Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Vilniaus apygardos teismas išteisino visus kaltinamuosius vadinamoje MG Baltic byloje, neva dėl to, kad byloje nepakako surinktų įrodymų. Paskelbus teismo nuosprendį teisiamos politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis vadovė ir Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen paskubėjo viešai pareikšti, jog tokio teismo sprendimo ji laukė ir tikėjosi, anot jos, minėta byla padarė reputacinę žalą jos vadovaujamai partijai. Tokiu būdu Seimo pirmininkė viešai deklaravo asmeninį suinteresuotumą minėtos bylos baigtimi jos vadovaujamos politinės partijos naudai.

Gegužės 2 dieną Nacionalinis susivienijimas išplatino pareiškimą, kuriame pasmerkė Seimo pirmininkės viešą šantažą teismui ir teisėtvarkos institucijoms, reikalaudamas Generalinę prokuratūrą apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį aukštesnei teismo instancijai, o esant reikalui ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiajam Teismui.

Rusijos naujienų agentūros „RIA Novosti“ tinklalapyje paskelbtas Timofejaus Sergeicevo straipsnis „Ką Rusija turi padaryti su Ukraina“. Šis straipsnis svarbus tuo, kad jame yra aiškiai ir išsamiai išdėstyta Rusijos agresijos prieš Ukrainą ideologinė koncepcija. Taip pat atskleidžiamas ketinamos užkariauti ir pavergti Ukrainos ir ukrainiečių tautos „denacifikavimo“ ir „deeuropizavimo“ planas.

Jo šerdį sudaro keturi pagrindiniai ir konkrečiai įvardijami punktai: a) masinės ukrainiečių žudynės; b) masinis siuntimas į konclagerius; c) masinis trėmimas į tolimus Rusijos regionus; d) totalinis visuomenės „perauklėjimas“ vadinamojo „antifašizmo“ dvasia ir „reintegravimas“ į „rusų pasaulį“.

Autorius yra politologas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas

Balandžio 19 dieną pagaliau paskelbtas ilgai atidėliotas nuosprendis Liberalų Sąjūdžio korupcijos byloje, kurios pagrindiniai veikėjai buvo tuometis Liberalų Sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, kaltintas paėmęs šimtatūkstantinį kyšį, ir „MG Baltic“ viceprezidentas Raimundas Kurlianskis, kaltintas tą kyšį davęs. Būta ir daugiau veikėjų – liberalų ir darbiečių politikų bei pačios partijos. Visi kaltinamieji išteisinti, pripažinti nekaltais. Korupcijos nebuvo.

Kai kurie pasakyti labai svarbūs dalykai išgirstami tik atėjus laikui. Akivaizdžiausias šito įrodymas – pavėluota atgaila Vakarų politiniuose ir akademiniuose sluoksniuose dėl atsainaus požiūrio į du dešimtmečius siųstus įspėjimus apie revanšistinius putiniškos Rusijos kėslus. Pavėluotas mušimasis į krūtinę dėl padarytos „strateginės klaidos“, kaip ją vadina Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, nepadės prikelti nei vieno nužudyto ukrainiečio.

O jų nužudyta daug – labai daug, ir mirs dar daugybė, kol į Ukrainos žemę sugrįš taika. Šiame kontekste verta priminti, kad jau praėjusiuose rinkimuose į Europos parlamentą Vytautas Radžvilas prabilo apie faktiškai sudarytą Merkel-Putino paktą.

Autorius yra politikos filosofas, VU profesorius, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas

Bendražygio Almanto Stankūno straipsnyje aptariamos svarbiausios Lietuvos energetikos problemos ir valdančiosios koalicijos siūlomi jų sprendimai. Vieno iš jų padariniai bus ypač skausmingi. Juos labai greitai pajus praktiškai kiekvienas šalies gyventojas. Planų tariamai „liberalizuoti“ elektros rinką atkakliai neatsisakoma. Maža to, iš pačių elektros vartotojų, kurie tuo pat metu yra ir mokesčių mokėtojai, kišenės numatyta „kompensuoti“ vadinamųjų „nepriklausomų“ (nuo ko nepriklausomų?) elektros tiekėjų galimus patirti „nuostolius“.

Liberalizuota elektros rinka, jeigu bus priimti pasiūlymai dėl elektros energijos kainų ribojimo, taps rinkos parodija ir tiekėjų pelnų krovimo priemone visų mūsų sąskaita.

