Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Kai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje būsimi nugalėtojai aptarinėjo Vokietijos su 1937 m. sienomis likimą, J. Stalinas buvo pačiame savo galybės Olimpe, JAV prezidentas buvo nepagydomos ligos tiek nukamuotas, kad lyg apžavėtas tik klausėsi J. Stalino kalbų, o Didžiosios Britanijos lyderis su savo nuomone likdavo mažumoje.

Tuomet, pradžioje Jaltoje, vėliau Berlyno priemiestyje Potsdame buvo nulemtas Prūsijos valstybės, įėjusios į Vokietijos sudėtį autonomijos teisėmis, likimas. Du trečdaliai jos teritorijos buvo nutarta atiduoti Lenkijai, o trečdalį jos teritorijos su Karaliaučiaus miestu Stalinas pasiprašė palikti jam. Raudonoji armija jau buvo visoje Prūsijos teritorijoje, tad jis ir buvo padėties šeimininkas. Taip Lenkijai ir Rusijai atiteko tos žemės, kurias pati Vokietija vadino Prūsijos Lietuva.

Savo Varpinė

Sunku patikėti, tačiau kaip tik šiandien sukanka 5 metai , kai esme kartu su jumis. Tai kas buvo pradėta, kaip galimybė esant tuomet visiškoje izoliacijoje paskleisti savo mintis bent jau nedideliam bičiulių ir bendraminčių ratui kaip matote virto beveik 15 tūkst. žiūrovų turinčiu kanalu su kelių tūkstančių žiūrovų kasdiene auditorija.

Šioji laida taip pat netapo tiesiog progine. Atsakysime į žiūrovų klausimus tokius, kaip recesijos nuotaikos ir ar tikrai Vakarų branduolinis arsenalas silpsta. Na ir šiek tiek platesnių temų tokių kaip globalizacijos eiga bei nacionalinių valstybių nykimas.

eesc.lt

„Mūsų tikslas buvo ne krizės sukėlimas, o Turkijos teisių, įstatymų, garbės ir suvereniteto gynyba“, – visai neseniai aiškino Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, komentuodamas savo atsitraukimą nuo grasinimų išsiųsti dešimties Vakarų valstybių ambasadorius iš šalies. Nors potencialios diplomatinės krizės tarp Ankaros ir Vakarų pavyko išvengti, šiuo atveju vėl pasireiškė Turkijos prezidento retorikoje besikartojantis „tvirtovės apsiausties“ leitmotyvas, kuriuo grindžiamas šalies autoritarinio režimo stabilumas.

tv3.lt

Rusija paviešino savo siūlymą JAV ir NATO aljansui, kuriame atskleidė „saugumo garantijos“, kurių esmė – iš esmės NATO pasitraukti iš Kremliaus įsivaizduojamų „įtakos zonų“, įskaitant ir visą Rytų Europą.

Savo Varpinė

Tai jau paskutinė tikroji 2021 m darbo savaitė , tačiau įvykių vis dar labai ir labai daug. Apie šios sav. Pasaulio įvykius , bei jų atgarsius Lietuvoje kalbės buvęs JAV diplomatas Algis Avižienis.

Tarp šios sav. svarbiausių tai tęsiamos Vašingtono ir Maskvos konsultacijos, neįtikėtinas Macron apsilankymas Budapešte, talibų ministras giria JAV, Balkanuose naujo karo nuojautos, rusų režisierius viešai pasiginčijo su Putinu , suomiai ginkluojasi ir kt. naujienos.

„Nepriklausomybės sąsiuviniai“

Pasaulio galių geopolitika

Pastaruoju metu į pasaulinius reiškinius, didžiųjų galių santykius vis labiau imama žvelgti geopolitiniu požiūriu. Juk tos galios varžosi dėl įtakos sferų, siekdamos persidalyti pasaulį, perbraižyti esamą įtakos zonų geografiją.

Matome, kaip įvairiose regionuose įsižiebia kruvinų konfliktų židiniai, kaip tie židiniai paskatina pasaulinių galių varžytuves, kaip sparčiai sužlugdomos kai kurios valstybės, o kitose pergales švenčia kovojusieji su vakariečiais „modernizatoriais“. Vis labiau įsitvirtina daugiapolio pasaulio supratimas ir juo grindžiama didžioji politika bei tarptautinių ryšių plėtra. Mūsų planeta sparčiai keičiasi valstybiniu, regioniniu, civilizaciniu ir didžiųjų galių santykių lygmenimis, daugėjant karinių konfliktų, kuriantis naujoms sąjungoms ir blokams.

Laidoje „Už balos“ su JAV lietuviu advokatu daktaru Povilu Žumbakiu kalbamės apie Rusijos agresijos prieš Ukrainą pavojų, JAV atsako perspektyvas ir kitus galimus globalius iššūkius Bideno ir Putino šios savaitės pokalbio kontekste. Kaip žinia, prie Ukrainos sienos Rusija yra sutelkusi daugiau nei šimtą tūkstančių karių ir daug atviriau nei 2014 metais, kai apsimetinėjo žaliaisiais žmogeliukais, grasina karine agresija prieš Ukrainą. Kas bus?

Raigardas Musnickas | „Žinių radijas“

Prie Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos sienų telkiasi minios nelegalių migrantų, daugiausiai iš Azijos šalių. Į pasienio situaciją krypsta pasaulio žiniasklaidos dėmesys. Didžioji jo dalis tenka žmogaus teisių ir nacionalinio saugumo klausimams, geopolitinei įtampai. Tačiau beveik nutylimas trečias krizės aspektas – religijų ir civilizacijų susidūrimas. Atvykėliai iš islamą išpažįstančių šalių, kokie yra dauguma pastarojo dešimtmečio ir šiandieninių imigrantų į Europos Sąjungą, sunkiai integruojasi Europoje, vangiai priima jos skelbiamas vertybes bei elgesio normas. Kuria prasme migrantų krizė yra civilizacijų susidūrimas? Ar jį galima išspręsti integruojant imigrantus Europoje?

Diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto prof. Šarūnas Liekis ir politikas Vytautas Sinica.

Atliekant monitoringą buvo įvertintos pagrindinių Gudijos masinės informacijos priemonių – valstybinių ir nepriklausomų – publikacijos. Analizei atrinktos tos publikacijos, kuriose užuominos apie istorinę praeitį buvo siejamos su aktualia politine situacija. Iš viso per 2021 metų birželio – spalio mėnesius buvo išanalizuotos 196 publikacijos. Šių tekstų pagrindu buvo daroma analizė, siekiant suprasti pagrindines tendencijas, pagrindinių veikėjų roles, o taip pat įjungti Gudijos atvejį į platesnį Vidurio-Rytų Europos istorijos politikos kontekstą.

Savo Varpinė

Šiandien nauju ir pirmuoju reguliariu formatu “Pasaulis ir Lietuva” - Pasaulio svarbiausių įvykių apžvalga . Dar kol kas laida įraše , bet bus ateityje tiesioginė  , o štai laikas kas sav. pasimatyti jau panašu aiškus tai sekmadienis 16 val.

Šiandien kalbėsime apie gausias karines pratybas / Trečio Pasaulinio karo nuojautas/ Kinijos ir JAV konkurenciją/ Naują Vokietijos Bundestago sudėtį / Minsko ir Maskvos propagandistų karą bei Tichanovaskajos akibrokštą / Lenkijos išmetimą iš Europos Teismų Tarybos ir t.t.

Laida pilotinė, formatas mums su Algiu kiek neįprastas, taigi LABAI tikimės aktyvumo tiek žiūrint tiek teikiant pastabas ir pasiūlymus .