Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Azijos kultūroj ir asmeniui, ir valstybei svarbiausia – jėga. Imperija, iš kurios išėjom, buvo sukurta krauju, tautų užkariavimais ir baime. Žlugo, nesugebėjusi suvirškinti prarytų milžiniškų teritorijų, ekonomiškai subankrutavusi, iš ubagystės. Nusilpus jėgai, tautos paprasčiausiai išsivaikščiojo.

Čia aš taip švelniai pavadinau ką tik Lietuvoje gimusį naują keistą darinį – Sąjūdį prieš Astravo atominę elektrinę.

Tenekyla nereikalingų insinuacijų – aš esu PRIEŠ šitą monstrą, išaugusį 50 km nuo mano valstybės sostinės ir tik už 30 km nuo vandenviečių, aprūpinančių svarbiausiąjį Lietuvos miestą vandeniu. Baltarusijos Astravo atominė elektrinė – vienareikšmiškai pavojinga Lietuvai strateginiu, ekonominiu, nacionalinio saugumo požiūriu.

Tačiau net „Dviračio šou“ peliukai politologai supranta, kad gerokai užsitęsęs ir vėl kilęs „žodinis“ pasipriešinimas šiai elektrinei tėra 2020-ųjų Seimo rinkimų logotipas, Mauzerio bei Surskio pavadintas „AD astra per Astravą“. Gerokai vėlu, broliai konservatoriai ar kiti liberalūs politikai, „sąjūdintis“ – negi pamiršote lietuvių literatūros klasikus, kad žygiais, o ne žodžiais Tėvynę mylėti reikia.

„Tai, kad tarp senosios kartos politikų yra tokių, kurie susitepė bendradarbiaudami su KGB, anokia paslaptis. Deja, Lietuva nepasielgė taip kaip latviai, kurie paviešino slaptų bendradarbių pavardes, tad klausimas – ar buvo vienas ar kitas politikas, strateginės įmonės vadovas ar visuomenės veikėjas užverbuotas KGB – dažniausiai lieka neatsakytas“,  – taip savo naująją laidą pristato „Iš savo varpinės“ autorius Vitalijus Balkus.

Jūsų dėmesiui siūlome Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos kalbą, pasakytą minint Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo 75-ąsis metines.

1945 m. sausio dvidešimt septintąją sovietų kariai išlaisvino vokiečių nacistų naikinimo stovyklą – Aušvico koncentracijos stovyklą. Tai, ką jie ten rado, iki šiol kelia didžiausią siaubą ir reikalauja absoliutaus moralinio pasmerkimo.

Tuomet laisvę atgavo apie 7 tūkstančiai kalinių. Šiek tiek anksčiau, sausio 17–21 dienomis, iš Aušvico koncentracijos stovyklos bei jai priklausiusių kitų stovyklų naciai, rengdami vadinamuosius mirties žygius, evakavo maždaug 56 tūkstančius kalinių į Trečiojo reicho gilumą. Stovykloje liko žmonės-šešėliai, visam laikui sužaloti neįsivaizduojamais fiziniais ir psichiniais kankinimais. Jie per stebuklą išgyveno nežmoniškomis sąlygomis, atlaikė alkį, šaltį, ligas, nepakeliamą darbą, negailestingą mušimą bei pjudymą šunimis, skriaudikų riksmą ir keiksmažodžius. Kai kurie tapo nusikalstamų medicinos eksperimentų aukomis. Kasdien stebėjo aplinkinių – vyrų, moterų, senolių, žmonių su negalia ir vaikų – mirtis. Jie buvo daugybės egzekucijų liudininkai – tarp jų ir tokių, kurias sužvėrėję esesininkai vykdė vien dėl pramogos. Dalis kalinių privalėjo pernešinėti dujų kamerose nužudytųjų kūnus ir juos deginti krematoriumuose, žinodami, kad jų laukia toks pat likimas.

y-news.lt

Šiomis dienomis nuskambėjusi istorija dėl neva ES direktyvos nurodymu Lietuvoje nuo šviesoforų nuimtų metalinių posūkio rodyklių leidžia manyti, kad daugeliui gyventojų – net užimančių pareigas valstybės įstaigose – nėra iki galo aišku, kas yra tos ES direktyvos, ką jos gali ir ko negali nurodyti.  Skaitant vartotojų komentarus žiniasklaidos portaluose susidaro įspūdis, kad direktyvas dažnas pilietis laiko vieninteliu ES politikos įrankiu, nepaliekančiu narių parlamentams galimybių modifikuoti Briuselio nurodymų.  Toks supratimas būtų daugiau klaidingas negu teisingas.

delfi.lt

Londone esu diskutavęs su vienu suomiu. Pabaigoje diskusija peraugo į audringą ir nelabai korektišką apsikeitimą nuomonėmis pakeltais balsais. Kategoriškai negalėjau sutikti ir mane žeidė jo teiginiai apie mūsų Nepriklausomybės atkūrimą, Sausio 13-ąją, Vytautą Landsbergį.

Po Irano generolo Suleimani likvidavimo pasaulio žiniasklaida staiga prabilo apie Trečiąjį Pasaulinį karą – net su grotelėm ir abreviatūra #WW3.

Alkas.lt

Lenkijos Ministras pirmininkas Mateušas Mozavieckis (Mateusz Morawiecki) prieš Naujus metus griežtai pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimus, kad Varšuva yra prisidėjusi kurstant Antrąjį pasaulinį karą. Skelbiame šį pareiškimą.

2019 m. gruodžio 13 d. | asmeninė autorės paskyra Facebook

Buvo čia klausinėjama – kam reikalingi dirbtinai pučiami skandalai (įskaitant ir vienos pasižymėjusios teisėjos grįžimą į Lietuvą būtent dabar). Tai yra, ką norima užmaskuoti?

Kinų įsileidimas į Lietuvos strategines ūkio sritis (energetika, Klaipėdos uostas, vandens atsargos) yra tas mums už nugaros vykstantis procesas, dėl kurio rezultatų verksime graudžiomis ašaromis. Bet kai susigriebsime – jau bus per vėlu.

Taip, būtinai pasigirs balsų, kad tai „investicijos“, kurios labai naudingos Lietuvai. Tačiau tai trumparegiškas požiūris, nes kinams labiausiai reikia mūsų resursų (pigiai) ir logistikai strateginių objektų kontrolės (Klaipėdos uostas). Jie neateina gelbėti mūsų ekonomikos, oi ne.

Ir jie nėra nei draugai, nei gerosios fėjos.

Vos tik įgavę pakankamą kontrolę, pradės diktuoti (jei dar nepradėjo) tik jiems naudingas sąlygas. Su kinais derybų nėra, ypač kai kitoje derybų stalo pusėje yra tokios silpnos (visomis prasmėmis) valstybės kaip Lietuva.