Nauji projektai, įskaitant vieną didžiausių Lietuvos istorijoje – 700 MW vėjo jėgainių parką jūroje, yra vystomi taip, kad jie neatneštų esminės naudos elektros vartotojams, bet atitiktų didžiojo verslo interesus.

Ir visa tai vyksta geopolitinės įtampos ir tiesioginės grėsmės Lietuvai fone.

Ukrainiečių kreipimasi į CNN dėl Azovo pulko šmeižto skatina atkreiptį dėmesį į labai pavojingą pasaulio žiniasklaidoje, taaip pat ir Lietuvos viešojoje erdvėje įsitvirtinusią tendenciją. Įkyriai kartojamos standartinės frazės apie putiniškąjį „fašizmą” ir „nacizmą”. Šitaip kuriama ydinga propagandinė painiava, kurios neįmanoma laikyti tik apmaudžia teorine klaida. Ukrainos patirtis rodo, kad jos praktiniai padariniai gali būti siaubingi. Karo išvakarėse paskelbtas putiniškasis šalies „denacifikavimo” planas žadėjo ir vis dar žada mirtį tautinę ir valstybinę savimonę turintiems ukrainiečiams. Būtent tiems, kurie 2014 m. išgelbėjo Ukrainos valstybę.

Tais metais jos paprasčiausiai nebuvo kam ginti. Sovietmečiu komunistinės „tautų draugystės” propagandos vadinamaisiais „proletariniais internacionalistais” paversta ukrainiečių visuomenės dalis buvo bejėgė. Neturėdama tautinio orumo ir praradusi Kremliaus propagandos ištrintą istorinę ir laisvės kovų atmintį, ji net nesuvokė, kam reikalinga Ukrainos valstybė ir kodėl taip jau blogai būtų sugrįžti į motušės Rusijos glėbį. Grėsusios pražūties akivaizdoje lemiamu momentu, o iš tikrųjų paskutinę akimirką, išgelbėjo „nacionalistiniai” savanorių batalionai. Azovas—turbūt šauniausias iš jų.

Politinė partija Nacionalinis susivienijimas kreipėsi į ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę, reikalaudami atskleisti, kurioje ministerijoje ir kuris pareigūnas bandė inicijuoti Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimus, kuriais būtų panaikintas valstybinis lietuvių kalbos statusas. Toks kreipimasis į premjerę inicijuotas reaguojant į viešumoje pasirodžiusius Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininko Audrio Antanaičio teiginius, kad vyriausybėje buvo svarstyti galimi įstatymų pakeitimai, kuriais būtų panaikintas valstybinis lietuvių kalbos statusas.

Lietuvos Respublikos Prezidentui
Lietuvos Respublikos Seimui
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos ir tvarios plėtros komisijai
Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai
Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai

2022 m. kovo 21 d., Vilnius

Rusijos agresija Ukrainoje verčia iš naujo įvertinti Lietuvos valstybės kritinės infrastruktūros valdymo modelius ir jų atsparumą Lietuvos užpuolimo ar kitų geopolitinių sukrėtimų sąlygomis.

Energetikos sektorius – gyvybiškai svarbiausia valstybės gyvenimo sritis, turinti tiesioginę įtaką Lietuvos nacionaliniam saugumui. Valstybei svarbu garantuoti ne tik tai, kad šis sektoriaus veiktų patikimai, bet ir turėti galimybę greitai bei efektyviai garantuoti energetinių resursų prieinamumą šalies gyventojams ir verslui kuo mažesnėmis kainomis.

Nepriklausomybės dieną laidoje Neredaguota kalbėjomės apie kiekvienos nepriklausomybės pagrindą – tautą.

Tik tautai reikalinga jos valstybė, tik lietuvių tautai reikalinga Lietuvos valstybė. Tą suprantanti tauta gali tikėtis išlikti.

Šiomis dienomis ukrainiečiai mus moko, kaip ginti savo žemę, laisvę ir valstybę. Tad ir į tautos klausimą pažvelgėme lygindami lietuvių, ukrainiečių ir rusų tautas. Linkėdami pergalės Ukrainai, sau palinkėkime ugdyti tautinę sąmonę, patriotizmą ir realų solidarumą.