Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Patvirtinta, kad beždžionių raupais sergama Stokholmo regione. Šį pavasarį Europoje užregistruota apie dešimt paprastai labai retos ligos atvejų. Atrodo, kad infekcija pradėjo plisti per lytinius santykius tarp homoseksualių vyrų.

„Asmuo, kuriam Švedijoje patvirtintas užsikrėtimas, šiuo virusu neserga labai sunkiai, bet pagalbą jis gavo. Mes dar nežinome, kur tas žmogus užsikrėtė. Kaip tik šiuo metu vyksta tyrimas“,- sakė tyrėja ir infekcinių ligų gydytoja Klara Sondén Visuomenės sveikatos tarnyboje apie naujai aptiktą ir patvirtintą atvejį Švedijoje.

Beždžionių raupai apibūdinami kaip labai nedažna liga, sukeliama beždžionių raupų viruso. Dažniausias užsikrėtimo kelias yra nuo gyvūno žmogui, bet retais atvejais beždžionių raupai gali būti perduodami esant glaudžiam kontaktui tarp žmonių.

Ligos atvejų pasitaiko vakarinėje ir centrinėje Afrikoje. Kitose pasaulio šalyse anksčiau buvo nedaug pranešimų apie susirgimus šia liga, dažniausiai po kelionių į tuos kraštus.

Valstybinė migracijos tarnyba kartu su teisėsaugos institucijomis atlieka kiekvieno dokumento, išduodamo Rusijos piliečiams ir leidžiančio laikinai ar pastoviai būti Ukrainos teritorijoje, auditą.

Kaip praneša censor.net, apie tai trumpos spaudos konferencijos metu pranešė Migracijos tarnybos vadovė Natalja Naumenko.

„Kalbant apie Rusijos Federacijos piliečius, asmenys, turintys leidimus laikinai gyventi šalyje, ir toliau Ukrainos teritorijoje būna teisėtai ir gali be trukdžių įvažiuoti ir išvažiuoti iš Ukrainos teritorijos, tačiau per kontroliuojamus sienos kirtimo punktus. Tuo pačiu metu su teisėsaugos institucijomis atliekame absoliučiai pilną auditą tų pagrindų, kuriais remiantis Rusijos Federacijos piliečiams išduodami leidimai laikinai ar nuolatos gyventi šalyje, leidimai imigruoti, suteikiamos pilietybės, kad išskirtume tuos, kas gali vykdyti tam tikrą prieš Ukrainą nukreiptą veiklą,“- sakė ji.

Taip pat Naumenko pridūrė, kad šiuo metu ruošiamas vyriausybės nutarimas, kuris pakeis tokių dokumentų išdavimo Rusijos Federacijos piliečiams tolesnio proceso algoritmą.

„Mes suprantame, kad reikia stiprinti darbą šia kryptimi“, - sakė ji.

Baltarusijos piliečiams situacija kol kas radikaliai nesikeičia.

„Politika Baltarusijos piliečių atžvilgiu kol kas nepasikeitė, artimiausiu metu atnaujinsime dokumentų priėmimą,“ – sakė ji.

Europa greitai keičiasi demografiškai, ir šį amžių apibrėžia vienas klausimas – ar turi europiečiai teisę kovoti prieš šią tendenciją.

Kovo 8 d. aukščiausias Vokietijos teismas Kelne nusprendė, kad partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) gali būti pavadinta „įtariama grėsme“ Vokietijos konstitucijai, kuri žinoma kaip Pagrindinis įstatymas. Neabejotinai šis nuosprendis yra vienas svarbiausių teismo sprendimų šiuolaikinėje Vokietijos istorijoje, faktiškai žymintis pagrindinį lūžio tašką šalies demokratijoje. Šiuo sprendimu teismas faktiškai „ištrynė“ visą politinę partiją, turinčią tūkstančius narių ir milijonus balsų iš politinio žemėlapio, o partijai tenka beveik parijų statusas dėl didžiulio vokiečių valstybės spaudimo.

Tiesioginių politinių nuosprendžio pasekmių negalima nuvertinti. Trumpai tariant, tai atveria kelią kiekvienam partijos nariui ir politikui Vokietijoje būti aktyviai stebimam valstybės. Tai taip pat leis teisėsaugai partijoje naudotis informatoriais. Įtakinga Vokietijos vidaus žvalgybos agentūra – Konstitucijos apsaugos tarnyba (BfV) – turės beveik neribotas galias stebėti ir stebėti privatų beveik kiekvieno, nusprendusio susisieti su partija, gyvenimą, nežiūrint to, ar tas asmuo buvo apkaltintas kokiu nors nusikaltimu.

Kaip anksčiau pranešė Remix News, vienas iš pagrindinių šio Vokietijos demokratijos lūžio momento pateisinimų buvo teisėjų teiginys, kad AfD siekė sumažinti nevokiečių etnines grupes Vokietijoje, ir kad partija veikė remdamasi „vokiečių tautos“ kaip etninės sąvokos paradigma. Teismas tvirtino, kad etninių vokiečių žmonių gynimas aiškiai prieštarauja pagrindiniam Vokietijos įstatymui.

