sąjūdį prieš Astravo atominę elektrinę.

Tenekyla nereikalingų insinuacijų – aš esu PRIEŠ šitą monstrą, išaugusį 50 km nuo mano valstybės sostinės ir tik už 30 km nuo vandenviečių, aprūpinančių svarbiausiąjį Lietuvos miestą vandeniu. Baltarusijos Astravo atominė elektrinė – vienareikšmiškai pavojinga Lietuvai strateginiu, ekonominiu, nacionalinio saugumo požiūriu.

Tačiau net „Dviračio šou“ peliukai politologai supranta, kad gerokai užsitęsęs ir vėl kilęs „žodinis“ pasipriešinimas šiai elektrinei tėra 2020-ųjų Seimo rinkimų logotipas, Mauzerio bei Surskio pavadintas „AD astra per Astravą“. Gerokai vėlu, broliai konservatoriai ar kiti liberalūs politikai, „sąjūdintis“ – negi pamiršote lietuvių literatūros klasikus, kad žygiais, o ne žodžiais Tėvynę mylėti reikia.

„Tai, kad tarp senosios kartos politikų yra tokių, kurie susitepė bendradarbiaudami su KGB, anokia paslaptis. Deja, Lietuva nepasielgė taip kaip latviai, kurie paviešino slaptų bendradarbių pavardes, tad klausimas – ar buvo vienas ar kitas politikas, strateginės įmonės vadovas ar visuomenės veikėjas užverbuotas KGB – dažniausiai lieka neatsakytas“,  – taip savo naująją laidą pristato „Iš savo varpinės“ autorius Vitalijus Balkus.