Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Ūtos kaime, Varėnos raj., pastatytas paminklas pirmajai sovietų okupacijos aukai – pasieniečiui Aleksandrui Barauskui, nužudytam prieš 80 metų, 1940 m. birželio 15 d.

Paminklo autorius: a.a. skulptorius Jonas Jagėla, paminklą savo lėšomis pastatė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Pro Patria

Gegužės 26-osios [Europos Parlamento] rinkimai buvo svarbus konflikto, kurio reikšmė yra daug platesnė nei vien Europos Parlamento ar kurios nors šalies vyriausybės likimas, epizodas. Išties egzistuoja jėgos, siekiančios sunaikinti krikščionišką tapatybę ir sukurti kosmopolitinius organizmus, kurie prisiima sau suverenią galią spręsti apie Europos piliečių gyvybę ir mirtį. Vieną šio projekto pavyzdį kaip tik stebėjome Prancūzijoje, kur Paryžiaus apeliacinis teismas perdavė Jungtinėms Tautoms galutinį sprendimą dėl Vincent‘o Lambert‘o, paralyžiuoto prancūzo, kurį žmona ir Reimso ligoninės, kurios pacientas jis yra, gydytojai pasmerkė myriop.

a) Gabrielius siūlo už jo partiją trečdaliu daugiau balsų surinkusiai Šimonytei imtis vesti konservatorių sąrašą kitų metų Seimo rinkimuose, tampant tokia pat “lizingine” lydere, kaip ir Skvernelis pas Karbauskį.

Naudos iš to jei ir būtų, tai labai nedaug, nes liberalų balsai, kurios sekmadienį prezidento rinkimuose rinko Šimonytė, konservatoriams per Seimo rinkimus tikrai nenueis, jų rinkimui jau kuriama nauja Laisvės partija su Raudonąja Armonaite priešakyje.

O ir pačią Šimonytę konservatorių jaunoji “Gabrieliaus šaukimo” partinė nomenklatūra, godi pergalių ir postų, mikliai nudusintų, gal net dar iki rinkimų.

Pasibaigus rinkimų batalijų maratonams, partijų lyderiai ir jų aplinkos žmonės sutartinai ėmė kalbėti apie būtinumą persitvarkyti, atsižvelgiant į rinkimų rezultatus ir pasikeitusias politines nuotaikas. Tose kalbose bene labiausiai išplito visiems tarsi savaime aiški „tuščio lapo“ metafora. Valdantieji kviečia politinius partnerius stiprinti ir plėsti koaliciją, siūlydami pradėti nuo „tuščio lapo“. Partneriai, o ir kitos suinteresuotos politinės grupės rodo, kad tas „lapas“ priimtinas. Juolab kad ir išrinktajam prezidentui Gitanui Nausėdai ši metafora labai tinka – ji kuo puikiausiai įsirašo į jo esminę prezidentinės kompanijos nuostatą sodinti politines jėgas prie derybų stalo ir skatinti jas susikalbėti. Tad vertėtų kiek pasiaiškinti, koks tas galimas „tuščio lapo“ politikos turinys, nes nei partijų lyderiai, nei įtakingos politikų grupuotės, nei pats išrinktasis prezidentas jokiu būdu nevaikšto su tuščiais sąmonės „lapais“ – visi galimų politinių derybų dalyviai turi savo politinius ir asmeninius tikslus bei lūkesčius, visi jie savaip įsivaizduoja Lietuvos artimiausią ateitį, visi jie nelabai suvokia, kaip keisis Europos Sąjungos raidos scenarijus išsirinkus naujus aukščiausius ES vadovus.

Brangūs bičiuliai ir bendražygiai! Rinkimai į Europos parlamentą baigėsi. Tauta tarė savo žodį. Rinkėjų valia aiški. Šiuos rinkimus visada prisiminsiu kaip mūsų visų kartu nueitą bendrą kelią. Jame būta džiaugsmingų ir liūdnesnių akimirkų. Esu dėkingas likimui, kad šie rinkimai atvėrė galimybę sutikti ir pažinti daug nuostabių žmonių, man tapusių gyvais neįtikėtino atkaklumo ir tikro pasiaukojimo pavyzdžiais.

Pora žodžių apie V. Radžvilo komiteto rezulatus EP rinkimuose. Kaip žinia, V. Radžvilo komitetas ėjo į EP rinkimus kaip alternatyva tradiciniams dešiniesiems (TS-LKD). Politinių oponentų ir plačiasrautinės žiniasklaidos buvo vadinamas „radikalais“, „populistais“, „nacionalistais“, „kraštutine dešine“ ir pan. Bet tiek to.

Gitanas Nausėda antrajame rinkimų ture gavo dvigubai daugiau negu pirmajame, tuo tarpu pirmojo turo nugalėtoja Ingrida Šimonytė  antrajame ture surinko net 10 tūkst. mažiau.

Pagrindinė I. Šimonytės pralaimėjimo priežastis yra viena: antrajame ture, kaip paprastai, visi iškritę vienijasi prieš konservatorius. Taip buvo ir per paskutinius Seimo rinkimus, kai pirmojo turo nugalėtojus konservatorius antrajame ture į opoziciją tiesiog nusviedė  valstiečiai. Iš esmės ši tendencija nuolat kartojasi nuo pat 2000 metų.

Kokia šio reiškinio priežastis – tegul mąsto patys konservatoriai (galima tik jiems pasufleruoti, kad Rusija čia ne prie ko).

Gegužės 26-ąją, sekmadienį 21-oje Europos Sąjungos šalyje (ES) įvyko paskutinis rinkimų į Europos Parlamentą (EP) etapas. Nyderlandų, Didžiosios Britanijos, Airijos, Čekijos, Slovakijos, Latvijos ir Maltos piliečiai savo valią išreiškė gegužės 23–25 dienomis.

Pirmadienį paryčiais Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje paskelbti išankstiniai rinkimų rezultatai rodo, jog antrajame ture Gitanas Nausėda nugalėjo itin didele persvara.

Ingrida Šimonytė, užuot padidinusi savo rėmėjų skaičių, antrajame ture sulaukė kiek mažesnio jų palaikymo nei pirmajame – šį sekmadienį už ją balsavo 437 399 rinkėjai (32,86 proc. dalyvavusiųjų).

Gitanas Nausėda tampa prezidentu surinkdamas, palyginti su konkurente, kone dukart daugiau balsų – jį šiame poste nori matyti 876 749 rinkėjai, t.y. 65,86 proc. visų atėjusių į antrąjį turą valia jis tampa naujuoju Lietuvos Respublikos prezidentu.

Sveikiname!

Pro Patria

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’ as Junckeris pripažino, kad po Europos Parlamento rinkimų daug didesnę įtaką įgis už valstybių suverenumo išsaugojimą pasisakančios jėgos. „Šie populistai, nacionalistai, kvaili nacionalistai, jie įsimylėję savo valstybes“, – CNN duotame interviu prieš ES „solidarumą“ nukreiptų jėgų pasaulėžiūrą apibūdino jis (nuo 2.30 min. – Tiesos.lt past.).