Šis kaltinimas yra konflikto Europos Sąjungoje esmė: ar ES valstybės narės turėtų visada laikyti savo sienas atviras? Ir ar Frontex darbas yra užtikrinti, kad ES valstybių narių sienos visada būtų atviros?

Kai Europos Sąjunga kalba apie „pagrindines teises“, diskutuojama apie migrantų teisę laisvai judėti. Niekada nesvarstomos šalies šeimininkės gyventojų teisių. Šiame kontekste „atstūmimas“ suvokiamas kaip rimtas nusikaltimas.

Vien Frontex iliustruoja Europos Sąjungos dilemą: priimti pabėgėlius ir grąžinti nelegalius migrantus, ieškančius ekonominių galimybių, ar priimti visus migrantus, bijant grąžinti tikrus pabėgėlius?

Atsistatydinimo laiške Leggeri rašė: „Atrodo, kad Frontex mandatas, kurį vykdyti buvau išrinktas ir kuris buvo atnaujintas 2019 m. birželio mėn., buvo tyliai, bet veiksmingai pakeistas“. Tai buvo būdas pasakyti, kad Frontex misija nebėra sienų apsauga, o tik migrantų teisės apsigyventi ten, kur jie nori, apsauga.

Išėjus Leggeri‘ui, Frontex oficialiai tampa migrantų turizmo agentūra, o ne Europos sienų apsaugos agentūra.

Remiantis nauja apklausa, kiek mažiau nei pusė Stokholmo apskrities gyventojų prisitaiko prie apiplėšimų rizikos ir vengia mieste nešioti brangius daiktus.

Kai įmonė Infostat apklausė 1500 Stokholmo apskrities gyventojų, kad sužinotų, kiek žmonių sutinka su teiginiu „vengiu nešioti brangius daiktus, kad nebūčiau apiplėštas“, net 40 procentų atsakė teigiamai.

Tai reiškia, kad Stokholme asmens apiplėšimo baimė yra didesnė nei kitose apskrityse, kur taip atsakiusių dalis siekia 31 procentą.

„Mes su tuo labai daug dirbame. Be kita ko, nusikaltimų prevencijos tikslais, kai kalbama apie asmens apiplėšimą. Lankomės mokyklose, ieškome jaunimo ir kalbamės apie tokius klausimus. Ir dar daug daugiau“, – sakė Anders Bryngelsson iš Stokholmo policijos vietiniam laikraščiui Mitt i.

Jokių patarimų

Tačiau jis nenori komentuoti, ar reikia drįsti nešiotis brangius daiktus, ar ne.

„Priklausydami valstybinei policijos tarnybai mes negalime turėti nuomonės apie tai, ką žmonės jaučia, ką dėvi ar nedėvi“, – sakė jis.

propatria.lt

„Švedijai nepavyko integruoti didžiulius imigrantų skaičius, kuriuos ji prisiėmė per pastaruosius du dešimtmečius, ir tai privedė prie paralelinių visuomenių ir gaujų smurto“, teigė ketvirtadienį Ministrė Pirmininkė Magdalena Andersson, kai pradėjo seriją iniciatyvų, skirtų kovai su organizuotu nusikalstamumu.
Dauguma švedų buvo sukrėsti, kai anksčiau šį mėnesį dėl žiaurių riaušių buvo sužeisti daugiau nei 100 policininkų. Smurtas prasiveržė po to, kai danas Švedijos politikas sudegino Koraną per mitingą ir siekė surengti daugiau tokių akcijų keliuose imigrantų dominuojamuose rajonuose.

Andersson neįprastai atviruose ir savikritiškuose komentaruose kaltino nusikaltėlius riaušių sukėlėjus ir sakė, kad Švedijoje buvo leista pūliuoti islamizmui ir dešiniojo sparno ekstremizmui.

„Segregacijai buvo leista nueiti tiek toli, kad dabar Švedijoje turime paralelines visuomenes. Mes gyvename toje pačioje šalyje, tačiau skirtingose realybėse”, - teigė Andersson spaudos konferencijoje.

Per paskutinius du dešimtmečius žmonių, kurie gimė užsienyje, Švedijoje padvigubėjo iki 2 milijonų, kas sudaro penktadalį visų gyventojų. Andersson socialdemokratai valdė 28 metus iš pastarųjų 40, įskaitant paskutinius aštuonerius metus.

Žurnalistas Janne Josefsson‘as piešia juodą Švedijos visuomenės raidos paveikslą ir dabar stebisi, ar nebuvo imigracijos kritikai visą laiką teisūs.

Dagens Nyheter dienraščio apžvalgoje Janne Josefsson rašo, kad „siaubingos nuotraukos“, iš Korano riaušių per Velykų savaitgalį, kurias matėme, „primena pilietinį karą“.

