Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

V. Sinicos straipsnio (DELFI.lt: „Vytautas Sinica. Svarbiausias prezidento rinkimų klausimas“) siunčiama žinia ir jo tikroji reikšmė bus įsisąmoninta ir aiškiai suvokta ne iš karto. Prireiks ilgai ir kantriai dirbti, kol bus įveikta mąstymo inercija ir patikėta tuo, kas šiandien daugumai Lietuvos žmonių atrodo neįmanoma ar net primena įaudrintos vaizduotės žaismą. Deja, tai ne žaismas: Merkel-Putino paktas, kuriuo Lietuva būtų grąžinta į Rusijos geopolitinę orbitą, gali tapti tikrove greičiau, nei pajėgia numatyti net laki vaizduotė.

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) dabar norėtų dar ir bausti tas ES šalis nares, kurios yra, jo teigimu, pernelyg nacionalistinės ir nenori priimti imigrantų iš trečiojo pasaulio šalių. Be kita ko, jis neprieštarautų, jei būtų nuspręsta atšaukti ekonominę pagalbą toms šalims ir pašalinti jas iš Šengeno zonos, rašo „Breitbart“.

Drezdene, Saksonijos žemės sostinėje (Vokietija), ir toliau vyksta demonstracijos.

Rugsėjo 17 dieną manifestaciją surengė ir judėjimas PEGIDA – „Patriotiški europiečiai prieš Vakarų islamizaciją“ (Patriotic Europeans Against the Islamisation of the Occident), o tarp jo šūkių buvo ir tradiciniais tapę raginimai atsitokėti „Prieš religijų karą vokiečių žemėje“ ir „Stabdykite Europos islamizaciją“.

Jei kaime yra turtingas bernas, kuris visiems esant reikalui išrašo guzų, tai susiklosto tam tikra tvarka, kuri laikosi ant baimės ir autoriteto. Visiems patogu, nes yra jėgos panaudojimo grėsme palaikomas stabilumas, kuris leidžia prognozuoti įvykius ir planuotis gyvenimą.

Vytenis Radžiūnas | LRT.lt

Populiariausias kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda buvo užsienio bankų tarnautojas, o tai yra problemiška. Tuo metu buvę ambasadoriai – Vygaudas Ušackas ir Žygimantas Pavilionis – priskiriami žmonėms, kurie bendraudami su galingųjų pasaulio valstybių atstovais išsiugdė paklusnumo ir nuolankumo įpročius, o tai visiškai netinka būsimajam Lietuvos prezidentui. Premjero Sauliaus Skvernelio gyvenimiška ir profesinė patirtis yra labai ribojantis ir reikšmingas veiksnys. Taip kandidatus į šalies vadovo postą duodamas interviu LRT.lt įvertino Vilniaus universiteto filosofijos profesorius Vytautas Radžvilas.

skrastas.lt

Šiau­liuo­se vie­šė­jęs fi­lo­so­fas, po­li­to­lo­gas, Są­jū­džio ini­cia­ty­vi­nės gru­pės na­rys, „Vil­niaus fo­ru­mo“ at­sto­vas pro­fe­so­rius Vy­tau­tas Radž­vi­las šian­die­ni­nę si­tua­ci­ją ly­gi­na su 1988 me­tais. Prieš tris de­šimt­me­čius pra­dė­jo by­rė­ti pa­sau­li­nė ko­mu­niz­mo sis­te­ma, da­bar by­ra pa­sau­li­nė neo­li­be­ra­liz­mo sis­te­ma. V. Radž­vi­las kons­ta­tuo­ja: ES jau da­bar de fac­to yra mi­ru­si, o Lie­tu­va pa­si­tin­ka iš­šū­kius neį­ti­kė­ti­nai nu­krau­ja­vu­si. Kiek­vie­nas be rim­tos prie­žas­ties iš­va­žia­vęs žmo­gus po­li­to­lo­gui yra vi­sos Lie­tu­vos pra­ra­di­mas.

Jūsų dėmesiui – keletas vaizdų iš šių metų rugsėjo pradžioje Rytų Vokietijos Chemnico mieste vykusių protesto akcijų, kai po dar vienos pabėgėlių įvykdytos žmogžudystės vokiečiai, pasipiktinę policijos požiūriu į imigrantų daromus nusikaltimus, į gatves išėjo nešini nužudytų bendrapiliečių portretais, kad primintų Angelai Merkel, kokią kainą moka jos tėvynainiai už tai, ką ji vis dar vadina „sėkme“.

Lietuvos užsienio politikos rėmuose labai retai svarstomas santykių su Kinija klausimas. Tuo metu, kai aštrėjantys JAV ir ES santykiai su šia ketvirtąja [JAV, ES, Rusija] geopolitine galia yra itin dažnai aptarinėjami Vakarų spaudoje, Lietuvoje stovi tyla.

Jokie „tikri danai“ neegzistuoja. Bent taip mano Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas, kuris šiuo metu keliauja po Europą siekdamas kuo plačiau paskleisti savo idėjas apie būsimą europinę supervalstybę, besiremiančią liberalizmu ir „žmogaus teisėmis“, praneša Breitbart.

Tuo metu – prieš ketvirtį amžiaus – buvau Lietuvos užsienio reikalų ministras. Oponentų liūdesiui tebesu gyvas. Gyvas tų įvykių dalyvis ir liudininkas. Turiu faktais paremtą savo nuomonę apie tuos laikus. Bet NĖ VIENAS laisvos žiniasklaidos atstovas, nė vienas žurnalistas, rašantis ar kalbantis rusų kariuomenės išvedimo klausimu, svarbios datos proga nepaskambino, nepaklausė MŪSŲ nuomonės. Todėl pasirodo rašiniai, kuriuose formuojama nuomonė, kad konservatoriai – V.Landsbergis, Č.Stankevičius ir kiti – yra šios istorijos herojai.