Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Pro Patria

Estija paskelbė, kad nepasirašys Jungtinių Tautų „Pasaulinė saugios, tvarios ir reguliarios migracijos“ sutarties.

Šiuo sprendimu ji prisijungė prie Jungtinių Amerikos Valstijų, Austrijos, Australijos, Kroatijos, Vengrijos, Lenkijos, Bulgarijos ir Čekijos – valstybių, kurios jau atsisakė ar planuoja atsisakyti pasirašyti šią sutartį dėl jos keliamos grėsmės šalies suverenumui ir sienų kontrolei.

Kviečiame savo parašu išreikšti nepritarimą (ČIA) Vyriausybės planams pasirašyti Jungtinių Tautų migracijos sutartį ir taip užkirsti kelią iš pagrindų perrašyti tautų apsisprendimo teise ir nacionalinių valstybių suverenumu paremtą tarptautinę pasaulio tvarką.

lrt.lt

Istorijos ratas pasisuko ir vėl tenka kelti klausimą, kuris tyliai ruseno daugelio sąjūdininkų protuose ir širdyse, o dar nedrąsiai, pusbalsiu buvo ištartas jau per Steigiamąjį Sąjūdžio suvažiavimą: bus ar nebus Lietuvos valstybė? Tačiau iš pirmo žvilgsnio toks pat, šis klausimas šiandien kyla visiškai kitokiame geopolitiniame kontekste įgydamas ir visai kitą prasmę.

Lietuvoje įsisiūbuoja Prezidento rinkimų kampanija ir vėl girdime tradicinius pasvarstymus apie svarbią valstybės vadovės (-o) funkciją – užsienio politiką. Jei apie tai valandų valandas politkorektiškai kalbėsime nutaisę protingus veidus, kaip kokiame nors TV forume, tai, anot vienos rimtos kandidatės į šį postą, malsime š... Savarankiškos užsienio politikos mes neturėjome ir neturėsime, nes esame ne to kalibro valstybė, galinti ką nors lemti tarptautinėje arenoje. Ir, manau, dėl to visai nereikėtų išgyventi. Turbūt vienintelis ryškus mūsų įtakos išorei tarptautinis pripažinimas buvo 2004 metais, kai V.Adamkus, A.Kwasniewskis, J.Solana ir L.Kučma dalyvavo derybose Kijeve. Visa kita – tik rutininė individuali diplomatija bei dalyvavimas kolektyvinėse iniciatyvose, kurios turėtų atspindėti mūsų vidaus interesus.

Lapkričio 13-ąją Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kalbėdama Europos Parlamento posėdyje Strasbūre, pristatė tai, ką paslaugūs žiniasklaidininkai netruko išplatinti pavadindami „kanclerės vizija dėl Europos ateities“. Išklausė ir įvairių politinių partijų atstovų Europos Parlamente „paantrinimus“ – kažkodėl tai buvo pavadinta debatais.

Kas sieja Lietuvą ir Čekijos Prezidentą Milošą Zemaną, Kubos komunistų partijos politbiuro narį ir šalies Prezidentą Miquelį Diaz-Canelį, Dominikos išsivadavimo partijos lyderį ir šalies Prezidentą Danilo Mediną, Kenijos Prezidentą Uhuru Kenyattą, Panamos Prezidentą Juaną Carlosą Varelą, partizanų vadą, įsitikinusį leninistą, o dabar Salvadoro Pezidentą Salvadorą Sánchez Ceréną,  Šveicarijos konfederacijos Prezidentą, socialdemokratą, Alainą Bersetą, Kuko salų ministrą pirmininką  Henry Puną, Kroatijos ministrą pirmininką Andrejų Plenkovicių, Egipto ministrą pirmininką  Mastafa Madbouly, Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, Gruzijos ministrą pirmininką Mamuką Bakhtazę, Laoso liaudies revoliucijos partijos politbiuro narį, Laoso ministrą pirmininką Thongloun Sisoulith, kairįjį Maltos ministrą pirmininką Josephą Muscatą, Rusijos ministrą pirmininką Dmitrijų Medvedevą, Pakistano ministrą pirmininką Imraną Khaną ir Vietnamo komunistų partijos Centro komiteto politbiuro narį, šalies ministrą pirmininką Nguyeną Xuaną Phucą?

Sekmadienį, lapkričio 11-ąją, Lietuva prisijungė prie tarptautinės akcijos, skirtos vienos didžiausių Ukrainos katastrofų – Holodomoro – 85-osioms metinėms.

Akcija „Uždekime atminties žvakutę“ prasidėjo rugsėjo 1 dieną Kijeve ir vyksta 85 dienas 85-iose šalyse. Jos metu dalyviai kasdien vis kitoje pasaulio vietoje uždega simbolinę žvakę ir perskaito 85-ių iš bado mirusių vaikų vardus.

Rytoj, lapkričio 11 d., sukanka šimtas metų, kai baigėsi iki tol neregėtos žmonijos istorijoje skerdynės – Pirmasis Pasaulinis karas, kurio pasekmes sunku pervertinti: žlugusios senosios Europos imperijos ir monarchų dinastijos, bolševikų Spalio perversmas Rusijoje, Jungtinių Tautų organizacijos susikūrimas, Amerikos prezidento Vudrou Vilsono istorinė 14 punktų kalba, visiems laikams įtvirtinusi tautų apsisprendimo teisę,  ir t. t. Be abejo, ir Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas.

Šiandien sukanka lygiai dveji metai nuo to ryto, kai Amerika atsibudo po vakarykščių rinkimų naujame pasaulyje, kuriame atsirado žmogus, tiesiai ir be užuolankų pasakęs debilams, kad jie debilai. Kad užsitęsusi liberastinė fiesta, vedanti šalį į bedugnę, pradeda savo baigtį. Kad Amerika pirmiausia.

Lapkričio 9 dieną, penktadienį, kviečiame kartu paminėti „Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto“ 40 metų jubiliejų. 
 
1978 m. lapkričio 13 d. „Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą“ įsteigė kunigai Jonas Kauneckas, Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius, Vincentas Vėlavičius ir Juozas Zdebskis.