„Tačiau po šių karą primenančių scenų, kurios neišvengiamai mus paveikia, užduodu sau patį nemaloniausią klausimą: ar teisūs tie, kurie perspėjo apie daugiakultūrinės visuomenės keliamą riziką? – tęsia jis.

Josefsson‘as rašo, kad norėtų į šį klausimą atsakyti „visiškai ne“, tačiau klausimas yra daug sudėtingesnis.

Jis svarsto, ar iš viso įmanoma susigrąžinti saugią Švediją, kuria galima didžiuotis, ir pažėrė griežtos kritikos valdantiesiems.

„Tie atsakingi asmenys, kurie ilgus metus neigė ir užmerkė akis prieš visuomenės vystymąsi, suskaldžiusį šalį, neturi atsakymų. Tai turbūt blogiausia. Nes esu įsitikinęs, kad jie ir dabar suvokia problemą”, – rašo Janne Josefsson‘as.

Jungtinė Karalystė, reaguodama į XXI amžiaus migracijos aktualijas, griežtina savo migracijos politiką. Nuo šiol:

- už nelegalų gabenimą grės kalėjimas iki gyvos galvos;
- griežtinamos bausmės už neteisėtą patekimą į šalį;
- spartinamas prieglobsčio prašymų svarstymas ir identifikuotų nusikaltėlių išsiuntimas;
- apsunkinamas prieglobsčio prašymų teikimas atvykus per kitas saugias šalis;
- (pats įdomiausias ir galimai efektyviausias) bent dalis nelegalių migrantų bus siunčiama sprendimo dėl prieglobsčio JK laukti Ruandoje. Su šia pasirašytas susitarimas.

Taip dingsta paskatos per pusę pasaulio nelegaliai brautis į JK, kur iki šiol tikėtasi fiziškai patekus į šalį joje ir likti, koks bebūtų sprendimas. Juk neturinčius dokumentų išsiųsti labai sunku. Dabar per pusę pasaulio nukakęs į JK vis tiek atsidursi Ruandoje. Pastarojoje, jei nesutiksi grįžti į Tėvynę, galėsi ir likti. Išeina kiek kita motyvacija.

Borisas Johnsonas, gerbiamieji, lyderis ir kovoje prieš Rusiją, ir kovoje prieš nelegalią migraciją į Europą.

Balandį deklaruodami pajamas nepamirškite skirti savo 1,2 proc. GPM jaunimo sambūriui „Pro Patria“ (kodas 303394382) ir 0,6 proc. GPM partijai Nacionalinis susivienijimas (kodas 305529398). Abiems organizacijoms šiandien tai faktiškai vienintelis pajamų šaltinis, o jūsų parama keičia viską.

Conner Rouseau, flamandų socialdemokratų partijos Vooruit vadovas, sukėlė audrą Belgijoje, kai paminėjo šalies arabizavimą.

Conner Rouseau kalbėjo apie vargingą Briuselio rajoną Molenbeek‘ą savo interviu belgų laikraščiui Humo.

„Kai aš atvykstu į Molenbeek‘ą, nesijaučiu esąs Belgijoje“, - sakė socialdemokratų partijos lyderis.

Šiame interviu Rouseau konstatuoja, kad didelė Molenbeek‘o gyventojų dalis yra gimę Belgijoje, bet, nežiūrint to, nesiasimiliuoja ir menkai mokosi kalbos.

„Dėl mokytojų stokos Briuselyje yra asmenų, kurie moko arabų kalba, nes jie nekalba prancūziškai. Tai nepriimtina“, - sakė jis.

Šis pasisakymas buvo kaip bombos sprogimas belgų privilegijuotų visuomenės grupių tarpe ir sužadino karštus jausmus.

laikmetis.lt

Pirmadienį Tulūzoje (Prancūzija) atidaryta Mirail mečetė, kurioje telpa 4000 žmonių, po septynerius metus trukusių statybos darbų, pranešė žiniasklaida.

Pati mečetė yra tokia didelė, kad yra didesnė už visas kitas miesto maldos vietas, todėl šiuo metu tai yra pagrindinė miesto šventovė.

Naujoji Tulūzos mečetė yra didesnė už Empaloto mečetę, kurioje telpa 2800 tikinčiųjų, ir Al Salamo mečetę.

Pasak mečetės dizainerių, pastatas yra „darni islamo architektūros simbolių integracija“ į Prancūzijos miesto kraštovaizdį. Prancūzijos Islamo religijos ir kultūros asociacijos (ACCIF) generalinis sekretorius Fayçalas Benafla pareiškė, kad projektas sukėlė „precedento neturintį entuziazmą“.

Mečetė atidaroma tuo metu, kai Prancūzijos bažnyčios uždaro savo duris visoje šalyje. Musulmonų lyderiai netgi atvirai ragino bažnyčias paversti mečetėmis, o Macrono vyriausybė teigė esanti atvira tokiai idėjai. 150 musulmonų lyderių grupė teigė, kad nors Prancūzija turi 2500 mečečių ir dar 300 statoma, šaliai reikia mažiausiai 5000 naujų mečečių jos sparčiai augančiai musulmonų populiacijai.