Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Buvau paragintas pateikti įrodymų, kad bankai galėjo manipuliuoti tarpbankinėmis palūkanų normomis (VILIBOR). Manau, kad keliolikos Lietuvos banko ekspertų 2012 m. spalio mėn. parengtoje ir dabar jau paviešintoje analitinėje pažymoje pakankamai aiškiai parodyta, kad pati VILIBOR metodika kėlė labai daug abejonių. Toliau tekste dar kartą bus pateikti profesionalių ekonomistų, dirbusių su šia tema, argumentai ir vertinimai, kodėl bankai išties turėjo galimybes ir paskatas nustatinėti ekonomiškai nepagrįstas VILIBOR palūkanų normas, kurios atitiko jų interesus, bet galėjo pažeisti skolininkų teises. Ar tai galima vadinti manipuliavimu, yra antraeilis klausimas, lyginant su tuo, kodėl tokia metodika iš viso taip ilgai buvo taikoma. Tai, kas išdėstyta toliau, iš esmės atspindi ir mano poziciją VILIBOR klausimu.

Dvaras neleidžia tirti Lietuvos banko ir komercinių bankų veiklos. Prisigyvenom iki to, kad Seimo nariai norintys Tautai pateikti tiesą, centrinio banko vadovo išvadinami marodieriais ir nekrofilais, jiems per žiniasklaidą daromas didžiulis spaudimas.

valstietis.lt

Šeimos ūkiai yra vienas iš labiausiai paplitusių ES ūkininkavimo modelių. Europos Sąjunga pripažįsta, kad būtent ūkiai yra vienas svarbiausių ūkininkavimo modelių, kuris ne tik aprūpina maistu, bet ir palaiko kaimo vietovių gyvybingumą, tiekia aukštos kokybės produkciją, kuria viešąsias gėrybes. O kaip sekasi šeimos ūkiams Lietuvoje? Apie tai „Valstiečių laikraštis“ kalbasi su Lietuvos šeimų ūkininkų sąjungos vadovu Vidu Juodsnukiu.

lithuanian-economy.net

EK atstovybė Lietuvoje organizavo renginį skirtą 2019 m. šalies ataskaitos bei Sanglaudos politikos 2021-2027 m. planavimo pradžios pristatymui. Vilius Šapoka, IR VĖL ne tik nepasivargino pats pasirodyti, bet nesugebėjo atsiųsti ir nei vieno politinio pasitikėjimo įgaliotinio (viceministro).

Prof. Tadas Šarapovas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos katedros vadovas | y-news.lt

Nesvarbu, 20 ar 10 metų liko iki pensijos, daugeliui ji vis tiek atrodo kaip tolima ateitis ar sunkiai prognozuojama perspektyva. Žmonės apskritai nėra linkę tapatintis su senatve, todėl retai planuoja gyvenimą pensijoje, ypatingai, jei laiko iki pensijos liko daug. Atitinkamai sunku motyvuoti žmogų laiku, iš anksto, dalį savo pajamų atidėti tolimam gyvenimo periodui, kuris, tikėtina, vis dėlto ateis.

2013 m. Rokas Masiulis Vyriausybės kanceliarijoje pristatė SGD terminalo projektą.

Kai jo paprašiau parodyti finansinę projekto dalį, jis pasakė, kad jos geriau nežiūrėti. Kaip buvęs finansininkas, Audito rūmų viceprezidentas ir dirbęs tarptautinėse audito įmonėse jis puikiai suprato, kad šis projektas valstybei ir jos žmonėms finansiškai tikrai bus nuostolingas.

lithuanian-economy.net

Nežinau, kiek Jūsų, skaitančių mano blogą, kartais turite tą tuštumos jausmą: kai viskas, kas vyksta aplinkui, pradeda atrodyti siurrealiai, kai nuo visko, kas vyksta viešajame gyvenime, norisi vemti, po to – ką nors aprėkti, iškeikti visais įmanomais necenzūriniais žodžiais, bet tada suprantate, kad tai nieko nekeičia, niekam neįdomu, ir traukinys juda toliau savo vėžėmis. Būtent tokį jausmą turiu po paskutinės žurnalo „Valstybė“ organizuotos „Lietuvos ekonomikos konferencijos“.

Vasario pradžioje mes pateikėme viešam svarstymui vietinių pinigų idėją (skaityti ČIA). Ji – mūsų judėjimo „Lietuva yra čia“ įnašas, liudijantis, kad suprantame, kokia nūnai didžiausia Lietuvos bėda – jos tuštėjimas.

Mums nekyla abejonių, kad žaisdami politinius žaidimus visi nugarmėsime į bedugnę. Lietuvą galima atgaivinti tik skatinant vietinį (regioninį) ekonominį aktyvumą, įveikiant socialinę atskirtį, vadinasi, ir Vilniaus „valdžiūnų“ aroganciją. Pateikėme specialaus įstatymo projektą su aiškinamuoju raštu pagal Seimo nustatytą formą. Ir ko sulaukėme? Pasipylė paviršutiniškų vertinimų banga, net „ekspertinis“ tyčiojimasis. Tokią mūsų vadinamasis elitas mato savo misiją – tyčiotis iki ateis galas visiems.

Seniai pastebėta, kad didžiausia agresija, pasipūtimas ir visažinystė – neišmanėlių atsakas permainų vėjui. Savos „moralinės viršenybės“ malda – dalies mūsų elito mąstymo būdas. Ir tai jis vadina pažangiu mąstymu. Nematant realybės. Tas mūsų elito modernumas yra tik įvaizdžio dalykas. Iš tiesų jis yra didžiausias naujumo, inovacijų priešas.

“All of these banking sector lobbyists do not sit idly twiddling their thumbs: their ‘expertise’ is in high demand. They cover all steps in the decision-making process, from the production of long term strategies for banking regulation, to individual pieces of legislation.” (žr. ČIA)

lithuanian-economy.net

286* tūkstančiai asmenų Lietuvoje dirba viešajame sektoriuje ir šių darbuotojų ateities atlyginimų raida (šiuo metu) sprendžiama Vyriausybės sudarytoje „Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos projektui parengti“ komisijoje. Šiame komentare apie tai kaip ir kodėl sudaryta tokia komisija ir ko tikėtis viešojo sektoriaus darbuotojams iš komisijos darbo.